Pirmadienį savo 57-ą gimtadienį šventęs Maskvos CSKA vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas - apie "Žalgirį", "Statybą" ir Kalėdas
Pirmadienį savo 57-ą gimtadienį šventęs Maskvos CSKA vyriausiasis treneris iš Lietuvos Jonas Kazlauskas prieš Eurolygos grupių varžybų antro rato pradžią sutiko duoti išskirtinį interviu rusų dienraščiui „Sovetskij sport“. Jame jis papasakojo apie brangiausias dovanas ir didžiausias klaidas gyvenime, meilę „Žalgiriui“ ir prisiminimus iš savo laikų jame, tai, kodėl nekvies į CSKA ekipos gretas nei LeBrono Jameso, nei Kobe Bryanto, ir kitus dalykus.
Pateikiame šio interviu vertimą.
Apie laimęAr pavyko pažymėti šį gimtadienį?
- Proto ribose. Šiek tiek pasėdėjome su kolektyvu, pabendravome.
Kokiems gėrimams teikiate pirmenybę?Raudonam vynui, nors nepasakyčiau, kad esu didelis jo mėgėjas. Patinka „Merlot“.
Galite įvardyti pačią brangiausią dovaną, kurią esate gavęs?Tikriausiai, dvi dukterys, kurias man padovanojo žmona.
O originaliausias gautas suvenyras?Iškart nepasakysiu. Čia reikia gerai pagalvoti, kad nesuklysčiau.
T
ada ar bent pamenate, ko vaikystėje prašydavote tėvų?Kai buvau mažas, gyvenome name Panevėžyje. Per kiekvienas Kalėdas mama sakydavo, kad tėvą skubiai iškvietė į darbą, o jis iš tikro išeidavo ir persirengdavo Kalėdų seneliu. Tada įteikdavo mums dovanas, o mes deklamuodavome eilėraščius arba dainuodavome. Ir taip vyko iki tol, kol vieną kartą mes supratome, kas iš tikrųjų yra tas Kalėdų senelis. Tada pats sukūriau šeimą ir ėmiau juo persirenginėti.
Vaikai nepažindavo?Ne, dukros juk visai mažos buvo. O praėjusiais metais Kalėdų seneliu tapau dėl anūkės. Šiemet vėl teks galvoti, ką daryti, nes dar ir anūkas atsirado...
Mėgstate daryti siurprizus?Taip. Ypač jei dovana patinka ir jauti, kad ji būtent tai, ko kažkam ir reikėjo.
Jūs - laimingas žmogus?Manau, kad taip. Puiki šeima, šalia manęs - dukros, anūkai, draugai. Buvo daug gero ir sporte. Prisiminkime, kad ir triumfą Eurolygoje su „Žalgiriu“ 1999 metais. Mes tada parskridome į Kauną ir iš oro uosto autobusu važiavome į miesto centrą, o visur petys į petį stovėjo žmonės. Ir taip - 15-20 kilometrų. Argi tai ne laimė? Paskui dar buvo jauna Lietuvos rinktinė, parodžiusi įspūdingą krepšinį ir iškovojusi bronzą 2000 metų olimpiadoje Sidnėjuje...
Galite vienu žodžiu apibūdinti savo gyvenimą?Jis - per daug ilgas vienam žodžiui. Geriau pasakysiu savo gyvenimo principą: aš niekam nepavydžiu ir nenoriu, kad man kas nors pavydėtų.
Ar ką nors keistumėte, jei turėtumėte tokią galimybę?
Kvaila kalbėti, kad gyvenime tu nepadarei klaidų. Ir netgi labai daug. Bet jeigu ir norėčiau ką nors pakeisti, tai tik tas akimirkas, kai ką nors įžeidžiau - žodžiais ar elgesiu.
„Žalgiris“ - visada širdyje
Dar vieną dovaną jums įteikė Eurolyga. Juk ant nosies - mačas su „Žalgiriu“...Žinoma, šis klubas - mano širdyje. Aš jame dirbau šešerius metus. Geri rezultatai, malonūs prisiminimai. Kai tik turiu galimybių, stebiu žalgiriečių žaidimą. Juk „Žalgiris“ - Lietuvos krepšinio simbolis. Tačiau dar labiau norisi gerai padaryti savo darbą čia, Maskvoje, todėl teks nugalėti kauniečių klubą.
Ką pirmiausiai prisimenate, kai pamatote CSKA ir „Žalgirio“ komandų pavadinimus šalia vienas kito?Devintojo dešimtmečio akistatas. Kai baigiau karjerą, aš specialiai važiuodavau į tuos mačus iš Vilniaus. Gerai, kad mane pažindavo, tad problemų dėl bilietų nekildavo.
O kurios rungtynės jums labiausiai įsiminė?Labiausiai man įsiminė mūsų (Vilniaus „Statybos“ - aut. pastaba) dvikova su CSKA. Mes atsilikome vienu tašku, bet paskutinės atakos metu turėjome kamuolį. Treneris ją užbaigti patikėjo man. Aš klaidinamu judesiu apgavau Sergejų Jeriominą ir ėmiau veržtis link krepšio, bet kamuolys atšoko į mano koją ir išriedėjo į užribį, mes pralaimėjome.
Beje, kaip jūs po savo karjeros „Statyboje“ įsigudrinote tapti didžiausio priešo - „Žalgirio“ - treneriu?Taip, tai retas atvejis. Aš treniravau Lietuvos jaunimo komandą. Kai vaikinams buvo po 18 metų, laimėjome Europos čempionatą. Kaune nusprendė, kad aš jaunas ir perspektyvus treneris, todėl ir pakvietė.
Kaip sirgaliai reagavo į išdaviką?Išdavikai būna tik kare. O tai - sportas, šou. Tas pats, kas iš vieno cirko pereiti į kitą.
Nereikia nei L. Jameso, nei K. BryantoEsate griežtas treneris?Aš - reiklus. Mėgstu, kai viskas vyksta pagal mano planą. Kitaip, kiekvienas iš 15-os žaidėjų temps antklodę į save. Taip turėtume 15 skirtingų planų ir dar kelis iš mano asistentų. Tai ką tada pasiektume? Aš turiu ribas, už kurių išeiti negalima. O jų viduje, prašome, improvizuok. Jei aš griežtai sakysiu Aleksejui Švedui ar Milošui Teodosičiui, kad jie žengtų porą žingsnių čia, tada vieną į kairę, iš to nieko nebus. Mano užduotis - užkirsti kelią kvailystėms.
Kai CSKA pasirašė sutartį su A. Kirilenka, sakėte, kad tai išimtis ir daugiau žaidėjų iš NBA į savo gretas nebekviesite. Tačiau dabar viskas krypsta į tai, kad NBA sezono išvis nebus. Galbūt tai pakeitė jūsų nusistatymą?
Ne. Prasidės sezonas ar neprasidės, noriu, kad CSKA komanda būtų darnus kolektyvas, o ne kokio nors vieno žaidėjo ekipa.
Netgi jei tai būtų LeBronas Jamesas?
Tai puikus krepšininkas, bet aplink jį reikia suburti komandą. Kai į CSKA klubą kviečiau naujokus, papasakojau jiems, kaip čia viskas bus. O jei dabar įsigytume L. Jamesą, tada Kobę Bryantą, kaip aš pažiūrėčiau tiems savo žaidėjams į akis? Tada atleistume kelis žaidėjus, žvaigždės grįžtų į NBA lygą, tad mums vėl reikėtų stengtis juos susigrąžinti. Tai - nerimta.
Tai reiškia, kad galite tvirtai pasakyti, jog daugiau nė vieno žaidėjo iš NBA lygos CSKA klube šį sezoną nebus?
Taip. Tiesa, tik tokiu atveju, jei galutinis sprendimas priklausys nuo manęs.
* * *
J. Kazlauskas CSKA trenerio postą užėmė 2011 metų vasario 28 dieną. Nuo to laiko jo treniruojamas Maskvos klubas laimėjo 32 iš 40 žaistų rungtynių.