Alytaus šaudymo iš lanko puoselėtojai Inga ir Ugnius Timinskai, nuo nulio pradėję savo darbą Dzūkijoje, jau galvoja apie olimpines žaidynes.
Lietuvos šaudymo iš lanko žemėlapyje Alytus ėmė ryškėti 2012-aisiais. Tai – Ingos ir Ugniaus Timinskų šeimos iniciatyva. Juos abu suartino šaudymo iš lanko pratybos, per kurias abu susipažino: Inga į sostinę buvo atvažiavusi iš Druskininkų ir mokėsi Kooperacijos kolegijoje, o Ugnius - vilnietis.
Abu dažnai kartu treniruodavosi, o vėliau pradėjo važinėti po įvairias varžybas, atstovavo Lietuvos rinktinei.
Abu po truputį vis labiau įsitraukė į šios sporto šakos sūkurį. Vilniaus lankininkų klube jie pradėjo domėtis ne tik pačiu šaudymu, bet ir treniravimu, pramoginiais renginiais, klubo veikla.
Ingos ir Ugniaus užsimezgusi artimesnė draugystė virto judviejų vestuvėmis. „Kai dar nebuvome sukūrę šeimos, kilo mintis įkurti savo klubą. Patiko šaudymo iš lanko veikla, norėjome ją plėsti toliau. Platesnei žmonių auditorijai norėjosi pristatyti šaudymą iš lanko kaip puikų užsiėmimą, tinkamą absoliučiai bet kam. Norėjome ir patys likti šiame sporte, taip pat jį populiarinti kituose Lietuvos miestuose. Turėjome keletą variantų, kur potencialiai galėtų gimti naujasis klubas, vietą rinkomės pagal esamų klubų geografiją. Alytus kaip tik buvo toje Lietuvos vietoje, kur šaudymo iš lanko klubų trūko“, - pasakoja Timinskai.
Jie abu – ir nacionalinės kategorijos teisėjai. Teisėjauja įvairiose Lietuvos varžybose. Žinias stengiasi nuolat atnaujinti, nori, kad Lietuvoje rengiamos varžybos atitiktų visus tarptautinius reikalavimus.
Dirbate treneriais, o ar dar vis ir aktyviai sportuojate?
Inga: Iki šiol abu vis dar šaudome. Esame treneriai ir norisi rodyti pavyzdį naujiems lankininkams.
Aktyvaus sportavimo dėka galime geriau perteikti patirtį pradedantiesiems ar jau didesnį meistriškumą pasiekusiems lankininkams.
Ugnius niekada nesiekė tapti didelio meistriškumo sportininku, jam šaudymas iš lanko visada teikė didelį malonumą.
Nuo pat pradžių jį domino techninė šaudymo iš lanko pusė – visuomet bandė išsiaiškinti, kas ir kaip veikia, kokią įtaką turi vienokie ar kitokie įrangos pokyčiai.
Ugnius žinias kaupia ir toliau, taip pat tobulina savo šaudymą, turi įvykdęs sporto meistro normą.
Ugnius: Inga į šaudymą iš lanko atėjo iš kitų sportų, todėl nuo pat savo šaulės karjeros pradžios buvo ambicinga, praleisdavo daugybę valandų treniruotėse ir tas triūsas atsipirko. Ji – daugkartinė Lietuvos čempionė ir rekordininkė, vienintelė moteris Lietuvoje tarptautinės klasės sporto meistrė dviejose skirtingose lankų kategorijose.
Ingos svariausias pasiekimas – per Europos čempionatą užimta 9-oji vieta. Dirbdama trenere, Inga ir pati aktyviai treniruojasi, atstovauja Lietuvos rinktinei aukščiausio rango varžybose, turi ambicijų siekti dar svaresnių rezultatų.
Atvykus dirbti į Alytų, šaudymą iš lanko pradėjote nuo nulio, kokie buvo pirmieji žingsniai?
Inga ir Ugnius: Dar prieš atvykdami, buvome išsiuntinėję laiškus kelioms savivaldybėms ir išdėstę savo ketinimus, idėjas kurti šaudymo iš lanko klubą.
Greitai atsiliepė Alytus. Sulaukėme net keleto skambučių iš skirtingų asmenų, kurie mus kvietė atvykti į Dzūkijos sostinę.
Pasiūlymo neatmetėme, atvykome, pabendravome, apsižiūrėjome. Savivaldybės sporto skyrius mums parodė, kokiose vietose galėtume įsikurti ir plėtoti savo veiklą.
Daug kas mus vadino keistuoliais, kurie iš didmiesčio panoro keltis į Alytų, kai dauguma jaunimo iš jo bėga. Sulaukėme nemažai politikų, vietos žiniasklaidos dėmesio.
Kuriais metais įkūrėte klubą „Žaliasis lankas“, kuriam vadovauja Inga, kokias didžiausias problemas teko spręsti?
Inga ir Ugnius: 2012 –aisiais. Pradžia buvo gana lėta, nes abiem viskas buvo nauja: pats miestas, teisiniai su klubu susiję dalykai, finansiniai aspektai, veiklos pradžia naujoje vietoje.
Baze tapo Jaunimo parko pieva, kur rudenį buvo surengtos pirmosios šaudymo iš lanko pratybos.
Kartu su klubu augome, mokėmės, tobulėjome. Visada stengėmės, kad „Žaliasis lankas“ būtų prieinamas visiems, todėl ilgai ieškojome tinkamų patalpų, aikštės, kur galėtume nevaržomai plėtoti savo veiklą.
Nemažas iššūkis buvo ir visuomenės švietimas – neįprastas užsiėmimas per vieną dieną netampa visų pripažinta ir mėgstama veikla.
Ar galite teigti, kad Alytuje prigijo šaudymas iš lanko?
Inga ir Ugnius: Šaudymas iš lanko Alytuje tampa vis labiau matomas ir mėgstamas.
Ne tik vyksta treniruotės. Žmones skatiname aktyviai leisti laisvalaikį, organizuojame pramoginius renginius, dalyvaujame įvairiose šventėse.
Klube dabar aktyviai treniruojasi apie 30 žmonių. Alytuje šaudymo iš lanko pratybos jau vyksta ne tik mūsų klube – tapti lankininkais daug vaikų ir jaunimo mokyklose skatina mūsų pradėta ir plėtojama programa „Lankininkai mokyklose“.
Šiuo metu dviejose mokyklose šia veikla užsiimantis mokytojas savo grupėse turi apie 40 vaikų.
Šiais mokslo metais prie programos turėtų prisijungti dar dvi mokyklos, o kitais metais dar trys.
Su kiekviena nauja mokykla lankininkų skaičius ir sporto šakos žinomumas vis didės.
Džiaugiamės, kad šaudymo iš lanko naudą mato ir pačios mokyklos – tai sportas, kuriame nebūtina būti aukštu, greitu ar stipriu.
Fizinis aktyvumas ir sportavimo galimybės atveriamos daugybei moksleivių, manančių, kad sportas „ne jiems“.

Gal „Žaliasis lankas“ jau turi ir savo tradicijų?
Inga ir Ugnius: Kasmet rengiame bent keletą varžybų, į kurias kviečiame Lietuvos ir kitų šalių lankininkus.
Labiausiai didžiuojamės savo tarptautinėmis varžybomis „Best Indoor“, kurias pradėjome rengti 2013–aisiais ir kasmet stengėmės jas pakelti į vis aukštesnį lygį.
Šiuo metu varžybos jau yra įtrauktos į Tarptautinės šaudymo iš lanko federacijos kalendorių, kasmet dalyvius džiuginame ne tik aukščiausio lygio varžybų organizavimu, bet ir unikaliais specialiai šioms varžyboms pagamintais prizais.
Antrus metus finalinės varžybos transliuojamos tiesiogiai. Džiaugiamės, kad rengti šias varžybas padeda ir Alytaus miestas, esame įtraukti į miesto renginių sąrašą.
Vasarą treniruojatės aerodromo teritorijoje, ar už tą vietą reikia mokėti?
Inga: Vasarą treniruojamės aerodromo teritorijoje, o žiemą persikeliame į Volungės progimnazijos rūsio salę. Kadangi nė viena erdvė nėra mūsų nuosavybė, tai už jas tenka susimokėti.
Šiuo metu vienas didžiausių mūsų rūpesčių – naujų patalpų klubo veikloms ieškojimas.
Kadangi klubas auga, daugėja narių, todėl esamoje salėje jau sunkiai telpame, o norėtume čia ir varžybas rengti.
Kokybiškai salei reikalingas apie 500 kv. m ir tinkamai išdėstytas plotas, o tokį rasti sunku ir, be abejo, nepigu.
Nemažu rūpesčiu išlieka ir klubo viešinimas, naujų narių pritraukimas – žmones nuolat reikia kviesti, įkalbinėti, keisti jų neaktyvios gyvensenos įpročius.
Kaip Alytaus šaudymo iš lanko entuziastams sekasi per įvairaus amžiaus grupių čempionatus, kiek šaulių atstovauja rinktinėms?
Inga: 2019-aisiais Lietuvos rinktinėms atstovavo 6 mūsų klubo sportininkai.
Praėjusiais metais įvairiose varžybose „Žaliojo lanko“ sportininkai iškovojo beveik 100 medalių, dvylika lankininkų įvairiose amžiaus grupėse tapo Lietuvos čempionais.
Klube treniruojasi ir neįgalieji, gal tikitės išugdyti paralimpietį?
Inga ir Ugnius: Šiuo metu mūsų klube aktyviai treniruojasi du neįgalūs sportininkai: Linas Vengelis 2019-aisiais debiutavo tarptautinėse neįgaliųjų varžybose, o Rolandas Baranauskas jau startavo keliose aukščiausio rango neįgaliųjų varžybose.
Abu sportininkai šiais metais dar bandys suspėti iškovoti kelialapį į Tokiją. Paskutinysis atrankos turnyras vyks birželio mėnesį Čekijoje.
Dabar Linas ir Rolandas aktyviai treniruojasi, rengiasi pavasario startams. Tikimės, kad jų rezultatai iki varžybų Čekijoje stabilizuosis, ir mūsų auklėtiniai sieks tapti pirmaisiais paralimpiečiais lankininkais.
Gal svajojate ir apie Tokijo olimpietį?
Ugnius: Olimpinėse žaidynėse šaudoma tik olimpiniais lankais iš 70 metrų atstumo. Apie olimpiečius, be abejo, svajojame. Klube turime perspektyvaus jaunimo, kuris, galbūt, ne į Tokiją, bet į Paryžių tikrai turi galimybių patekti.
Tačiau vis dar galvojame ir apie Tokiją, rankų nenuleidžiame. Šiemet Europoje vyks du olimpinės atrankos turnyrai, kuriuose dėl kelialapio į Tokiją pasirengęs kovoti ne tik mūsų klubo jaunimas. Aktyviai varžyboms rengiasi ir Inga.
Ko gero, esate vienintelė šaudymo iš lanko šeima Lietuvoje?
Inga ir Ugnius: Šaudymas iš lanko - toks sportas, kuriame sau vietą gali rasti visi, todėl tikrai nesame vienintelė lankininkų šeima. Lietuvoje yra dar net ne vienas lankininkų klubas, kuriam vadovauja šeimos. Klube turime daugybę bendrų veiklų, kurias plėtojame kartu. Tačiau yra ir dalykų, kurie labiau limpa vienam ar kitam, todėl natūraliai atsiranda šioks toks darbų pasiskirstymas.
Kokie Alytaus lankininkams buvo 2019-ieji ir ko tikitės iš šių metų?
Ugnius: 2019–ieji mums buvo tikrai įspūdingi – net 6 klubo lankininkai atstovavo Lietuvai pasaulio čempionatuose, Europos taurės varžybose.
Iškovojome beveik 100 medalių skirtingose varžybose, pagerinome rekordų, 12 lankininkų tapo Lietuvos čempionais, Ingai teko garbė Lietuvai atstovauti Europos žaidynėse.
2020–aisiais daug dėmesio skirsime programos „Lankininkai mokyklose“ plėtrai, taip pat naujos lankininkų bazės paieškai.
Be abejo, ir toliau sieksime svarių rezultatų. Didžiausias troškimas - iškovoti olimpinį ar paralimpinį Tokijo kelialapį.
Ar galite teigti, kad jau esate dzūkai?
Inga ir Ugnius: Mėgaujamės gyvenimu Dzūkijoje – čia ir žmonės šilti, gamta graži. Vertiname miško gėrybes, nors vasarą ir nedaug laiko turime jomis pasimėgauti. Nors dzūkuoti dar neišmokome, tačiau galime teigti, jog po truputį tampame dzūkais.