| Marytė Marcinkevičiūtė | 2011 m. spalio 3 d. 09:00 |
Dukrelę primins ir aukso medalis
Laikraštis "Sportas": 10-metė Paulina Ališauskaitė Vokietijoje pirmąkart laimėjo tarptautinį turnyrą. Bet namo prizą teko parvežti gedintiems tėvams
Lietuvos mokinių ir studentų sporto centro (LMSSC) metodininkas Ričardas Ališauskas apie artėjančią kraupią tragediją nenujautė ir ramiai laukė savo dešimtmetės dukrelės Paulinos, grįžtančios iš 22-ojo tarptautinio „Andro Kids Open“ vaikų festivalio Diuseldorfe (Vokietija). Sekmadienį, rugsėjo 4 d., dukrelė jam dar paskambino mobiliuoju telefonu ir pasakė: „Tėte, nepatikėsi, aš laimėjau varžybas!“
Paulinos džiaugsmas buvo begalinis. Tai buvo pirmasis jaunos tenisininkės, Vilniaus Medeinos pradinės mokyklos trečią klasę baigusios mokinės, medalis per tarptautines varžybas. Tačiau Sigutės ir Ričardo Ališauskų šeimai pirmuoju dešimtmetės dukrelės laimėjimu visiems kartu pasidžiaugti neteko.
Rugsėjo 5 d. ankstų rytą, apie 6 val., Lenkijoje įvyko kraupi avarija, per kurią Paulina Ališauskaitė su treniruočių draugėmis Ugne Binkyte ir Marija Anikejeva bei stalo teniso klubo „Mažoji raketė“ vadovu Vaidotu Sereika žuvo avarijoje.
Išgyveno, tačiau yra sunkios būklės, tik trenerė Jelena Anikejeva bei jaunoji sportininkė Meida Sereikaitė.
„Su komanda Paulytė išvažiavo rugpjūčio 31 d., o antradienį turėjo eiti į mokyklą. Stalo teniso treniruotes ji lankė nuo pirmos klasės. Nenujaučiau apie įvyksiančią tragediją. Nei prieš dukrytei išvykstant į Vokietiją, nei tą sekmadienį, kai Paulytė man paskambimo mobiliuoju telefonu. Ji labai džiaugėsi savo pirmuoju tarptautiniu laimėjimu.
Paulytė man pasakė, kad gal ilgiau nekalbėkime, nes rytoj sugrįš į namus ir viską plačiau papasakos, parodys savo laimėtus trofėjus. Iš dukrytės gavau ir žinučių, vienoje jų parašė, kad viskas sekasi gerai, kad šiandien jie visi eina į restoraną „McDonald’s“ ir kad daugiau parašys rytoj. Tada net mintis nešovė, kad tai bus mano paskutinysis pokalbis su Paulyte“, – sunkiai rinkdamas žodžius pasakoja R. Ališauskas.
Tą pirmadienį Ričardo žmona turėjo laisvą dieną, o jis, nuvežęs penkerių metukų sūnelį Kiprą į darželį, nuvažiavo į darbą. Kraupią žinią LMSSC metodininkas išgirdo apie vidurdienį. Jau kitos dienos ankstų rytą, Vilniuje atlikę visus formalumus dėl kūnelio pargabenimo, Paulytės tėvai skubėjo į Lenkiją.
Dukrytės kūnelis į namus buvo pargabentas tik gilią trečiadienio naktį. Kartu atkeliavo ir žuvusiosios kuprinė, kurioje be sportinės aprangos, mobiliojo telefono, piniginės, taurės ir medalio buvo ir fotoaparatas.
„Labiausiai bijojau tą fotoaparatą atidaryti, visas virpėjau, nepaprastai buvo sunku dar kartą viską išgyventi. Tačiau fotoaparate buvo užfiksuoti tik du kadrai. Tos nuotraukos labai gražios: vienoje – visos mergaitės nusifotografavusios Vokietijoje, o antroje – linksmai nusiteikusi Paulytės draugė Marija, palindusi po lova viešbutyje, pozuoja savo draugėms“, – pasakoja neapsakomo skausmo apimtas žuvusiosios tėtis.
Ričardas taria, kad Paulytė buvo be galo žingeidi. Ji iš pradžių mokėsi plaukti, dainavo solo „Viesulo“ popgrupėje, dukart per savaitę eidavo į repeticijas, dalyvaudavo koncertuose, grojo kanklėmis. Toks sutapimas: Lietuvos mokinių ir studentų sporto centre R. Ališauskas atsakingas už stalo tenisą ir futbolą, todėl ir mažoji dukrelė panoro žaisti stalo tenisą.
„Paulytės pasirinkimui, į kokią sporto šaką patraukti, neturėjau jokios įtakos. Jos trenerė dirba sporto mokykloje ir Medeinos pradinėje mokykloje, kurioje mokėsi ir jos dukrelė, pastatė kelis teniso stalus, į grupę rinko gabius vaikus. Pabandė žaisti ir Paulytė.
Tačiau po pirmųjų metų jos didelis entuziazmas blėso. Vaikų buvo daug, sporto salė mažytė, sąlygos nebuvo ypač geros. Tačiau kai atsirado stalo teniso klubas „Mažoji raketė“, kuriame jaunieji stalo tenisininkai jautėsi lyg viena šeima, mergaitė pradėjo veržtis į šį Pašilaičiuose įsikūrusį klubą“, – pasakoja Ričardas.
Rugpjūčio mėnesį Paulytės tėvai važiavo atostogauti į Juodkrantę, tačiau Paulytė nevažiavo ir sakė negalinti, nes reikia rengtis varžyboms. Jų šeima gyveno Avižieniuose, jaunąją sportininkę į mokyklą atveždavo tėvai, o po treniruočių namo ji dažnai parvažiuodavo autobusu.
„Nebuvo jokių problemų. Tik antrus metus veikianti „Mažoji raketė“ – pasakiškas klubas, jo vadovas ir trenerė buvo nuostabūs. Klubas gražiai įsikūrė, čia vaikai ne tik žaisdavo tenisą, bet ir piešdavo, valgydavo, nes buvo įrengta nedidelė virtuvėlė. Būdavo rengiamos net treniruočių stovyklėlės, varžybėlės, atvažiuodavo jaunųjų sportininkų iš kitų rajonų.
Paulytei klubas labai patiko. Vadovai viską darė, kad vaikams būtų kuo geriau. Dukrytė treniruotes lankė kiekvieną dieną. Ir žaisti jai sekėsi, Paulytė pamažu kilo meistriškumo laipteliais. Per Lietuvos vaikų čempionatą pirmais metais ji pateko į 20-uką, po to buvo dvylikta, o šiemet užėmė trečiąją vietą. Liepos mėnesį jai sukako dešimt metukų“, – sako mergaitės tėtis.
Deja, viskas baigėsi, neišsipildė jaunųjų sportininkių svajonės. Paulytė su savo drauge U. Binkyte buvo pašarvotos gretimose laidojimo namų „Nutrūkusi styga“ salėse. Stalo teniso entuziastai iš Vilniaus, Kauno, Jonavos, Širvintų, Akmenės, Klaipėdos važiavo atsisveikinti su pirmuosius sporto žingsnius žengusiomis jaunosiomis sportininkėmis. Prie sesutės, gulinčios karste, visą laiką veržėsi broliukas Kipras.
Atėjo atsisveikinti ir visas Paulytės darželis, Vilniaus „Tauro“ sporto mokykla, Lietuvos mokinių ir studentų sporto centras, visa žuvusiosios mokyklos klasė. Buvo perskaitytas graudus atsisveikinimo laiškas. Kunigas sakė, kad nėra matęs tiek daug žmonių laidotuvėse.
„Vis dar krūpčioju po šios baisios tragedijos, tačiau žmonių palaikymas, jų nuoširdus žodis man suteikia naujų jėgų dirbti. Visų ašarų neišverksi. Reikia stotis ant kojų, dar reikia daug ką nuveikti“, – ramina save Ričardas.
Amžinojo poilsio P. Ališauskaitė atgulė Sudervės miestelio kapinėse. „Jau po laidotuvių, vieną dieną sugrįžęs iš darželio sūnelis Kipras man pasakė, kad šiandien jie darželyje piešė šeimą. Tačiau, sako, Paulytės nenupiešiau, nes jos jau nėra, ji žuvo...“ – drebančiu balsu sako sunkiai dukrytės žūtį išgyvenantis R. Ališauskas.
Jaunosios stalo tenisininkės nusifotografavo Vokietijoje. Niekas negalėjo net pagalvoti, kad trims iš jų tai bus paskutinysis kadras gyvenime.
Kraupi avarija Lenkijoje
Tragedija, per kurią žuvo trys jaunosios stalo tenisininkės ir klubo vadovas, įvyko Lenkijoje ties Knurovieco kaimu.
Per avariją apie 6 val. ryto susidūrė mikroautobusas ir lengvasis automobilis.
Lietuvių „Toyota Verso“ važiavo Balstogės link. Išvažiavusi į priešpriešinę kelio juostą, susidūrė su „Volkswagen Transporter“. Avarijos priežastys dar tiriamos.
Dvi „Toyota“ keleivės patyrė sužalojimų. Sužeisti dar šeši žmonės, keliavę mikroautobusu. „Volkswagen“ markės mikroautobusas vežė vienos statybų įmonės darbininkus.
Paulinos džiaugsmas buvo begalinis. Tai buvo pirmasis jaunos tenisininkės, Vilniaus Medeinos pradinės mokyklos trečią klasę baigusios mokinės, medalis per tarptautines varžybas. Tačiau Sigutės ir Ričardo Ališauskų šeimai pirmuoju dešimtmetės dukrelės laimėjimu visiems kartu pasidžiaugti neteko.
Rugsėjo 5 d. ankstų rytą, apie 6 val., Lenkijoje įvyko kraupi avarija, per kurią Paulina Ališauskaitė su treniruočių draugėmis Ugne Binkyte ir Marija Anikejeva bei stalo teniso klubo „Mažoji raketė“ vadovu Vaidotu Sereika žuvo avarijoje.
Išgyveno, tačiau yra sunkios būklės, tik trenerė Jelena Anikejeva bei jaunoji sportininkė Meida Sereikaitė.
„Su komanda Paulytė išvažiavo rugpjūčio 31 d., o antradienį turėjo eiti į mokyklą. Stalo teniso treniruotes ji lankė nuo pirmos klasės. Nenujaučiau apie įvyksiančią tragediją. Nei prieš dukrytei išvykstant į Vokietiją, nei tą sekmadienį, kai Paulytė man paskambimo mobiliuoju telefonu. Ji labai džiaugėsi savo pirmuoju tarptautiniu laimėjimu.
Paulytė man pasakė, kad gal ilgiau nekalbėkime, nes rytoj sugrįš į namus ir viską plačiau papasakos, parodys savo laimėtus trofėjus. Iš dukrytės gavau ir žinučių, vienoje jų parašė, kad viskas sekasi gerai, kad šiandien jie visi eina į restoraną „McDonald’s“ ir kad daugiau parašys rytoj. Tada net mintis nešovė, kad tai bus mano paskutinysis pokalbis su Paulyte“, – sunkiai rinkdamas žodžius pasakoja R. Ališauskas.
Tą pirmadienį Ričardo žmona turėjo laisvą dieną, o jis, nuvežęs penkerių metukų sūnelį Kiprą į darželį, nuvažiavo į darbą. Kraupią žinią LMSSC metodininkas išgirdo apie vidurdienį. Jau kitos dienos ankstų rytą, Vilniuje atlikę visus formalumus dėl kūnelio pargabenimo, Paulytės tėvai skubėjo į Lenkiją.
Dukrytės kūnelis į namus buvo pargabentas tik gilią trečiadienio naktį. Kartu atkeliavo ir žuvusiosios kuprinė, kurioje be sportinės aprangos, mobiliojo telefono, piniginės, taurės ir medalio buvo ir fotoaparatas.
„Labiausiai bijojau tą fotoaparatą atidaryti, visas virpėjau, nepaprastai buvo sunku dar kartą viską išgyventi. Tačiau fotoaparate buvo užfiksuoti tik du kadrai. Tos nuotraukos labai gražios: vienoje – visos mergaitės nusifotografavusios Vokietijoje, o antroje – linksmai nusiteikusi Paulytės draugė Marija, palindusi po lova viešbutyje, pozuoja savo draugėms“, – pasakoja neapsakomo skausmo apimtas žuvusiosios tėtis.
Ričardas taria, kad Paulytė buvo be galo žingeidi. Ji iš pradžių mokėsi plaukti, dainavo solo „Viesulo“ popgrupėje, dukart per savaitę eidavo į repeticijas, dalyvaudavo koncertuose, grojo kanklėmis. Toks sutapimas: Lietuvos mokinių ir studentų sporto centre R. Ališauskas atsakingas už stalo tenisą ir futbolą, todėl ir mažoji dukrelė panoro žaisti stalo tenisą.
„Paulytės pasirinkimui, į kokią sporto šaką patraukti, neturėjau jokios įtakos. Jos trenerė dirba sporto mokykloje ir Medeinos pradinėje mokykloje, kurioje mokėsi ir jos dukrelė, pastatė kelis teniso stalus, į grupę rinko gabius vaikus. Pabandė žaisti ir Paulytė.
Tačiau po pirmųjų metų jos didelis entuziazmas blėso. Vaikų buvo daug, sporto salė mažytė, sąlygos nebuvo ypač geros. Tačiau kai atsirado stalo teniso klubas „Mažoji raketė“, kuriame jaunieji stalo tenisininkai jautėsi lyg viena šeima, mergaitė pradėjo veržtis į šį Pašilaičiuose įsikūrusį klubą“, – pasakoja Ričardas.
Rugpjūčio mėnesį Paulytės tėvai važiavo atostogauti į Juodkrantę, tačiau Paulytė nevažiavo ir sakė negalinti, nes reikia rengtis varžyboms. Jų šeima gyveno Avižieniuose, jaunąją sportininkę į mokyklą atveždavo tėvai, o po treniruočių namo ji dažnai parvažiuodavo autobusu.
„Nebuvo jokių problemų. Tik antrus metus veikianti „Mažoji raketė“ – pasakiškas klubas, jo vadovas ir trenerė buvo nuostabūs. Klubas gražiai įsikūrė, čia vaikai ne tik žaisdavo tenisą, bet ir piešdavo, valgydavo, nes buvo įrengta nedidelė virtuvėlė. Būdavo rengiamos net treniruočių stovyklėlės, varžybėlės, atvažiuodavo jaunųjų sportininkų iš kitų rajonų.
Paulytei klubas labai patiko. Vadovai viską darė, kad vaikams būtų kuo geriau. Dukrytė treniruotes lankė kiekvieną dieną. Ir žaisti jai sekėsi, Paulytė pamažu kilo meistriškumo laipteliais. Per Lietuvos vaikų čempionatą pirmais metais ji pateko į 20-uką, po to buvo dvylikta, o šiemet užėmė trečiąją vietą. Liepos mėnesį jai sukako dešimt metukų“, – sako mergaitės tėtis.
Deja, viskas baigėsi, neišsipildė jaunųjų sportininkių svajonės. Paulytė su savo drauge U. Binkyte buvo pašarvotos gretimose laidojimo namų „Nutrūkusi styga“ salėse. Stalo teniso entuziastai iš Vilniaus, Kauno, Jonavos, Širvintų, Akmenės, Klaipėdos važiavo atsisveikinti su pirmuosius sporto žingsnius žengusiomis jaunosiomis sportininkėmis. Prie sesutės, gulinčios karste, visą laiką veržėsi broliukas Kipras.
Atėjo atsisveikinti ir visas Paulytės darželis, Vilniaus „Tauro“ sporto mokykla, Lietuvos mokinių ir studentų sporto centras, visa žuvusiosios mokyklos klasė. Buvo perskaitytas graudus atsisveikinimo laiškas. Kunigas sakė, kad nėra matęs tiek daug žmonių laidotuvėse.
„Vis dar krūpčioju po šios baisios tragedijos, tačiau žmonių palaikymas, jų nuoširdus žodis man suteikia naujų jėgų dirbti. Visų ašarų neišverksi. Reikia stotis ant kojų, dar reikia daug ką nuveikti“, – ramina save Ričardas.
Amžinojo poilsio P. Ališauskaitė atgulė Sudervės miestelio kapinėse. „Jau po laidotuvių, vieną dieną sugrįžęs iš darželio sūnelis Kipras man pasakė, kad šiandien jie darželyje piešė šeimą. Tačiau, sako, Paulytės nenupiešiau, nes jos jau nėra, ji žuvo...“ – drebančiu balsu sako sunkiai dukrytės žūtį išgyvenantis R. Ališauskas.
Jaunosios stalo tenisininkės nusifotografavo Vokietijoje. Niekas negalėjo net pagalvoti, kad trims iš jų tai bus paskutinysis kadras gyvenime.
Kraupi avarija Lenkijoje
Tragedija, per kurią žuvo trys jaunosios stalo tenisininkės ir klubo vadovas, įvyko Lenkijoje ties Knurovieco kaimu.
Per avariją apie 6 val. ryto susidūrė mikroautobusas ir lengvasis automobilis.
Lietuvių „Toyota Verso“ važiavo Balstogės link. Išvažiavusi į priešpriešinę kelio juostą, susidūrė su „Volkswagen Transporter“. Avarijos priežastys dar tiriamos.
Dvi „Toyota“ keleivės patyrė sužalojimų. Sužeisti dar šeši žmonės, keliavę mikroautobusu. „Volkswagen“ markės mikroautobusas vežė vienos statybų įmonės darbininkus.