Vilniaus „Sakalų“ sporto direktorius L. Kvedaravičius ir legendinis krepšininkas S. Jovaiša vertina Lietuvos krepšininkų žaidimą ir perspektyvas
„Rinktinė įvykdė užduotis šiam etapui – pateko į ketvirtfinalį. Pogrupis buvo labai stiprus, tikrai stipresnis negu kitas. Pat žaidimas tikrai nėra blogas ir teikia vilčių jau Kauno etapui – ketvirtfinalio varžyboms. Manau, kad ketvirtfinalio etapas mums tikrai yra įveikiamas. Makedoniečiai – ne iš Europos grandų ir, manau, kad lietuviai per šias rungtynes iškovos pergalę,“ – vertino Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės žaidimą antrame Europos pirmenybių etape „Sakalų“ sporto direktorius Linas Kvedaravičius.
Lietuviai per jį laimėjo dvejas rungtynes, kartą pralaimėjo ir užėmę grupėje trečią vietą pateko į ketvirtfinalį, kuriame susitiks su Makedonija.
Kituose ketvirtfinaliuose rungsis Ispanijos ir Slovėnijos, Rusijos ir Serbijos bei Prancūzijos ir Graikijos komandos.
„Jaučiasi stabilus pagerėjimas po pirmo etapo. Jis paryškėjo po laimėtų rungtynių. Pergalė prieš turkus įnešė pasitikėjimo. Ispanai buvo labai stiprūs, bet antrą rungtynių dalį mes rungtyniavome pakankamai sąmoningai. Antram etape tas stabilumas buvo įtvirtintas. Gerai pasijuto visas būrys žaidėjų, jie pasiekė savo beveik geriausią formą. Su prancūzais pritrūko ir laimės ir buvo per daug paprastų klaidelių, bet per tas rungtynes buvo geriausia gynyba, kiek mes žaidėme. Komanda jau įgijo savo braižą ir esame vieni iš favoritų,“ – vertino lietuvių žaidimą kitas ekspertas, buvęs legendinio Kauno „Žalgirio“ žaidėjas Sergejus Jovaiša.
ŽAIDĖJAI
Sergejus Jovaiša (toliau S.J.).: „Tokių, kad būtų nuvylę, nėra. Vieni geriau pasirodė vienose rungtynėse, kiti – kitose. Žemiau savo galimybių pasirodžiusių nebuvo. Reikia žiūrėti kiek žmogus žaidė. Tomo Delininkaičio ir Kšyštofo Lavrinovičiaus indėlis buvo mažas, nes ir minučių skaičius – mažas. Jie jeigu ir padarė kažką gerai ar blogai, jiems jau nei pasitaisyti, nei sugadinti ką nors per tokį laiką nebuvo įmanoma. Visi kiti man primena pernykštį pasaulio čempionatą, kai jame prasidėjo lemiamos kovos. Savo įkvėpimu, pasitikėjimu ir buvimu netoli savo geriausių rodiklių, ką jie sugeba padaryti. Maloniai nuteikia Jono Valančiūno ir Šarūno Jasikevičiaus žaidimas. Jų ranka matosi, nauda iš jų – nemaža. Rimantas Kaukėnas stipriai ūgtelėjo, Darius Songaila – tvarkoj, džiaugiuosi Pauliumi Jankūnu, kuris pakilo ir išlaiko pastovią formą tiek puolime, tiek gynyboje, kiek jam leidžia sąlygos. O ypatingai išskirčiau gal kažkiek užmirštą Simą Jasaitį. Jis jau seniai man patinka. Tai šešėlinio plano žaidėjas, kuris lemiamais momentais nesislepia ir padaro savo darbą drąsiai ir efektingai. Tai žmogus, kuris nenori būti lyderiu. Bet jam ir neprivalu juo būti. O į tam tikras situacijas, kur jis yra reikalingas, įsikiša.“
Linas Kvedaravičius (toliau L. K.) „Ką mes turėjome, tą ir turime – komandinį žaidimą be ryškaus lyderio. Kiekvienose rungtynėse sužaidžia geriau vienas ar kitas žaidėjas, bet tokio lyderio, kaip pernai Linas Kleiza, mes neturime. Bet galbūt ilgo čempionato metu tai yra didžiulis privalumas, kad turime daug žaidėjų, kurie pasiskirsto minutes daugmaž po lygiai ir nepasireiškia nuovargio faktorius. Prisiminkime – mūsų rinktinės žaidėjai yra vyresnio amžiaus.. O nuvilti, tai tikrai kol kas niekas nenuvylė. Galbūt norėtųsi didesnio indėlio iš K. Lavrinovičiaus, bet kita vertus ir negali visi 11 žaidėjų žaisti aikštelėje visą laiką ir dėl to treneris pasirenka optimaliausią sudėtį ir žaidžia tais žaidėjais, kurie geriausi.
ČEMPIONATO NETIKĖTUMAI IR NUSIVYLIMAI.
S. J.: „Netikėtumas vienas – labai sėkmingas makedoniečių žaidimas. O šiek tiek daugiau tikėjausi iš Italijos. Jie bandė žaisti po vieną ir apmaudžiai liko vos ne paskutiniai grupėje. Šiaip tai labai didelių sensacijų nėra. Tik džiugina tai, kad atsiranda tokios komandos, kaip Gruzija ir Suomija, kurios bando belstis į lyderių grupę. Tai irgi gerai, nes kiekviena sensacija yra įdomi žiūrovui ir pakankamai miela žiūrėti, kaip lyderiai kaunasi gana lygiai su tokiomis komandomis. Prieš čempionatą taip ir galvojau, kad ta didžioji grupė turėtų būti iš ispanų, prancūzų, mūsų. Turkų neminėjau, nes žinau, kad jie namuose būna labai stiprūs, o kitur turi didelį norą pasižymėti asmeniškai ir komandinis jų žaidimas subyra, o rezultatai tampa apverktini. Serbai užėmė tą vietą, kokios buvo nusipelnę. Slovėnija dar neparodė tikro pajėgumo, nors turi aukšto lygio žaidėjų. Manau jie gali mesti iššūkį ir Ispanijai. Nors morališkai ir yra pažeidžiami. Rusija yra viena iš favoričių, ji labai gerai atrodė ir prieš čempionatą. Po fizinių treniruočių stovyklos jie pranoko kai kurias komandas fiziškai. Bet dabar jau tas rusų lygis po truputėlį krinta ir matom, kad jie sunkiai išvargsta pergales.
L. K.: „Čempionato atradimas yra ta pati Makedonija, kuri tikrai nebuvo tarp favoričių patekti į stipriausiųjų aštuonetuką. Ji pasiekė labai daug, reikėtų pasveikinti ir gerbti šitą rinktinę. Manau, kad visus nustebino suomiai ir gruzinai, kurie pateko į antrą etapą. Ypač suomiai, kurie dar turėjo šansų patekti ir į aštuonetą. Suomiai parodė charakterį ir juos buvo tikrai įdomu stebėti. Iš rinktinių, kurios sužaidė blogaiu, pirmiausia reikia paminėti Kroatiją, kuri neiškopė nė į antrą etapą.“
MAKEDONIJA.
S. J.: „Makedonija yra iš principo pakankamai nesunkiai įskaitoma komanda ir aš manau, kad Lietuvos rinktinė tikrai paruoš planą, kaip ją nugalėti. Pero Antičius žaidžia ant tritaškio linijos. Tai yra mums ir naudinga, bet ir blogai. Jis gali pataikyti iš toli. Bet mes tą matėme ir žinome, kad ten jo paleisti negalima. Gerai, kad jis faktiškai necentruoja, o tik ateina po krepšiu pakovoti dėl atšokusių kamuolių, pataisyti savo komandos draugų netikslių metimų. Predragas Samardžiskis neturi tokio technikos bagažo, kad išdarinėtų ką nori, kažką pasiekia nebent dėl savo svorio, ūgio ir patyrimo, bet savo dešimtimi – dvylika taškų mūsų nenustebins. Reikia būti pasiruošus kiekvienam Bo McCalebbo prasiveržimui. Žaidžiant du prieš du B. McCalebbas mėgsta kirsti į tarpą, o ne darytis užtvarą ir eiti kur nors į šalį nuo krepšio. Jis eina tiesiai. Reikia tai panagrinėti ir varžovai bus lengvai suprantami, lengvai nuspėjami. Reikia prieš rungtynes susitarti kaip prieš juos žaisti ir viskas turėtų pavykti. Nėra pas juos kažko ypatingo, o ir suolelis trumpas. Aišku jie žaidžia įkyriai ilgai ir tiksliai. Moka žaisti jie, bet vis dėl to, manau, kad mums tai yra likimo dovanėlė – pats geriausias variantas iš visų."
L. K.: „Makedoniečiai labai drausmingai žaidžia krepšinį. Tai yra komanda, kuri čempionate mažiausiai klydo. Jų klaidų vidurkis – apie 10-11. Tai rodo, kad jie labai brangina kamuolį. Teks juos išmušti iš tokio drausmingo krepšinio. Tai reiškia, kad reikia labai aktyviai dengtis, kad neleisti jiems žaisti jų žaidimo. Jie bando įvelti priešininkus į klampų pozicinį žaidimą, patys aktyviai ginasi, bando sugriauti priešininkų puolimą ir patys ganėtinai ilgai kontroliuoja kamuolį. Jų suoliukas yra mažas ir, manau, kad tai yra didžiausias mūsų privalumas, nes mes galime palaikyti didžiulį tempą. Jie turi kelis lyderius – B. McCalebbą, P. Antičių. Bet po krepšiu didelės jėgos nėra. P. Samardžiskis tikrai neprilygsta mūsų centrams. Jie turi ir netekčių – vienas jų pagrindinių žaidėjų traumuotas, tad manau, kad lietuviai po krepšiais turėtų turėti pranašumą, o mūsų gynėjai susitvarkyti su antros linijos klausimais. Neturėtų būti didelių problemų.“