„Manau, kad krepšininkams labiau reikėtų koncentruotis į žaidimą, o ne į emocijas“, - sakė teisėjas Romualdas Brazauskas.
Daugelyje Europos čempionatų teisėjavęs Romualdas Brazauskas senojo žemyno pirmenybes Lietuvoje stebi iš žiūrovų tribūnos. Tarptautinę teisėjo karjerą baigęs arbitras pripažįsta, kad didesnį dėmesį skiria teisėjų darbui, nei komandų ar atskirų žaidėjų analizei.
Visas Lietuvių rungtynes Europos čempionato A grupėje stebėjęs R. Brazauskas su sportas.info pasidalino mintimis apie gerėjantį Lietuvos rinktinės žaidimą ir teisėjų darbą čempionato metu.
Kokį įspūdį palieka rinktinė po pirmų trejų rungtynių?
Labai neblogą. Pasiruošimo ciklas kėlė daug nerimo daugeliui sirgalių, o tai, kad žaidimas su kiekvienomis rungtynėmis vis gerėja nuteikia optimistiškai. Ypač rungtynės su turkais, kurios, žiūrint į ateitį, yra labai svarbios. Kitame etape laukia irgi ne silpni varžovai ir ši pergalė buvo labia svarbi, įrodė, kad galime kautis su visomis komandomis. Pirmųjų dvejų rungynių negalėjome pralaimėti, tai būtų prilygę tragedijai, o tikrąjį komandos veidą pamatėme trečiosiose.
Kokios stipriosios rinktinės pusės išryškėjo?
Tai, kad rungtynėse dalyvauja daug žaidėjų, jiems yra paskirstomas laikas ir jie visi grumiasi kaip komanda. Neturime ryškaus lyderio, vienose rungtynėse pasižymi vienas, kitose kitas žaidėjas. Pergalių pamatas – komandinis žaidimas.
Varžovai vieni kitus, manau, žino geriau nei save. Komandose juk yra tiek padėjėjų, žmonių, kurie užsiima varžovų žaidimo analize, todėl niekur nepasislėpsi, visiems viskas žinoma. Bet visada lengviau susikoncentrouti ir dengti vieną lyderį. Prieš komandinį žaidimą varžytis žymiai sunkiau.
Ką labiausiai reikia tobulinti?
Nežiūrėjau į rungtynių protokolą, bet į akis krenta, kad kol kas daroma per daug klaidų. Kad ir prieš turkus, buvo vaikiškų situacijų, kur negalima klysti, bet suklydo. Manau, jei rinktinė sumažins klaidų skaičių ir kovos kaip penktadienį – pergalių bus tikrai daug.
Šiemet čempionatą stebite kaip žiūrovas, o ne teisjėas.
Taip, tačiau nors ateinu žiūrėti Lietuvos rinktinės žaidimo, vis tiek daugiau stebiu kolegų darbą, kaip jie vieną ar kitą situaciją vertina. Daugiau žiūriu ir analizuoju žaisimą teisėjo akimis. Manau, kad kitaip ir nebus.
Ar turite priekaištų kolegoms?
Visada būna klaidų, be jų neįvyksta nė vienos rungtynės. Būtų utopija jei klaidų nebūtų, tačiau turime stengtis, kad jų būtų kuo mažiau.
Besibaigiant rungtynėms su Turkija ir lietuviams pirmaujant dviem taškais nesportine pražanga buvo nubaustas Darius Songaila. Ar teisėjui sunku priimti tokį sprendimą, kai rungtynės yra tokios įtemptos, o rezultatas - toks trapus?
Nemačiau kokia ten buvo pražanga, nes buvau kitoje aikštės pusėje, bet kiek teko stebėti rungtynes anksčiau, tai jis dažnai tokias pražangas užsidirba. Žinoma, teisėjui sunku, bet, manau, kad sprendimas buvo teisingas. Tokiais atvejais, kai priimami tokie ryžtingi sprendimai pasimato teisėjo kvalifikacija, kad jis nebijo priimti nepopuliarių sprendimų labai atsakingu rungtynių metu.
Ar ne per daug emocingai krepšininkai reaguoja į teisėjų sprendimus?
Savi žiūrovai pastumia į tokias emocijas. Jei čempionatas vyktų kitoje šalyje – tokių emocijų nebūtų. Dažnai net matau, kad yra aiški situacija, aiški pražanga, tačiau tiek žiūrovai, tiek krepšininkai būna nepatenkinti. Manau, labiau reikėtų koncentruotis į žaidimą, o ne į emocijas.