Pramogų pasaulis drebina krepšinio aikštę

Staigus posūkis į pramogų pasaulį ir šone palikta profesionalaus krepšininko karjera. Tokių ir panašių istorijų galima išgirsti tik iš daugiau nei aštuonerius  metus gyvuojančios „Kažkur matyti“ komandos atstovų lūpų.
 

Vaidotas Baumila, Donatas Montvydas, Vidas Bareikis, Paulius Mikolaitis (Paul De Miko). Tai tik keletas iš daugelio puikiai žinomų pramogų pasaulio asmenų, kurie susibūrė į vieną vietą bei ne kartą spėjo įrodyti, kad antrąja Lietuvos religija vadinamas sportas nesvetimas ir jiems.

2019-2020 metų sezone „Kažkur matyti“ debiutavo Sostinės krepšinio lygoje (SKL) ir tą padarė puikiai. C lygos pirmojo etapo D grupėje su šešiomis pergalėmis ir dviem pralaimėjimais liko antri, o antrajame etape startavo pergale ir toliau žingsnis po žingsnio medžioja sėkmę.

„Mums labai patinka pasistumdyti. Nors kai kurie iš mūsų jau įžengę į ketvirtą ar penktą dešimtį, parako tikrai dar turime. Yra tokių žmonių, kurie net iš mokyklos laikų prisimena kaip žaidžiau ir panašiai. Kaip profesionalu vos netapau. Visa tai atrodo smagu“, – aistrą krepšiniui ir komandos nuotaikas šypsodamasis apibūdina V.Baumila.

Jis kartu su vienu iš komandos įkūrėjų, radijo laidų vedėju Gedu Saročka pasidalijo intriguojančiais prisiminimais apie galimybes tapti profesionalais, spalvingos komandos įsikūrimo detales bei dabartinio sėkmės recepto paslaptis. 

Nusprendė žaisti ne tik savo malonumui

„Prieš kelerius metus, kai su kolega Juliumi Bliūdžiumi sugalvojome kurti komandą, galvojome, kad ji bus sudaryta tik iš žurnalistų. Tačiau vėliau nusprendėme padaryti kiek kitaip. Kadangi dirbau vienoje iš radijo stočių ir pažinojau žinomus žmones tokius kaip Vaidotas Baumila ar Donatas Montvydas, nusprendėme į komandą suburti kažkur matytus, bet kurioje gyvenimo srityje kažką nuveikusius asmenis. Manau, kad mums tai puikiai pavyko“, – prisiminimais apie komandos pirmuosius žingsnius dalijasi G.Saročka. 
 

Anot jo, pagrindinis tikslas buvo ne tik suburti bendraminčius bei žaidžiant krepšinį pajusti malonumą asmeniškai, tačiau dovanoti džiaugsmą ir kitiems. Būtent todėl komanda ir jos nariai nuolat organizuoja įvairius socialinius projektus, žaidžia labdaringose rungtynėse ir jau nebe pirmi metai, kai yra kviečiami išbandyti kitas sporto šakas.

„Dalyvaujame įvairiuose projektuose su vaikais, važiuojame net ir pas jaunimą į pataisos namus. Motyvuojame juos, nes kiekvieno mūsų istorija padeda keistis, pamatyti viltį žinant tai, kad žinomi žmonės irgi praeina sunkų kelią“,– apie komandos veiklą pasakoja šiuo metu dainavimu bei aktoryste užsiimantis V.Baumila. 

Nors „Kažkur matyti“ komandos nariai G.Saročka bei V.Baumila krepšinį šiuo metu žaidžia tik pramoginiais tikslais, jaunystėje jie galėjo gyvenimus pasukti priešinga linkme, mat abu turėjo šansų tapti profesionaliais krepšininkais.

„Net su agentais teko bendrauti. Pamenu, kai kažkada važiavau žaisti į Šilutę, o vėliau į Anykščių „Puntuko“ komandą, kuri varžėsi antroje pagal pajėgumą šalies lygoje. Man Anykščiuose jau siūlė pasilikti, tačiau tuo pat metu vyko atrankos į televiziją, tai nukeliavau ten. Šiaip sporto niekada neapleidau, bet su tėvų ir kitų žmonių palaikymu supratau, kad profesionalus krepšinis yra nebūtinai man. Manau, kad tai nebuvo blogas sprendimas“, – prisimena V.Baumila.
 

Savo gimtajame mieste Raseiniuose, neeilinių galimybių turėjo ir G.Saročka, kurio teigimu, mokykloje bene kiekvienas jaunuolis pasvajodavo apie galimybę apsivilkti pagrindinės savo miesto komandos marškinėlius. 

 

„Kai dar buvau mokykloje, svajonė buvo patekti į tais laikais gyvavusią gimtojo miesto „Eskalada“ komandą. Vienuoliktoje klasėje su klubu jau treniravausi, o dvyliktoje net gi buvau įtrauktas į sudėtį. Mano tėvai gal labiau norėjo, kad eičiau muzikiniu keliu, nes lankiau ir muzikos mokyklą, tačiau gavosi taip, kad netapau nei krepšininku, nei muzikantu“, – juokiasi jis. 

Neatimamas noras ir nepaprastas naujokas

Kiekvieno  „Kažkur matyti“ komandos nario gyvenimas apipintas gausia veikla. Dauguma jų turi šeimas, kurioms reikia skirti daug dėmesio. Tačiau net ir tai neatima noro bei galimybių žaisti krepšinį. 
 

„Laiko visada randame. Galėčiau pasakyti, kad sekmadienis, kai renkamės į treniruotę, man yra šventa diena. Asmeniškai, esu visus sekmadienius paskyręs tam, kad pajudėti su šiais žmonėmis. Man tai yra svarbu“, – mintimis dalijasi V.Baumila. 

Tuo tarpu G.Saročka, kalbėdamas apie laiko trūkumą bei motyvaciją išskiria tarsi šviežias vėjo gūsis atkeliavusį naujoką – daugiau nei dešimtmetį įvairiose komandose mėgėjų lygose žaidžiantį ir ne vieną apdovanojimą savo sąskaitoje turintį Dainių Novicką.

„Tai neeilinis papildymas. Dabar jau galiu pasakyti, kad esame visiškai skirtingos komandos su Dainiumi ir be jo. Viskas vyksta greitai ir yra surikiuota. Gauname daug naudingų patarimų“, – teigia jis. 

„Kažkur matyti“ atstovai šiuo metu įžvelgia tik vienintelę juos kamuojančią problemą. Sunkiausi atvejai išryškėja tuomet, kai  į rungtynes atvyksta bent dešimt „Kažkur matyti“ narių, o visi aikštėje nori praleisti kuo daugiau laiko.

„Gal ir būna kažkoks kartėlis, jeigu sužaidi mažiau minučių, nes mūsų daug ir visi norime pajudėti. Bet iš esmės, esame mėgėjai ir visiškai nėra dėl ko pykti. Svarbiausia, kad komandai sekasi, o visi mes – žmonės. Turime emocijas, bet reikia išlikti savimi ir mokėti jas valdyti“, – šypsosi  V.Baumila. 

„Kažkur matyti“ nesiruošia sustoti ir ateityje, tačiau tam, kad jų veikla išliktų produktyvi yra viena priežastis.

„Norime bendrauti su kiekviena mokykla, kuri siūlo kartu išbandyti bet kokią sporto šaką. Norime ir toliau dalyvauti labdaringose rungtynėse, norime susirungti su Lietuvos krepšinio lygos (LKL) komanda ir panašiai. Bet bėda yra ta, kad kuo toliau tuo labiau atsimušame į laiką. Jeigu tik atsirastų, kas iš šalies padėtų viską suorganizuoti, mes būtinai viską padarytume“, – apie galimybes pasakoja G.Saročka.