Lietuvos rankinio lygos (LRL) čempionės Klaipėdos „Žemaitijos dragūno“ komandos vyriausiasis treneris Artūras Juškėnas, paklaustas ką išrinktų šio sezono komandos lyderiu, nesudvejoja.
„Be jokios abejonės tai komandos kapitonas Remigijus Vaičikauskas. Tai patyręs žaidėjas, vyriausias mūsų komandoje. Šiemet, kaip ir pernai, jis buvo tikras komandos lyderis. Cementavo mūsų gynybą, puolime užvesdavo jaunesnius žaidėjus“, - kalbėjo A. Juškėnas.
Tuo tarpu naudingiausiu 2010/2011 metų LRL čempionato žaidėju išrinktas R. Vaičikauskas įsitikinęs - tobulumui ribų nėra: „Kažko keisti niekada nevėlu, norėčiau tobulinti viską, ką įmanoma, kad bendras rezultatas būtų dar geresni.“
Ketvirtus metus uostamiesčio ekipoje žaidžiantis rankininkas – komandos lyderis ne tik aikštėje, bet ir už jos ribų. Klaipėdiečių treneris tikina, kad R. Vaičikauskas yra tas žaidėjas, į kurį turi lygiuotis jaunimas.
„Šiemet iš jo laukėme ne tik gero žaidimo, bet ir patirties perdavimo. Mūsų susitarime buvo tokia sąlyga. Manau, kad per šiuos metus, ypač antrąją jų pusę jis labai suvyriškėjo ir tampa brandžia asmenybe. Jei anksčiau Remigijus buvo labai karštas žaidėjas ir nesusilaikydavo nuo apeliacijų į teisėjų sprendimus, tai šį sezoną jam pavyko to išvengti. Tai labai patikimas žaidėjas“, - sakė A. Juškėnas.
Kaip vertinate komandos sezoną?, - paklausėme R. Vaičikausko.Puikiai, tą parodė ir rezultatai. Viskas ėjosi pagal planą, ne tiek mūsų, kiek trenerio. Visas užduotis sėkmingai įvykdėme.
Ar buvo sunku apginti čempionų titulą?Tikrai ne ką lengviau nei pasiekti pirmą kartą. Nors, žinoma, išlaikyti visada sunkiau. Bet sieksime ir kitais metais to paties.
Esate patenkintas savo žaidimu?Galėjo būti ir geriau. Pernai buvau labiau patenkintas. Gal pritrūko fizinio pasirengimo, dar viena kita trauma atsirado, tai automatiškai išmuša iš ritmo kuriam laikui. Atrodytu menkos kliūtys, bet duoda savo neigiamą rezultatą. Bet džiaugiuosi, kad kiti komandos nariai vis daugiau prisideda prie pergalės, ypač jaunimas.
Jauni komandos žaidėjai lygiuojasi į jus. Atsakomybė prieš jaunimą įpareigoja?Be abejo. Visada norisi jaunimui rodyti gerą pavyzdį, kad jie kreiptų dėmesį į vyresnius, daugiau patirties turinčius žaidėjus. Man visada norisi parodyti jauniems žaidėjams tai, ko jie gal dar nežino ar nesugeba padaryti, kad jie galėtų greičiau siekti aukštų rezultatų. Žinoma, ta atsakymybė įpareigoja ir slegia viso sezono metu.
Daugiau patariate ar kritikuojate?Ir patariu, ir kritikuoju. Na, gal šiek tiek daugiau kritikos duodu. Žinoma, kritikuojant reikia ir patarti kas blogai, ką ir kaip reikėtų daryti. Dažnai patariu kaip „išeiti“ iš kritinių padėčių. Be abejo man ir pačiam dar reikia tų patarimų, bet kiek galiu, tiek stengiuosi padėti jaunimui.
Esate trenerio dešinioji ranka komandoje?Kažkuria prasme taip. Labai daug su komandos draugais kalbamės už aikštės ribų, ne treniruočių metu. Jaunimui tai ne ką mažiau padeda nei trenerio patarimai rungtynėse ar treniruotėse.
„Žemaitijos dragūne“ žaidžiate jau ketvirtus metus. Ar pastebėjote kaip per tą laiką keitėsi komanda?Žinoma. Jaunimas vis dėlto auga ir per tą, atrodytų neilgą, laiko tarpą jų žaidimas tapo daug brandesnis, solidesnis. Tai ne tik matosi, bet ir atsispindi rezultatuose. Komandos meistriškumas auga, jei neaugtų - nebūtų dėl ko sportuoti.
O kitų komandų meistriškumas taip pat auga?Tik kai kurių. Nenorėčiau išskirti, bet tikrai ne visų lygis kyla. Pusės šalies aukščiausioje lygoje rungtyniaujančių komandų meistriškumas vienaip ar kitaip kinta. Yra trys – keturios komandos, kurių žaidimo lygis tikrai kyla, ko negalėčiau pasakyti apie kitas.
Kitą sezoną liksite Klaipėdoje?Kol kas manau, kad taip. O kaip bus – parodys laikas. Iki kito sezono dar turime keletą mėnesių, bet šiuo metu galvoju, kad liksiu.
Ar norėtumėte paragauti legionieriaus duonos?Viskas priklausys nuo to, ar pavyks visiškai išsigydyti traumas. Atkreipsiu dėmesį į pasiūlymus, jei tokių bus. Čia svarstytinas variantas, viskas priklausytų nuo sąlygų. Bet dabar dar neplanuoju, reikia viską išsigydyti.