Lietuvos sporto muziejuje pažymint šalies teniso 100-metį pristatyta Vinco Korkučio knyga „Lietuvos teniso sąjungai – 100 metų“.
Vincas Korkutis, net ir sulaukęs 89-erių, iki šiol pats žaidžia tenisą ir atidžiai seka visus šios sporto šakos įvykius Lietuvos ir pasaulyje.
Įspūdingi V.Korkučio gyvenimo vingiai. Jis – buvęs vienas iškiliausių Lietuvos lauko teniso žaidėjų, Lietuvos teniso vystymosi istorijos žinovas, mokslų daktaras, rašytojas, už naftos išteklių atradimus apdovanotas valstybine premija, 10 metų pripažintu geriausiu buvusios TSRS teniso teisėju, 1973 m. pasaulio universiados, 1983 metų 15-to Europos čempionato finalinių varžybų teisėjs, penkių TSRS spartakiadų finalinių varžybų teisėjas, šešiolikos knygų autorius, nuveikęs daugybę kitų darbų ir pelnęs gausybę apdovanojimų.
Savo naujausioje knygoje V.Korkutis nušvietė vienos iš pirmųjų Lietuvoje prigijusių sporto šakų – lauko teniso – atsiradimo ir jo vystymosi bei klestėjimo istoriją, kuri per 100 metų nuėjo nelengvą, bet garbingą kelią.
Lietuvos sporto muziejaus direktorius Pranas Majauskas, pasveikinęs atvykusį V.Korkutį ir svečius, sakė, kad dar 1919 m. liepos 13 d. Lietuvos sporto tarybos iniciatyva surengtoje pirmojoje parodomojoje sporto šventėje buvo pristatytos tik keturios tuo metu Lietuvoje kultivuotos sporto šakos: lengvoji atletika, sunkioji atletika, futbolas ir lauko tenisas.
V.Korkutis, pristatydamas savo atvežtą naują knygą „Lietuvos teniso sąjungai – 100 metų“, susirinkusiai auditorijai išsamiai paaiškino, kad tiek nuotraukas, tiek pačią istorinę medžiagą knygoje pateikė iš daugelio teniso mėgėjų ir fotografų asmeninių archyvų.

Autorius leidinyje lnuosekliai nušviečia visą nuo 1919 m. nueitą teniso kelią, pradedant Lietuva, aplankant daugelį Europos šalių, Sibiro platybes, Jungtines Amerikos Valstijas ir kitas šalis, o kartu ir visos Lietuvos tenisininkų šeimos, jos išskirtinių narių, tiek vyrų, tiek moterų pasiekusių sportinę šlovę ir pripažinimą ne tik Lietuvoje, bet ir pasauliniu mastu.
Jis be galo vaizdžiai aprašo šiuolaikinio teniso, švenčiančius 145 metų jubiliejų, raidą ir pasakoja, kad pirmieji lauko teniso, kaip sporto šakos, žingsniai Lietuvoje buvo atlikti grafo Felikso Tiškevičiaus, kuris apsilankęs 1900 m. Paryžiuje ir pamatęs Švedijos karalių Gustavą V žaidžiantį tenisą, nutarė pats pramokti šio iš senovės Graikijos ir Romėnų imperijos laikais atkeliavusio žaidimo su kamuoliu.
Grafas F. Tiškevičius pirmą teniso aikštelę įrengė Astravo dvare 1900 m., o baigdamas statybas Palangoje 1902 m. įrengė aikštelę prie rūmų.
Toliau V.Korkutis išsamiai aprašo visą Lietuvos teniso istoriją, ne tik žaidimo, bet ir pačių tenisininkų atradimus, laimėjimus bei nesėkmes. Knygoje yra išsakyta padėka rėmėjams, o taip pat mintis, kad tenisas, kaip žaidimas su kiekviena diena tampa vis populiaresniu ir mėgiamu ne tik jaunimo, bet ir senjorų. Katu parodo, kad be galo daug gerų minčių yra išsakę šalies vadovai, kad tenisas – tai gyvenimo būdas.
Autorius daug dėmesio skiria lietuvių kilmės pasaulinei žvaigždei Vitui Kevinui Gerulaičiui. Be to gana plačiai nušviečia ne tik Lietuvos, bet ir užsienyje gyvuojančių lietuvių teniso klubų gyvenimą.
Po autoriaus išsamios kalbos daug gražių žodžių V.Korkučiui išsakė vienas iš rėmėjų ir organizatorių Kauno teniso klubo vadovas Alfredas Rimidis bei į diskusijas aktyviai įsijungę atvykę svečiai: Stasys Labanauskas, Ramojus Liubartas, Gracijus Remeikis, Elena Anilionienė, Kęstas Paplauskas, Ričardas Abarevičius, Kęstutis Makarevičius, Martynas Norkus, Meilutė Masiliūnienė, Inesa Mackevičiūtė, Algimantas Sipavičius, Stepas Skrupskas.
Daug prisidėjo organizuojant šį renginį Stasys Labanauskas jaunesnysis ir Kauno teniso klubo renginių organizatorė Eitvydė Helmienė bei Lietuvos sporto veteranų klubo vokalinis instrumentinis ansamblis ,,Ąžuolynas“ ( vad. Vincas Biliūnas) ir Lietuvos sporto muziejaus kolektyvas.