Imtynių treneris keičia profesiją

Daug metų it vijurkas sukęs ratus aplink imtynių kilimą, A. Krikščiūnas jau kelias savaites vadovauja Anykščių kūno kultūros sporto centrui. 57-erių valdininką užklupome po darbo, pakeliui į namus.

 

„Namie šventi dalykai – šeima ir vakarienė laukia, o tu čia su savo klausimais“, – atšovė nuotaikos neprarandantis dukart Lietuvos imtynių čempionas A. Krikščiūnas.

 

Paklaustas, ar patinka nauja darbo aplinka, Arvydas rimtu balsu išpyškino, kad užsakė įspūdingų matmenų fototapetą su savo atvaizdu, kuriuo nuo grindų iki lubų pagražins vieną iš savo kabineto sienų. „Ei, tu tik šito nerašyk, nes dar kas patikės!”

 

Tokia neliūdna gaida prasidėjo pokalbis.

 

Skubi į namus, pervargai darbe?, - imtynes.lt paklausė A. Krikščiūno.

 

Pats žinai, šiuo metu nėra jokio judesio nei sporto salėse, nei aikštynuose. Bet darbo yra pakankamai, reikia susipažinti aprašais, bendrauti su treneriais, tėvais, įsigilinti į situaciją. Analizuodamas dokumentus apšilinėju sprandą naujoje darbovietėje.

 

Apie ką kalbi su treneriais?

 

Kol su jais nebendravau, tai susidarė įspūdis, kad nėra bėdų. Iš tikrųjų taip nėra, kiekvienas žiūri iš savo varpinės, kiekvienam rūpi jų vaikai, auklėtiniai bei kokybiškos treniruočių, ir ne tik, sąlygos.

 

Kokia tavo nuomonė apie sporto padėtį rajone?

 

Turime sporto šakų, kurios, galima sakyti, yra strateginės ir šioje vietoje yra padarytas nemenkas įdirbis. Žinoma, kaip ir daugelyje šalies regionų taip ir pas mus dominuoja krepšinis, jau atsigauna futbolas. Anykščių baseino galimybes puikiai išnaudoja plaukikai, krašte itin gilios imtynių tradicijos, sėkmingai veiklą vysto sunkioji atletika. Nepamirštas ir žiemos sportas – slidinėjimas ir biatlonas. Beje, jaunieji biatlonininkai šiemet jaunimo olimpinėse žaidynėse Lozanoje sudarė pusę šalies komandos, o slidininkų varžybose apskritai rungėsi vien anykštėnai.

 

Gal kartais turi ambicijų įsteigti naujų ir madingų sportinių pramogų centrus, kad ir tokių sporto šakų, kurios jau tapo olimpinėmis ar bus įtrauktos į 2024 metų olimpines žaidynes – riedlenčių sporto, laipiojimo uolomis ar, tarkim, breiko šokių?

 

Kalbant apie prioritetus, labai norėčiau didesnio užimtumo vietiniams gyventojams. Mano galva, nepakanka būti tik atstovais įvairiose varžybose kituose šalies regionuose ar užsienyje. Norėčiau įvairiais sporto renginiais išjudinti rajono kaimų ir miestelių gyventojus. Šiuo atveju tiktų ir minėtos riedlentės ar breikas (šypsosi – aut. past.). Ir, tikiuosi, su savo iniciatyvomis padės iki šiol itin aktyviai veikę ir veikiantys sporto klubai.

 

Ar kaip buvęs imtynininkas akylai stebėsi savo mėgstamiausias sporto šakos gyvenimą?

 

Be abejo meilė imtynėms niekur neišnyko ir neišnyks. Džiaugiuosi, kad baigiama atnaujinti imtynių salė Anykščiuose. Pamenu, kokia ji buvo apšiurusi. Dabar, įžengus, matome beveik standartinių matmenų imtynių kilimą – seilė tįsta nuo įspūdžio. Pilnai laimei rūksta fitneso įrangos. Taip pat visuomet džiaugiuosi rajono komandinių sporto šakų laimėjimais. Rajono krepšinio lygoje kovoja 10 komandų, o kiekvienas varžybas aplanko vidutiniškai apie 300 žiūrovų. Vertinu Ramūno Šližio pastangas treniruojant Anykščių  KKSK „Elmis“ komandą. Mano galva, tai progresyvaus požiūrio į sportinę veiklą pavyzdys. Tikiuosi, kad tuo krepšininkų pramintu taku žengs ir mūsų futbolininkai. Apskritai, sporto gyvenimas rajone toli-gražu nėra apmiręs, bet viena-kita naujovė nepamaišytų.

Kaip manai, ar tau naujame darbe padės patirtis, sukaupta prieš penkmetį būnant rajono tarybos nariu?

 

Taip, buvo toks etapas gyvenime. Ir ne vienas. Dar praeitame amžiuje į rinkimus ėjau su konservatoriais. Bet tuomet rimtai savęs su politika dar nesiejau. 2011 metai iškėliau save savarankiškai ir, laimėjęs rinkimus, tapau pirmu tokiu per 16 metų. Buvau populiarus, pergalė rinkimuose nebuvo sunki. Bet atsitiko tai, kas ir turėjo atsitikti – kaip tik prisiliečiau prie politikos, populiarumas smigo žemyn. Ranką prie širdies pridėjęs sakau, kad noriu tą laikotarpį pamiršti. Žinai, jaučiausi, kaip musė barščiuose – barščiai lyg ir skanūs, bet kai juose skęsti, ne skonis galvoje. Visuomet erzindavo, kad nebuvo jokio konkretumo. Gal daugiau įgūdžių pasisėmiau prieš gerus du dešimtmečius dirbdamas Anykščių rajono savivaldybės administracijos sporto organizatoriumi. Tais laikais gimė idėjos, kurias sėkmingai įgyvendinau – iki šiol dar daug kas prisimena spaudoje aprašytus vienos paros krepšinio ir futbolo varžybas be pertraukų. Po kelių metų šį sportinį nuotykį su kaupu pakartojo kiti entuziastai, bet mes buvome pirmieji. Na, o atsakymas į klausimą nesudėtingas – per kelis politikavimo metus nieko stebuklingo neįvyko, tik gal dar nuodugniau susipažinau su rajono sporto aplinka. Šios žinios niekus nedingo.

 

Ar su trenerio darbu teks atsisveikinti?

 

Šiuo metu esu atostogose, manau, ateityje bus sunku suderinti savo pagrindinį darbą su vaikų ugdymu Kupiškio rajono sporto centre  Subačiuje, iki kurio tenka vykti 26 kilometrus. Nuoširdžiai sakau, kankina didžiausi vidiniai prieštaravimai. Labai sunku apsispręsti. Stebėsiu savo galimybes, kurios priklauso nuo užimtumo pagrindiniame darbe.

 

Vaikai nenorėtų perimti trenerio estafetės iš tėvo?

 

Abu sūnūs kariai. Domas tarnauja karo policijoje Kaune, o Ignas Vilniuje tapo logistikos specialistu. Jie jau pasirinko šį garbingą kelią, tačiau, prireikus, visuomet liks mano ištikimiausi pagalbininkai imtynių salėje.

 

Ilgus metus į Anykščius sugūžėdavo po kelis šimtus imtynininkų, kur kovojo dėl populiaraus Vlado Žmogino turnyro apdovanojimų. Ar nežadi atgaivinti renginį?

 

Vietoje minėtų varžybų jau du kartus vyko tarptautinis Anykščių taurės turnyras. Taip nusprendė buvusi Anykščių sporto centro valdžia. Aš nemanau, kad reikia gręžiotis atgal. Viskas trenerių rankose – ko jie norės, kiek rodys iniciatyvos, tą ir turės.

 

Savo antrą Lietuvos imtynių čempiono titulą iškovojai būdamas 38-erių. Tai solidus amžius imtynėms ir susidaro toks įspūdis, kad savo tikslus įgyvendini pakankamai subrendęs. Gal tau dar per anksti diriguoti Anykščių sportui ir reikėtų luktelti kelis metelius?

 

Aš dar pasaulio imtynių veteranų čempionate 46-erių dalyvavau, bet tai nereiškia, kad savo idėjas galėsiu įgyvendinti tik pensijinio amžiaus (juokiasi – aut. past.).

 

Tu esi ne pirmas imtynininkas, kuriam yra patikėtas Anykščių sporto vairas?

Vienas pirmųjų imtynininkų, pradėjęs veiklą Anykščių sporto komitete, buvo Julius Malelė. Jam 1956-1959 metais teko pirmininko pareigos. Nuo 1963 iki 1990 metų Anykščių rajono sporto komitetui vadovavo Jonas Pajarskas. Savo pėdsaką, dirbdamas Anykščių sporto mokyklos direktoriumi, 1978-ais metais paliko Eligijus Dulevičius. Esu savotiškas šios imtynininkų tradicijos tęsėjas, todėl į naujas pareigas žiūriu atsakingai – nenoriu nuvilti sporto bendruomenės. Bet labai iškelti rašiniais manęs nereikėtų, kad nenusiviltų tie, kas manim tiki.