Jolanta Mockevičienė 2011 m. gruodžio 16 d. 15:50

Olimpiečiai gyvenimu nesiskundžia

Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų išvakarėse buvo pasveikinti olimpiečiai, Lietuvai padovanoję daug įspūdingų pergalių

Įžanginį žodį taręs LTOK vadovas Artūras Poviliūnas akcentavo, kad olimpiečiai turi savo namus, į kuriuos jie bet kada gali ateiti. Mūsų olimpiniams čempionams bei medalininkams jis papasakojo apie šiemetinius metus, kurie ypatingai buvo sėkmingi Lietuvos jauniesiems sportininkams. Iš Europos jaunimo festivalio mūsų jaunimas parvežė net 10 medalių.   

LTOK vadovas mūsų žvaigždėms linkėjo stiprybės ir ištvermės Naujaisiais metais ir ragino nepatekti į tokią dvasinę pusiausvyrą, kokioje jis atsidūrė, artėjant gražiausioms metų šventėms. „Dėl „Snoro“ banko kažkiek jaučiu ir savo kaltę, tačiau, nepaisant to, tas skaudus momentas neturi užgožti artėjančių švenčių geros nuotaikos ir tikėjimo, kad viskas bus gerai“, - kalbėjo A. Poviliūnas.  

Susirinko vienas už kitą  garsesni sportininkai – Birutė Kalėdienė, Stanislovas Stonkus, Antanas Bagdonavičius, Vilhelmina Bardauskienė, Lina Kačiušytė, Ana Ambrazienė, Birutė Šakickienė, Dalia Matusevičienė, Daina Gudzinevičiūtė, Vladas Česiūnas, Rimantas Bagdonas, Robertas Žulpa, Vasilijus Špundovas, Genovaitė Ramoškienė, Jonas Čepulis, Vytautas Briedis, Eugenijus Levickas, Kęstutis Orentas, Kęstutis Šapka ir daugelis kitų.  

Lietuvos olimpiečių  asociacijos prezidentė Lina Kačiušytė padėkojo LTOK už didelį dėmesį, parodytą jiems, olimpiečiams. Kiekvienas gavo ne tiktai po kalėdines dovanėles, bet ir buvo pakviesti prie vaišių stalo ilgiau pabūti kartu ir pabendrauti.  

NAUJAS POMĖGIS. Pirmoji moteris pasaulyje, į tolį nušokusi už 7 metrų, Vilhelmina Bardauskienė teigė, kad nebėra laiko blogai gyventi. Visur, kur tiktai jinai kviečiama, visur mielai dalyvauja. Kaip aktyvaus sportavimo metais, Vilhelmina yra labai užsiėmusi. Palangoje net nedalyvavo Lietuvos lengvosios atletikos 90 metų jubiliejaus iškilmėse, nes tuo metu viešėjo Vokietijoje, kur vienas jos senas, geras bičiulis šventė 60 metų jubiliejų.

„Dabar jau mėgaujuosi gyvenimu, nors savo verslo – kaimo turizmo – neapleidžiu. Verslas turi uždirbti, todėl tenka dirbti pasiraitojus rankoves, nes nieko nesamdau, pati tvarkau namų ūkį. Dešimt metų plušau, sekėsi neblogai, o kai prasidėjo sunkmetis, - privertė pagalvoti, ar verta tą verslą toliau plėtoti. Prisipažinsiu atvirai: iš to verslo jau išaugau, tačiau vaikai galvoja kitaip ir nenori apleisti tos vietos“, - sako V. Bardauskienė.  

Įžymioji šuolininkė  į tolį džiaugiasi, kad Sveikatos universitete dirba ir turi pirmo laipsnio tarptautinį teniso trenerio sertifikatą jos sūnus Tomas, kuris su tenisininkais daug dirba privačiai. „Mes abu – lengvaatlečiai, šuolininkai į tolį. Ši sporto šaka giliai mūsų širdyse, tačiau taip išėjo, jog aš tapau beprotiška kalnų slidininke, dešimt metų važinėju į kalnus, o Tomas – tenisininku“, - šypsosi Vilhelmina.  

Jau šiomis dienomis su kitu sūnumi, 29-erių metų Mantu ji rengiasi vykti slidinėti į Šveicarijos Alpes. Sportininkė neslepia, kad apie šią sritį jai dabar mieliausia kalbėti. „Aš čia esu tikrai atsiskleidžianti dama, o kaimo turizmas – tai man jau praeitas etapas. Kasmet važiuoju į kalnus slidinėti, jau mano išskersuota Druskininkų arena. Jeigu nebūtų kalnų ir poezijos, eiles kartais ir pati rašau, man gyvenimas būtų kiek nuobodokas“, - sako V. Bardauskienė.

NEIRKLUOS. Irklavimo legenda, trijų olimpinių žaidynių dalyvis, Romos vicečempionas ir Mechiko olimpinių žaidynių bronzos medalininkas Antanas Bagdonavičius sunerimęs: kažin, ar jis galės toliau aktyviai irkluoti ir dalyvauti veteranų pasaulio čempionatuose. 73-ejų metų sportininkui sudilo kojos kremzlės ir, keičiantis orams, jos kelia nemažą skausmą.  

„Tačiau namie nesėdžiu. Perskaičiau, kad buvusiam profesionalui reikalingos vidutinio intensyvumo penkių valandų per savaitę trukmės darbas. Tad kiekvieną rytą pusvalandį mankštinuosi, po tris kartus per savaitę vaikštau į  „Žalgirio“ irklavimo bazę ir „irkluoju“ ant treniruoklių. O vasarą ežeruose kažin ar jau irkluosiu“, - teigia A. Bagdonavičius.



Kaip pats sako, 500 m nuotolį  jis dar nuirkluotų, o 1000 m – jau kažin. Trejų metų  padaryta pertrauka sujaukė visus žymaus sportininko planus. „Nebent per tarptautinę „Gintarinių irklų“ regatą sugalvočiau dalyvauti sprinto lenktynėse. Dabar irklavimo veteranų jau trūksta – vieni išėjo, o kiti į komandines valtis jau nenori sėsti“, - sako Antanas, kuris įsitikinęs, kad 2011-ieji jam buvo neblogi.

DŽIAUGSMAS. Įžymūs lengvosios atletikos treneriai Nijolė ir Rimantas Plungės dabar džiaugiasi savo devyniais anūkais – dviem mergaitėmis ir septyniais vyriukais. Abu lyg susitarę teigia, kad vaikaičiai tikrai bus geri sportininkai. „Trejų metukų Ąžuolas jau tikras galiūnas, didelis ir stiprus. Ką gali žinoti, gal ateityje ir gerins Rimanto rutulio stūmimo rekordus. Nepaprastai koordinuotas ir trejų metukų Rokas“, - sako N. Plungienė.  

Daugkartinis Lietuvos rutulio stūmimo čempionas, net devynis kartus (1970-1972 m.) gerinęs Lietuvos rekordus ir pasiekęs savo geriausią 20.24 cm rezultatą olimpietis R. Plungė dabar rutulio stūmimo paslapčių moko daugiakovininkę Austrą Skujytę. Sekasi gerai, jis džiaugiasi, kad ši rungtis Austros yra viena stipriausių, nors rutulys – gan sudėtinga ir įnoringa rungtis.  

„Austra jau pradėjo dalyvauti žiemos varžybose, neseniai gerai bėgo 200 distanciją. Per Londono olimpines žaidynes neabejoju, jog ji pateks į aštuntuką ir tai bus didelis sportininkės laimėjimas. Tačiau, žinoma, yra daug vilčių, jog valinga sportininkė yra pajėgi pasiekti geresnį rezultatą, nei per Atėnų olimpines žaidynes, kai tapo vicečempione“, - įsitikinęs R. Plungė.  

R. Plungė pridūrė, kad jam gerai sekasi ne tiktai su A. Skujyte, bet ir su anūkais. „Dar nesportiškos abi merginos, nors jos ir pakankamai gero sudėjimo, ypatingai 18-metė Ieva. O vaikinukai – tai oho ho ho! 17-metis Kasparas žaidžia ledo ritulį, jo du broliai Žygimantas ir Domas – futbolininkai,  o  Nojus lanko plaukimo, karatė pratybas“, - sako Rimantas.  

JĖGOS. Miuncheno olimpinis čempionas kanojininkas Vladas Česiūnas teigia, kad jam šie metai buvo geri. Netgi nepaisant plaučių uždegimo, kada jam teko keletą dienų pagulėti ligoninėje ir rimtai pasigydyti.  

„Matyt perdaug džiaugiausi gyvenimu, todėl liga ir prikibo. Peršalau kojas, į tai nekreipiau dėmesio, galvojau, kad dar esu stiprus, ir vaikščiojant viskas praeis. Bet apsirikau. Gydančioji gydytoja nusiuntė mane pas rentgenologą ir iš karto atsidūriau ligoninėje. Pasirodo, buvo dvipusis plaučių uždegimas“, - pasakoja V. Česiūnas, kuris gruodžio 10-ąją jau buvo išėjęs iš ligoninės.  

Olimpinis čempionas dabar pluša tiktai savo ir žmonos tėviškėse. Šypsodamasis sako, kad jis save priskiria prie stipresnės kartos žmonių, tačiau dabar pajuto, jog jau yra ne tas, kas buvo kitados. Bet įvairiausioms negandoms stengiasi nepasiduoti. Kiekvieną rytą atlieka gydomąją mankštą ir yra įsitikinęs, kad geriausia sporto salė – ne mini sveikatingumo centrai, bet paprasčiausiai namai.  

„Reikia branginti laiką, sugebėti save prisiversti pasimankštinti. Tada ir laiko daugiau, ir sveikata geresnė“, - įsitikinęs Vladas. Olimpinį ir pasaulio čempioną ir toliau traukia vanduo, na, dar bitės, kurias jis augina. Šią vasarą Žasliuose jis sėdo į mėgėjišką valtį su antrą klasę lankančia anūkėle Gabriele ir, kaip jaunystės metais, pajuto didžiulį malonumą irkluoti.  

„Pirmasis bandymas anūkei nepatiko, buvo didokos bangos ir vėjas. Tačiau dabar Gabrielė vėl nori sėsti į valtį ir irkluoti. Ar ji bus sportininkė, ar nebus, tai jos pasirinkimas, tačiau esu giliai įsitikinęs, kad vaikai pirmiausiai turi išmokti plaukti“, - teigia V. Česiūnas.