Atlygis už triūsą - galimybė būti šventės dalimi

Europos vyrų krepšinio čempionato metu arenose zuja baltais marškinėliais pasipuošę, dažniausiai jauno amžiaus žmonės. Daugiau nei pusantro tūkstančio savanorių nuo ryto iki vėlyvo vakaro rūpinasi, kad krepšinio šventė Lietuvoje vyktų sklandžiai, o svečiai iš užsienio išsivežtų tik šilčiausius prisiminimus.
 

Sausį paskelbus savanorių registraciją anketas per du mėnesius užpildė daugiau nei 6000 norinčiųjų. Tūkstantis iš jų – užsieniečiai. Milžinišką darbą savanorių atrankos metu atlikę organizatoriai šiuo metu džiaugiasi, kad šių žmonių dėka čempionatas vyksta taip, kaip buvo planuota.
 

„Jie yra nuostabūs. Visi dalykai, kuriuos mes darome virš savo galimybių ribos, yra jų dėka. Jie uždengia visus mūsų trūkumus arba išsprendžia problemas“, - sportas.info yra sakęs Europos čempionato organizacinio komitero direktorius Mindaugas Špokas.
 

Kiekvienas savanoris - atsakingas už savo sritį. Pageidavimus, kur norėtų dirbti, savanoriai išsakė pildydami anketą. Populiariausia vieta – komandos atašė bei žiniasklaidos zona.
 

„Natūralu, kad kiekvienas nori būti kuo arčiau visų įvykių. Komandos atašė - vieta užprogramuoja tapti komandos nariu: vykti kartu į treniruotes, rungtynes, rūpintis gerbūviu“, - pasakojo čempionato savanorių grupės vadovas Arnas Marcinkus.
 

Kai kuriems, komandos atašė pareigas prieš čempionatą gavusiems savanoriams, teko nusivilti. Pirmajame etape komandoms talkino po du savanorius. Į antrąjį etapą Vilniuje turėjo keliauti po vieną savanorį. Buvo planuota, kad sostinėje prisijungs kiti. 
 

Tačiau, besibaigiant pirmajam etapui, organizatoriai iš komandų sulaukė prašymų nekeisti savanorių. Ilgai svarsčius, kaip spręsti šį klausimą, buvo nutarta ekipų pageidavimą patenkinti.

 

„Savanoriai greitai susitaikė su šia situacija. Jie tiesiog pasistengė būti naudingi kitose srityse, tai džiugina ir leidžia tikėti, kad ta savanoriška veikla yra ne dėl krepšinio, bet dėl šalies įvaizdžio, kokybės, bendros atmosferos, kad vyktų ne krepšinio varžybos, bet šventė“, - sakė A. Marcinkus.
 

„Likusius savanorius paskirstėme į sritis pagal poreikį, kur matėme, kad gali trūkti žmonių. Stengėmės, kad visi turėtų užsiėmimą, neliktų nuošalyje ir galėtų dalyvauti šiame renginyje, kad visi pasijustų šventės dalimi“, - sakė Vilniaus savanorių grupei vadovaujantis Vincas Gurevičius.


 

A. Marcinkus džiaugėsi, kad savanoriaujančių žmonių nereikia raginti imtis iniciatyvos ir aktyviai prisidėti prie organizacinių darbų.
 

„Pavyzdžiui, sugalvojo žurnalistai išeiti pasivaikščioti į Panevėžį, tai labai greitai atsirado savanoris, galintis jiems padaryti ekskursiją. Merginos, pasitinkančios svečius, prie vieno įėjimo pradėjo šokti, sudarydamos draugišką atmosferą. Visi svečiai labai džiaugėsi, vėliau klausė, kodėl jos nebešoka. Visi čia atiduoda visą save tam, kad čempionatas būtų kuo geresnis. Čia netgi šiokia tokia konkurencija yra, kuris ilgiau pasiliks. Nė vienas nenori praleisti svarbiausių akimirkų“, - pasakojo savanorių vadovas.
 

Patys savanoriai džiaugiasi suteikta galimybe dalyvauti didžiuliame krepšinio renginyje. 
 

Iš Panevėžio kilusi, o šiuo metu Vilniuje dirbanti Rasa Lukošiūnaitė savanoriavo ir Panevėžyje, ir Vilniuje.
 

„Savanoriauti nusprendžiau, nes norėjau pamatyti tokio renginio užkulisius. Nauja patirtis, nauji žmonės, nuostabūs įspūdžiai – džiaugiuosi, kad užpildžiau anketą“, - sakė žiniasklaidos zonoje dirbanti 31-erių moteris.
 

Dvidešimtmetis studentas iš Kaišiadorių Karolis Noreika,  taip pat dirbantis su žiniasklaida, atskleidžia, su kokiomis problemomis susiduria savanoriai.
 

„Sunkiausia yra susitvarkyti su fotografais, nes daugelis jų jaučiasi žvaigždėmis ir labai sunku jiems paaiškinti, ką galima daryti ir ko ne.  Fotografai gali įeiti tik per ilgąsias pertraukas ir tarp rungtynių, todėl pavėlavus keletu minučių nebegalime jų įleisti, o jie nori įeiti, jiems reikia fotografuoti. Kyla konfliktas.  Žurnalistai taip pat lenda ne į tas zonas, į kurias reikia. O jei pasitaiko užsieniečiai, kurie gerai nemoka angliškai, tai pradeda dar ir savo kalba kalbėti“, - pasakojo K. Noreika. 

 

Vis dėlto savanoris pripažino, kad dėl sprendimo rugsėjį pradėti ne universiteto auditorijoje, o „Siemens“ arenoje, nesigaili: „Esu aktyvus žmogus, mėgstu iššūkius. Lietuvoje vyksta neeilinis įvykis, norėjosi patikrinti savo anglų kalbos žinias, išbandyti save, susipažinti su naujais žmonėmis ir žinoma, padėti pristatyti Lietuvą.“
 

A. Marcinkus pasakojo, kad savanoriauja ne vien jaunimas: „Yra ir įvairių kompanijų direktorių, aukštas pareigas užimančių žmonių, yra pensijinio amžiaus žmonių, kurie savo patirtimi labai padeda.“

„Visus vienija bendras tikslas - sukurti krepšinio šventę“, - pridėjo savanorių vadovas.