Prestižiškiausias – vyrų A lygio (pusiau profesionalių krepšininkų) varžybas po metų pertraukos vėl laimėjo Čikagos „Lituanicos“ vyrai.
Bostono priemiestyje Vorsesteryje 61-ąjį kartą buvo surengtos Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos (ŠALFASS) žaidynės. Šiemet jos dalyvių masiškumu, sporto šakų skaičiumi ir pačia varžybų organizacija gerokai nusileido prieš tai vykusioms sporto šventėms ir išryškino ŠALFASS spragas.
Apie šios Sąjungos laimėjimus, organizacinius nesklandumus bei ateities perspektyvas kalbėjomės su didžiausios išeivijos sporto organizacijos vadovu Laurynu R. Misevičiumi.
Praėjusį savaitgalį baigėsi 61-osios ŠALFASS žaidynės. Kiek jos sutraukė dalyvių ir kas tapo varžybų nugalėtojais? Birželio 3–5 dienomis Bostono priemiestyje Vorsesteryje surengėme 61-ąją ŠALFASS kasmetinę sporto šventę. Iš viso dalyvavo 26 krepšinio ir 6 tinklinio ekipos.
Prestižiškiausias – vyrų A lygio (pusiau profesionalių krepšininkų) varžybas po metų pertraukos vėl laimėjo Čikagos „Lituanicos“ vyrai, finale po permainingos kovos rezultatu 84:81 nugalėję Toronto „Aušrą“. Treti šiemet liko praėjusių jubiliejinių 60-ųjų ŠALFASS žaidynių nugalėtojai Toronto „Vyties“ atstovai, rezultatu 67:47 įveikę į ketvertuką prasibrovusius Teksaso valstijos „Senus krienus“.
Naudingiausio žaidėjo prizas vėl, kaip ir ankstesniuose keliuose analogiškuose turnyruose, atiteko čikagiečių komandos lyderiui Derekui Moliui.
Moterų pirmenybėse niekas neprilygo Toronto „Vyties“ krepšininkėms, antros šiais metais liko Konektikuto „Audros“ atstovės, trečioji vieta atiteko kitai „Klevo lapo“ šalies didmiesčio komandai „Aušrai“. Geriausia žaidynių krepšininke išrinkta Toronto „Vyties“ atstovė Janina Duliūnas.
Vyrų „B“ lygio krepšinio turnyre pajėgiausi antrus metus paeiliui tapo taip pat Toronto „Vyties“ reprezentantai, antrą vietą užėmė Čikagos „Lituanica-2“ komanda, o treti liko CT „Ąžuolai“. Šiose varžybose naudingiausio žaidėjo prizas atiteko Markui Akelaičiui iš Toronto.
Jaunių iki 18 metų krepšinio turnyre sėkmė lydėjo Čikagos „Lituanicos“ jaunimą, kurie dukart nugalėjo antroje vietoje likusius Niujorko lietuvių atletų klubo (LAK) atstovus ir trečiojoje – Toronto „Aušrą“.
Auksinius žaidynių apdovanojimus iškovojo Augustinas Povilonis, Titas Putna, Paulius Otruškevičius, Edvinas Masilionis, Žygis Riauka bei geriausiu turnyro žaidėju pripažintas Antanas Rauchas.
Tinklinio varžybose stipriausi tapo Bostono „Grandies“ vyrai, finale rezultatu 3:1 įveikę NALVC klubą. Trečią vietą užėmė Vorsesterio „Dolija“.
Pirmą sykį surengtose paplūdimio tinklinio varžybose NALVC vyrai atsilygino savo konkurentams iš Bostono „Grandies“ – 2:0, o šeimininkų dvejetukas vėl tenkinosi trečiąja pozicija. Naudingiausio žaidėjo prizas atiteko „Grandies“ komandos lyderiui Thomui Klemui.
ŠALFASS žaidynių programa sparčiai siaurėja – pernai iš jų pasitraukė plaukimo varžybos, o šiemet nebeišvydome ir stalo teniso kovų...
Nors šiais metais ŠALFASS žaidynėse nebuvo stalo teniso ir plaukimo, negalima sakyti, kad bendras dalyvių skaičius mažėja. Sulaukėme naujų organizacijos narių, krepšinio turnyro dalyvių iš Kanados sostinės Otavos, saulėtosios Floridos, Worcester-MA, na o stalo tenisininkai beveik tuo pat metu rungėsi Čikagoje. Taigi nemanau, kad liko nuskriausti šios sporto šakos mėgėjai.
Mažėjantis sportininkų ir sporto šakų skaičius ŠALFASS verčia rimtai susimąstyti apie tolimesnę šios seniausios išeivijos sporto mėgėjų organizacijos veiklą. Ją būtina kardinaliai reorganizuoti, norint išlaikyti sparčiai blėstantį žaidynių populiarumą. Kuria kryptimi žengs ŠALFASS ateityje ir kas bus daroma, kad žaidynės nesunyktų visiškai?
Visus pasiūlymus, susijusius su struktūriniais mūsų organizacijos pakeitimais, žaidynių rengimu ir atskirų sporto šakų plėtra, labai prašome pateikti raštu arba atvykus į kasmetinį ŠALFASS suvažiavimą, kuris tradiciškai šį rudenį bus organizuojamas Klyvlende – mieste, kuris panašiu atstumu nutolęs nuo beveik visų didžiųjų Šiaurės Amerikos lietuvių sportininkų bendruomenių. Taigi visų laukiame lapkričio 19-ąją Klyvlendo Lietuvių Namuose.
Ar nevertėtų kasmet ŠALFASS žaidynes pradėti rengti Čikagoje, kuri pelnytai tituluojama išeivijos lietuvių sporto sostine? Juk čia tvirtai savo šaknis įleidę krepšinio, futbolo, tinklinio, stalo teniso, lauko teniso, rankų lenkimo ir netgi ledo ritulio klubai. Net neabejoju, kad Čikagai pavyktų surengti masiškiausią ŠALFASS sporto šventę, kuri neapsiribotų vien krepšiniu ar tinkliniu...
Atvirai prisipažinsiu, tokį klausimą kai kurie Amerikos lietuvių sporto veikėjai kelia jau ne pirmą sykį, tačiau vienareikšmiai atsakyti į jį negaliu... Galbūt vietinių dalyvių Čikagoje pritrauktume ir daugiau, tačiau atsisijotų nemažai Rytinės pakrantės, netgi ir kai kurios Kanados lietuvių komandos.
ŠALFASS – ne vien tik stambiausių Šiaurės Amerikos lietuvių sportininkų telkinių organizacija, bet ir nedidelius, vos kelis narius turinčius sporto klubus vienijanti bendruomenė, todėl negalime diskriminuoti vienų miestų/regionų kitų atžvilgiu. Stengiamės įtraukti kuo daugiau skirtingose vietovėse gyvenančių mūsų tautiečių, norinčių sportuoti tarp savų.
Galų gale pažvelkime ir į oficialių krepšinio ar kitų sporto šakų federacijų poziciją panašiu reikalu – argi dėl to, kad Jungtinėse Valstijose ar galbūt jau dabar kur nors Rytuose daugiausia krepšininkų ar tinklininkų, lengvaatlečių, palyginti su kitomis šalimis, FIBA ar kitos atitinkamos organizacijos siūlo rengti tos sporto šakos pirmenybes vien tik Amerikoje ar Kinijoje?
Čikagai ir toliau linkiu išlikti tvirčiausiu ŠALFASS ramsčiu, o dėl kitų metų ir ateities sporto švenčių rengimo, manau, plačiau visi pasitarsime lapkričio mėnesį Klyvlende.