Vilniaus “Baltica” ledo ritulininkai šv. Kalėdų dieną iškovojo dar vieną pergalę. Ji laimėjo antrąsias iš eilės Jaunimo ledo ritulio lygos (MHL) antrojo lygmens rungtynes svečiuose prieš Rusijos „Klin“ komandą, šįsyk pastarąją sutriuškino – 8:2 (3:0, 3:2, 2:0). Surinkusi 48 taškus Vilniaus ekipa Vakarų divizione nusileidžia tik Pamaskvės „Zelenograd“ komandai. Lyderis vilniečius lenkia keturiais taškais, bet yra sužaidęs trejomis rungtynėmis mažiau.
4 įvarčius Vilniaus klubui pelnė Leonidas Kozlovas, po vieną – Aleksandras Lačichinas, Ilja Afanasjevas, Robertas Mikesas ir komandos kapitonas Vadimas Chvolesas. Pastarasis per rungtynes ir du kartus rezultatyviai perdavė ritulį.
Su V. Chvolesu kalbėjomės dar prieš jam išvažiuojant į Rusiją žaisti trejų rungtynių su „Klin“ seriją. Rusas „Baltica“ kapitonas pasakojo ne tik apie patį ledo ritulį.
"Gimiau Maskvoje. Mano pusbrolis yra gimęs Suomijoje (dabar jis ten gyvena ir žaidžia ledo ritulį). Jis metais už mane vyresnis. Kai man buvo šešeri metai, man liko jo išaugta uniforma ir mane nuvedė į „Dinamo“ pačiuožinėti, pasimokyti. Po pusės metų čiuožti dar gerai nemokėjau. O ten – labai daug žmonių. Tad ir paprašė, kad netrukdyčiau. Metus nesportavau. O kai man jau buvo septyneri metai, Maskvoje pradėjo kurtis žemesnės lygos klubų ledo ritulio mokyklos vaikams. Tris metus rungtyniavau „Zvezda“, po to tris – „Pingviny“. O kai man buvo 15-ka, „pingvinų“ direktorius mane, vartininką, dar kelis atidavė į CSKA peržiūrą. Pusę metų treniravausi CSKA, o žaidžiau už „pingvinus“. Po to mums visiems pasakė, kad tinkame. Tada du metus pažaidėme CSKA. Bet vėliau teko daugiau nei metus praleisti dėl traumos. O kai tik įsikūrė jaunimo lyga, žaidžiau įvairiose jos komandose. Žaidžiau Toljačio „Lada“, Mytiščių „Atlant“, vėliau – „Krylja sovetov“, -prisiminė apie savo ledo ritulininko kelią spalio mėnesį 21 metų sulaukęs ledo ritulininkas.
Jūs nesimėtėt po įvairias sporto šakas, kaip dažnas vaikas. Nuo vaikystės – tiesiai į ledo ritulį?Ne, kodėl? Lankiau ir plaukimą, ir tenisą. Reikėjo pasirinkti tarp ledo ritulio ir taekvondo, kuriuos lankiau vienu metu. Net geltoną taekvondo diržą turėjau. Kartą net į ledo ritulio stovyklą neišvykau dėl taekvondo turnyro...
Jūsų pavardė nėra tipiška rusiška...Aš esu rusas. Tiesiog vienas mano senelių buvo žydas.
Kaip atsidūrėte Vilniuje. Ar buvote lankęsis Lietuvoje prieš tai?
Turėjau dar metų sutartį su „Krylja sovetov“. Bet jie bankrutavo. Nežinojau, ką daryti. Paskambino "Baltica" vyriausiasis vadybininkas Pavelas Vladimirovičius Popovas. Ir pasiūlė atvykti į peržiūrą. Taip pirmą kartą ir atsidūriau Lietuvoje.
Ir nepasigailėjote?Ne, jokiu būdu. Esu labai patenkintas, kad čia atsidūriau. Viskas čia puiku, viskas čia gerai. Geriau, nei ten, kur žaidžiau anksčiau. Man „Baltica“ sukelia tik teigiamas emocijas.
Kaip tapote „Baltica“ kapitonu? Išrinko žaidėjai? Paskyrė treneriai?„Baltica“ – nauja komanda. Mes vieni kitus mažai pažinojome. Todėl buvo neįmanoma, kad vaikinai būtų rinkę kapitoną. Sprendė treneris.
Girdėjau, kad prieš atvažiuojant į Vilnių, domėjotės ar jame yra stačiatikių šventyklos...Tai tiesa, taip buvo.
Esate giliai tikintis?Sunku yra nustatyti, kiek yra tas - giliai... Bet aš stengiuosi gyventi taip, kaip Dievas liepė. Nors ne visada tai pasiseka. Bet aš vis vien stengiuosi šia linkme augti. Kartais tai būna labai sunku, bet stengiuosi su kiekviena diena tapti geresniu. Net jei labai ilgai nesiseka aš nenusiviliu.
Jūs vienintelis „Baltica“ komandoje, kuris lanko cerkvę?Aš vaikštau į cerkvę ir stengiuosi lankytis joje dažnai. Ir kai kurie vaikinai iš „Baltica“ – irgi. Lionia Kozlovas, Roma Pantiuchovas, Maksimas Volkovas lankydavosi. Ne visi rusai, bet bent keturi mūsų tikrai lankosi cerkvėje.
Kaip jūs religiją suderinate su ledo rituliu? Tai gana šiurkštus sportas, pasitaiko ir susistumdymų, ir muštynių...
Gal to reikėtų paklausti kitų, gal man tik taip atrodo, bet manau, kad ledo ritulyje ir gyvenime esu – du skirtingi žmonės... Ledo ritulyje esu visai kitaip nusiteikęs, kur kas agresyvesnis, turiu sportinio pykčio. O štai gyvenime visiškai nemėgstu jokių konfliktų, esu ramus, visiškai nekonfliktiškas, mėgstu juokauti.
Nesistengiate aikštelėje išvengti susirėmimų?Dėl mano „ledo ritulio charakterio“ ir kyla kartais konfliktai. Nors pats jų stengiuosi nekelti ir stengiuosi, kad jie netaptų rimtais. Ypač, kai žinau, kad pats esu neteisus. Jei su kuo susipykstu per treniruotę, aš visada ateisiu atsiprašyti. Netgi tada, kai konfliktinė situacija įvyko ne visai dėl mano kaltės... Aš nemėgstu pyktis su žmonėmis, visada yra geriau atsiprašyti.
Ar bendraujate visa komanda, ar atskirai rusai, atskirai lietuviai, atskirai slovakai?Rusai daugiau bendrauja su rusais. Dėl paprasto dalyko – kalbų barjero. Nors bendraujame ir su kitais ledo ritulininkais, nesame visiškai užsidarę savo grupelėje.