Valdas Adamkus
„Manau, kad tikrai turime pajėgę rinktinę. Ryžtingą, turinčią aiškų tikslą, pradedant treneriais ir baigiant kiekvienu mūsų žaidėju. Jų tikslas – viską padaryti kaip įmanoma geriau ir pateisinti visų mūsų lūkesčius.
Visuomet su didele įtampa, viltimis ir džiaugsmu sveikinome savo krepšininkus. Dar nuo 1937 metų, kai jie tapo Europos čempionais. Ir okupaciniais metais, kai mūsų krepšininkai savo tautai atstovaudavo tik širdimi, visuomet sekėme jų laimėjimus ir jais džiaugėmės.
Šįkart parodėme tikrai darantys viską, kad šis Europos krepšinio čempionatas būtų įsimintinas ne tiktai mums, bet ir visai Europai, o gal net ir už jos ribų. Viena vertus, tai labai gražu. Džiaugiuosi mūsų sportininkų atsidavimu viskam, tai man teikia be galo daug vilčių. Manau, kad jų darbas tikrai pasiteisins.
Tuo pačiu norėčiau išsakyti galbūt ne tik mano vieno pažiūrį – jeigu Lietuvos krepšininkai ir neatsistos ant auksinės pakopos, tai nereiškia, kad jie pralaimėjo. Krepšinis tiek sportininkų pasirengimu, tiek naujomis sporto arenomis ir didžiuliu jaunosios kartos entuziazmu teikia didelių vilčių ateičiai.
Tuo aš be galo džiaugiuosi. Aš, kaip ir visa Lietuva, krepšininkams linkiu atkaklių, gražių rungtynių, kuo daugiau pergalių. Jeigu nepasisektų, tai jokiu būdu nemažina mūsų krepšininkų ryžto ir noro toliau siekti kelialapių į Londono olimpines žaidynes.
Lietuvai yra garbė, kad šiais moderniausiais laikais mums patikėta ir mes pajėgiame surengti tokio lygio krepšinio čempionatą.
Stengsiuosi stebėti kuo daugiau Lietuvos krepšininkų rungtynių. Tuo metu vyks kelios tarptautinės konferencijos, kuriose būsiu ne pasyvus stebėtojas, o aktyvus dalyvis ir kalbėtojas. Sutaps kai kurios datos, todėl iš kai kurių rungtynių, ko gero, būsiu priverstas „iškristi“ ir sužinoti tik rezultatus, nes teks dalyvauti už Lietuvos ribų.
Mačiau Lietuvos krepšininkų triumfą per Europos krepšinio čempionatą Švedijoje, kai kas mane netgi pavadino savotišku rinktinės talismanu.
Nepaprastai didžiuojuosi matydamas, kad Kaunas – mano miestas – pasipuošė tokia pasaulinės klasės krepšinio arena. Kiek tik leis sąlygos, stengsiuosi kuo dažniau toje arenoje būti tarp žiūrovų. O jeigu tas man peršamas talismanas ką nors reikštų, tai Kauno „Žalgirio“ arenoje sėdėčiau nuo pirmos iki paskutinės minutės.“
Klemensas Rimšelis
„Lietuvos krepšininkams pranašauju gerą vietą. Kokią ją mūsų komanda užims, bus gerai. Noriu štai ką pasakyti: nereikia svaigti, nes sudėtinga čempionatą laimėti savoje šalyje, kai tiek daug pranašų, žiūrovų ir tokia didelė atsakomybė.
Noriu akcentuoti – kai čempionatas vyko Ispanijoje, jį laimėjo ne varžybų šeimininkai, o Rusija.
Yra tokių karčių patirčių, net ir amerikiečiai namie pralaimėjo Serbijai. Mums reikia džiaugtis, kad Europos vyrų krepšinio čempionatas Lietuvoje bus puiki šventė, didelis įvykis. Reikia sirgti už Lietuvos rinktinę, bet taip pat būti ir realistais.
Visą laiką būna gerokai maloniau, kai nesitiki pergalės, o ją pasieki. Taip buvo per pasaulio čempionatą. Kai siejami dideli lūkesčiai, galvojama tik apie pirmąją vietą, o ji neužimama – įvyksta tarsi proto užtemimas, ištinka infarktai, insultai ir t. t. Reikia būti ne ligoniais, o tikrais sirgaliais.
Toks esu aš ir bandau kitus mokyti, kad stebint varžybas nereikia mokyti tos, kuri yra nacionalinė rinktinė.
Pas mus būna taip: žaidžia Lietuvos nacionalinė rinktinė, o visi žiūrovai, kurie bent kiek išmano krepšinį, ją moko. Bet jie juk kažkodėl patys nežaidžia, o žaidžia nacionalinė rinktinė...
Pastebėjau, kad taip būna ne tik krepšinyje, bet ir visose sporto šakose. Geriau žiūrėti, nes tai – mūsų nacionalinė rinktinė, į kurią suburti visi mūsų geriausieji, ir ištikimai palaikyti, būti aistruoliu.

Rinktinei reikia linkėti pergalės ir jos per daug nekritikuoti, ištikus nesėkmei. Ažiotažo neturėtų sukelti žiniasklaida, kad mūsų krepšininkai – be penkių minučių čempionai.
Pas mus jau dabar beveik atliekamas Lietuvos himnas, repetuojamas visas laukiamos pergalės procesas. Suprantu, daugelis nori išnaudoti šią palankią situaciją ir gauti papildomų pajamų, tačiau, kita vertus, negalima sukurti nenugalimųjų įvaizdžio. Visos rinktinės yra įveikiamos, taip, kaip ir visos imperijos gyvenime virsta dulkėmis.
Reikia būti optimistais, sveikais ir perdaug neįsijausti bei neprognozuoti aukštumų, o imti ir tyliai į jas įkopti.“
Artūras Poviliūnas
„Kiek kalbėjau su savo kolegomis iš Europos, tai visi Lietuvos krepšininkams prognozuoja finalą ir yra įsitikinę, kad mes galime tą padaryti. Nemačiau visų čempionate dalyvaujančių rinktinių žaidimo, tačiau kai kurias kontrolines jų rungtynes stebėjau per televiziją. Susidariau vaizdą, kad pagal žaidėjų parinkimą mūsų rinktinė tikrai gali kovoti dėl pačios aukščiausios prabos medalių.
Sunku pasakyti, kaip mūsų krepšininkai susitvarkys su dideliu noru ir spaudimu kuo geriau pasirodyti namuose. Tačiau viliuosi, kad mūsų jaunimas ir patyrę, visko matę mūsų žaidėjai turėtų įveikti tas emocijas ir jaudulį. Kita vertus, nematyčiau tragedijos, jeigu mūsų vyrai ir nepatektų į finalą, neišnaudotų galimybės patekti tarp tų dviejų stipriausių komandų ir iškart pelnyti kelialapį į Londono olimpines žaidynes.
Dar bus galimybė tai padaryti kitąmet per atrankos turnyrą. Mūsų vyrai tikrai verti dalyvauti olimpinėse žaidynėse, mūsų komandoje – ir turinčios didelį patyrimą žvaigždės, ir puikus, veržlus jaunimas. Jeigu Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė nepatektų į olimpines žaidynes, jos mūsų visai sportinei delegacijai būtų nevisavertės, nes krepšiniui, krepšininkams skiriamas ypač didžiulis dėmesys.
Mūsų turistai daugiausia domisi būtent tomis žvaigždėmis, kurios pretenduoja laimėti medalius. Vien tai, kad dienraštis „USA Today“ prognozuoja, jog Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė per Londono olimpines žaidynes kovos finale, daug pasako. Žinoma, būna daug kas ir iš kavos tirščių burta, tačiau žurnalistai analizuoja, prognozuoja, vertina įvairiausius faktorius.
Visada stengiuosi sakyti, kad nebūtų didelė tragedija, jeigu nepatektume į finalą. Labai dideli norai, sukeltas ažiotažas, beveik visi tikri, kad mūsų vyrai žais finale. Tačiau sportas jau tokia sritis, kurioje niekada negali būti tikras. Krepšininkams, be abejonės, reikia padėti, jų nesmerkti ir nekritikuoti, jei kas nors nepavyko. Jie tikrai nori paties geriausio.
Manau, kad ažiotažas, komandos palaikymas Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei bus kaip papildomas dopingas gerai kautis su visais varžovais. Tačiau kartais per didelis noras trukdo.
Mums svarbiausia – patekti į Londono olimpines žaidynes. Kiek kartų mūsų krepšininkai jose dalyvavo, nėra prastai pasirodę. Nuo Barselonos olimpinių žaidynių laimėti trys bronzos medaliai ir užimtos dvi ketvirtosios vietos. Nuo 1992 m. per olimpines žaidynes tik JAV krepšininkai yra geriau pasirodę už mus.
Manau, kad per šiemetį Europos čempionatą finale turėtų žaisti Lietuva ir Ispanija. Sunkiai prognozuojama, kas galėtų pelnyti bronzos medalius. Tradiciškai stiprūs serbai, kovingai nusiteikę vokiečiai su NBA čempionu Dirku Nowitzki, kitos komandos. Čempionatas turėtų būti labai įdomus.“
***
Naujausią laikraščio "Sportas" 24 puslapių numerį nuo rugpjūčio 31 d. galite įsigyti kioskuose "Lietuvos spauda".