Birutė Pakėnaitė 2019 m. gegužės 29 d. 17:00

Baseine – neįkainojamos pamokos

„Impuls“ plaukimo treneriai norintiems išmokti plaukti padeda atsikratyti vandens baimės.

Orams vis labiau šylant, sparčiai artėja laikas, kai paežeres, paupius ir pajūrį nuguls vandens malonumų mėgėjai. Vanduo ne tik atgaivina kaitrią dieną. Jį mėgsta ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjai, ir besirūpinantieji kūno apimtimis. Specialistai sako, kad plaukimas yra viena saugiausių sporto šakų, mat plaukdamas nejauti savo svorio, o sąnariai nepatiria apkrovos. 
 
Tačiau ir atviruose vandens telkiniuose, ir baseinuose apstu žmonių, kurie plaukia niekada nekišdami galvos į vandenį. O toks plaukimas jau yra žalingas, mat varginamas stuburas. 

„Taip plaukia arba senyvo amžiaus žmonės, arba tie, kurie neturi supratimo, kas yra plaukimas. Taisyklingai plaukiant, galva visada yra vandenyje. Tik plaukiant nugara į vandenį panyra ne visa galva, o jos dalis“, – tvirtina „Impuls“ plaukimo akademijos baseino treneris 26 metų Lukas Kontrimavičius.

Buvęs penkiakovininkas, 2012 m. Europos jaunimo penkiakovės čempionas, 2010 m. Europos ir pasaulio jaunių mišriųjų estafečių penkiakovės čempionas, jaunimo olimpinių žaidynių mišriųjų estafečių trečiosios vietos laimėtojas, 2012 m. Lietuvos fechtavimo čempionas, 2013 m. Europos šiuolaikinės penkiakovės jaunimo mišriosios estafetės trečiosios vietos laimėtojas dabar sveikatingumo klube „Impuls“ moko plaukti.
 
„Impuls“ plaukimo akademijoje jis dirba ir su pradedančiaisiais, ir su jau pažengusiais plaukikais, o akademijos auklėtiniai raško vis daugiau apdovanojimų įvairių amžiaus grupių Lietuvos čempionatuose, kitose šalies Plaukimo federacijos rengiamose varžybose. 

„Tapome viena iš penkių geriausių plaukimo mokyklų Lietuvoje ir jau esame visaverčiai varžovai didesnėms plaukimo mokykloms“, – įsitikinęs L. Kontrimavičius. 

Akademijoje mokoma visko, kas susiję su plaukimu: susipažįstama su vandeniu ir saugiu elgesiu jame, išmokstama taisyklingai plaukti visais stiliais – nugara, laisvuoju, krūtine ir peteliške. 

„Impuls“ plaukimo akademijos baseino instruktorius pasakoja, į ką vertėtų atkreipti dėmesį, mokantis plaukti, kokių klaidų reikėtų vengti ir kaip elgtis vandenyje, jei staiga pradedama skęsti. 


Vandens baimė. Yra žmonių, turinčių nevaldomą aukščio baimę, kai priartėjus prie skardžio linksta kojos ir svaigsta galva. Yra tokių, kurie dėl nepaaiškinamų priežasčių bijo vandens. 

„Vienas mūsų akademijos tikslų – padėti atsikratyti vandens baimės, – tvirtina L. Kontrimavičius. – Susipažinimas su vandeniu daugiausia ir būdas įveikti tokią baimę.“

Anot trenerio, žmonės, nejaučiantys vandens baimės, dažniausiai greičiau progresuoja, išmoksta ne šiaip plaukti, bet plaukti gerai. Bijantieji vandens, tai daryti mokosi kur kas lėčiau.

Pradžiamokslis. Mokytis plaukti – niekada nevėlu ir net ne per anksti. Kineziterapeutai ir pediatrai mankštą vandenyje rekomenduoja net kūdikiams. Tačiau išmokyti plaukti trimetį sunkiau nei šešiametį.
„Mažesniesiems reikia didesnio dėmesio, didesnės priežiūros, tad dažniausiai jiems rekomenduojame individualias treniruotes, kai treneris dirba tik su vienu vaiku. Taip vaikas greičiau pripranta prie vandens ir sparčiau mokosi“, – akcentuoja L. Kontrimavičius. 

Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad dvimečiai ar trimečiai retai bijo vandens. Į daug ką jie dar žiūri kaip į žaidimą, todėl drąsiai lenda į baseiną ir bando plaukti, nors nemoka. „Žaidžiant su tokio amžiaus vaikais, galima jiems įdiegti plaukimo pagrindus: kaip atsigulti ant vandens, kaip panerti, kaip dirbti kojomis“, – teigia instruktorius. 

Anot jo, gera idėja atvesti į baseiną net labai mažus vaikus. Mat kuo anksčiau pradėsi mokytis, tuo greičiau pramoksi ir progresuosi. 

Vis dėlto L. Kontrimavičius tvirtina, kad geriausiai plaukimo pamokose jaučiasi 6–7 metų vaikai. Su jais dirbama grupėmis, be to, tokio amžiaus vaikai jau supranta nurodymus, ką jiems reikia atlikti, ir nori nebe žaisti, o tikslingai treniruojasi. 

Plaukimo pamokos prasideda nuo kvėpavimo pratimų, kai galva panyra į vandenį. Instruktoriai aiškina, kada įkvėpti ir kada iškvėpti, kaip apskritai taisyklingai kvėpuoti plaukiant. Vėliau mokomasi laikytis ant vandens gulint ant nugaros ir pilvo, atsipalaiduoti.

Paskui su pagalbinėmis priemonėmis mokomasi plaukiant dirbti kojomis, dar vėliau – ir rankomis, kol pagaliau išmokstama plaukti be pagalbos. 

Įgūdžiai. Plaukti, kaip ir važiuoti dviračiu, neįmanoma pamiršti. Tad išmokusieji tai daryti taisyklingai net ir po ilgos pertraukos žinos, kaip viską atlikti. Tačiau silpnesni ar pradedantys plaukikai rengtis sezonui turėtų pradėti iš anksto, nes reikia laiko įgūdžiams įtvirtinti. 

L. Kontrimavičius taisyklingu vadina tokį plaukimą, kai žmogus jaučiasi patogiai, gali plaukti ilgą nuotolį, neeikvodamas daug jėgų.

Vaikai mokytis plaukti dažniausiai pradeda nuo nugaros, nes šiuo stiliumi tai daryti lengviausia ir netenka itin sunkiai fiziškai dirbti. Po to dažniausiai pereinama prie laisvojo stiliaus pamokų, nes tai taip pat nėra itin fiziškai ar techniškai sudėtingas plaukimas. Plaukti krūtine techniškai sudėtinga, o peteliškei reikia ir itin daug fizinių jėgų. 

Tačiau kad ir kuriuo stiliumi plaukiama, galva visada panyra į vandenį. Tik plaukiant nugara, panyra dalis galvos ir galima laisvai kvėpuoti. Plaukiant laisvuoju stiliumi, kvėpuojama galvą pasukus į šoną, plaukiant krūtine arba peteliške – galvą iškėlus į viršų. Po vandeniu oras iškvepiamas, virš vandens – įkvepiamas.

„Tai – plaukimo pradžiamokslis, kurio mokome mažuosius. Bet neretam suaugusiajam irgi būna naujiena, kad reikia galvą kišti į vandenį. Dažnas sako, kad ir iškėlęs galvą greitai, ilgai ir nepavargdamas plaukia. Tačiau toks plaukimas – didelė apkrova stuburui, jis daugiau žaloja nei yra naudingas“, – tvirtina L. Kontrimavičius. 

Ir sportas, ir pramoga. Ne tik plaukimas yra sportas. Yra daugiau sporto šakų, kuriomis galima užsiimti vandenyje. Vyresni ar daugiau sveriantys žmonės sporto klubuose „Impuls“ itin vertina vandens aerobiką. 

Tokiems žmonėms sportuoti treniruoklių salėje sudėtingiau, nes didelė apkrova tenka sąnariams, o vandenyje kūno svorio nebejaučiama ir galima atlikti net sunkiausius pratimus. 

„Itin smagi vandens sporto šaka – vandensvydis, kai į dvi komandas pasidaliję plaukikai stengiasi pataikyti kamuolį į vartus. „Impuls“ plaukimo akademijos treneriai plaukimo treniruotes per šventes paįvairina ir šia sporto šaka, nes taip ne tik susipažįstama su vandensvydžiu, bet ir lavinami plaukimo įgūdžiai. 

Svarbu. Net ir geriausi plaukikai gali staiga pradėti skęsti, nes vanduo – ypač atvirame telkinyje – yra neprognozuojamas: neįmanoma atspėti, kur ir kokia srovė teka ar kur yra sūkurys. Be to, koją ar ranką netikėtai gali sutraukti mėšlungis.

L. Kontrimavičius sako, kad būtent dėl to labai svarbu būti bent jau susipažinusiam su plaukimo pagrindais.

Pradėjus skęsti, svarbiausia nepulti į paniką. Reikėtų atsipalaiduoti ir įvertinti situaciją. 

„Tai sunku, kai kas nors nutinka. Tačiau baimė vandenyje yra didžiausias priešas. Svarbu neprarasti šalto proto ir įvertinti situaciją: ar įmanoma pasiekti dugną, ar šalia yra pagalbinių priemonių, ar įmanoma prisikviesti pagalbos“, – pasakoja L. Kontrimavičius. 

Mokydamas ir suaugusiuosius, ir vaikus plaukimo specialistas jiems sako, kad lengviausias būdas vandenyje atsipalaiduoti ir išlikti stabiliems – atsigulti ant nugaros ir žiūrėti į viršų. Juolab kad tada galima laisvai kvėpuoti. Tad gebėjimas atsigulti ant nugaros, pradėjus skęsti, būtų viena veiksmingiausių gelbėjimosi priemonių.