Marytė Marcinkevičiūtė 2020 m. balandžio 26 d. 15:30 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Černobylio pragare – ir garsus lengvaatletis

Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris E.Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.

E.Matusevičius likviduojant Černobylio AE sprogimo padarinius.
E.Matusevičius likviduojant Černobylio AE sprogimo padarinius.
   
Balandžio 26 d. sukanka 34 metai, kai 1986-aisiais nugriaudėjo sprogimas Černobylio atominėje elektrinėje. Sprogo vienas iš jėgainės reaktorių, į aplinką pateko 190 tonų radioaktyvių medžiagų.

Radiacija greitai pasklido po visą Europą, o po kelių dienų pasiekė ir Lietuvą. 
 
Avarijos padarinius Černobylio AE likvidavo ir nemažai lietuvių. Tarp jų – ir šešis kartus Lietuvos ieties metimo čempionas bei rekordininkas vilnietis Edmuntas Matusevičius, dabar treniruojantis savo sūnų, dabartinį šalies ieties metimo rekordininką Edį.
 
Dar aktyviai sportuodamas ir dirbdamas treneriu 1986-aisiais dalyvavote likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos pasekmes. Kaip ten atsidūrėte? 
1984–aisiais buvau pradėjęs dirbti metikų treneriu tuometėje „Dinamo“ respublikinėje taryboje ir rudenį gavau šaukimą atlikti karinę tarnybą  armijoje. 
 
Tarnauti sovietų kariuomenėje visai netroškau ir ignoravau kvietimus. Būtų buvę gėda, nes mano tėvas buvo politinis kalinys, ištremtas į Sibirą, o aš einu tarnauti tarybinėje armijoje. 

„Dinamo“ respublikinės tarybos vadovas pasikvietė mane ir griežtai pasakė: arba eini tarnauti, arba mes tave atleisime. 

Atsakiau, kad tarnauti neisiu, galite atleisti. Dinamiečių vadovas buvo su pulkininko antpečiais, tai jis mane ir atleido. 

Tada mane pradėjo gaudyti kitos struktūros. Pavyko slaptytis iki 1985–ųjų balandžio, bet po to buvau supakuotas ir teko tarnauti.  

Pusę metų besislapstydamas nuo ryto iki vakaro praleisdavau Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Domėjausi sporto statistika, grožine literatūra.

Kai buvau sulaikytas, padedant lietuvių kilmės karininkui, vykau tarnauti, kaip buvo žadėta, ne taip toli – į Kauną.  

Tarnybos metu susikirtau su majoro laipsnį turinčiu karininku, ką tik sugrįžusiu iš Afganistano. Jis buvo mano bendraamžis, mėgo pasityčioti iš kareivių, o aš bandžiau tam prieštarauti ir įgijau mirtiną priešą. 

1986-aisiais balandžio 26 d., sprogus Černobilio atominei elektrinei ir gavus kariuomenės vado įsakymą pulkui rengtis likviduoti atominės elektrinės padarinių, jis išlėkė iš štabo ir šaukė ant viso pulko: „Ar žinote, kas kandidatas Nr. 1 likviduoti sprogimo pasekmių?". Radęs mane, bakstelėjo pirštu man į krūtinę ir pasakė: „Štai jis, Nr. 1“. 

Tarnavau kariniame inžineriniame pulke, ten buvo formuojamas traukinio ešelonas iš 20 karininkų ir 20 būtinos tarnybos kareivių, o taip pat apie kelių šimtų kauniečių civilių, kurie irgi buvo labai greitai surinkti. 

Kada išvykote likviduoti  sprogimo pasekmių?
Gegužės 8-ąją iš Kauno traukiniu, pilnu traktorių, mašinų, buldozerių ir kitos technikos, o į vietą atvykome gegužės 11-ąją. 
 
Mums buvo liepta įsikurti Baltarusijoje, šalia Komarino gyvenvietės, kuri buvo už 30 kilometrų nuo Černobylio atominės elektrinės. 

Pagrindinis mūsų uždavinys buvo vykti į labiausiai užkrėstas teritorijas ir jas valyti, dezinfekuoti. Čia teko prabūti penkis mėnesius iki spalio 10 dienos. 
 
Per tą laiką, kol vykome į Komariną, jau buvome tiek visko girdėję, kas ten darosi, todėl visi velniškai bijojome. 

Civiliai, taip vadinami partizanai, gėrė degtinę ir guodėsi, kad nepasisekė išsisukti „nuo Černobilio“. 
 
Rugsėjo mėnesį laisvalaikiu eidavome ir grybauti, žvejoti, o laimikį valgėme su pasigardžiavimu, užmiršę visą radiaciją. 

Čia viskas puikiai augo, įspūdingo dydžio, tikriausiai paveikti radiacijos,  buvo obuoliai, daržovės, kukurūzo didumo javai.   

Mano žmona Dalia, Seulo olimpinių žaidynių dalyvė, save irgi vadina černobiliete, nes ji du kartus buvo atvažiavusi į Komariną pasimatyti su manimi.

Kaip jūs buvote apsaugoti nuo radiacijos?
Atvykę per dieną pirmiausiai įsirengėme palapinių stovyklą ir gavome respiratorius, dozimetrus, kuriuos bent aš sąžiningai nešiojau. 
 
Dozimetrai buvo tokie, kad pats negalėjai matyti, kokią dozę radiacijos gavai. Juos keitė gan dažnai, per visą buvimo laiką mums juos keitė kokius penkis kartus.

Paklausus, kaip ten su radiacijos lygiu, visada atsakymas buvo vienas: „Viskas normaliai“. 

Kai po penkių mėnesių važiavome namo, mums grąžino karinius bilietus, o jame buvo įrašyta, kad per tą laiką gavau 3,58 rentgeno radiacijos. 

Buvau labai nustebintas tokia informacija, gal Lietuvoje per penkis mėnesius buvo galima gauti tokį radiacijos lygį, bet tik ne ten. 

Tikrosios radiacijos prietaisai net nebūtų galėję parodyti, nes jų skalės tam netiko, o tuo metu ten dirbusiems žmonėms dalinti prietaisai dažnai net neveikdavo.

Patirtos radiacijos pamatuoti neįmanoma iki šiol. 


Teko skaityti, kad jums nuo radiacijos duodavo raudono vyno, netgi per Ukrainoje vykusį vieną Taikos daugiadienių dviračių lenktynių etapą dviratininkai prieš starą buvo verčiami išgerti stiklinę raudono vyno? 
Spaudoje irgi skaičiau, kad čia mums duodavo raudono vyno, bet, patikėkite, niekas jo nematė ir neragavo. 
 
Per visus tuos penkis mėnesius, bent aš, neišgėriau nė lašo alkoholio, nors „partizanai“ maukdavo kiekvieną vakarą iki nukritimo, o samanę pirkdavo kitoje kelio pusėje esančiame kaime.

Ar tarnaujant nebuvo kalbama, kad jau reikia rengtis vykti į pačią Černobilio AE?
Buvo kalbama ir didelę baimę visiems sukėlė žinia, kad būsime varomi vykti į patį Černobilį ir nuo elektrinės stogo reikės rinkti radioaktyvius grafito gabalus bei juos mesti į sprogusio reaktoriaus šachtą. 
 
Vis supratome, kad ten radiacija mirtina. Daugumai iš mūsų pulko teko ten būti, po to juos pamatydavome sugrįžus kelioms valandoms, kol susirinkdavo daiktus, ir pulko vadas sutvarkydavo dokumentus, kad yra paleidžiami visam laikui namo, kaip mes žargonu sakydavome „dasibaigti“. 

Mane nuo tos kelionės išgelbėjo tai, kad buvo išleistas TSRS gynybos ministro įsakymas, jog ant elektrinės stogo rinkti radioaktyvaus grafito gabalus ir juos mesti į reaktoriaus šachtą galima siųsti tik „partizanus“, o būtinos tarnybos kareivių neliesti.

Nors man jau buvo 28 –eri, bet buvau būtinos tarnybos karys. Buvo paimta ir tokių „partizanų“, kurie jau buvo atlikę būtinąją tarnybą ir pateko į Černobilį, nors kai kuriems tebuvo vos 21-23 metai. 

Dar buvo nurodymas ir pulko vadams, kad, jeigu kuris likviduotojas ne būtinai būtinos tarnybos, bet ir „partizanas“, gaus daugiau nei 25 rentgenus radiacijos, vadai bus baudžiami.  

Galite įsivaizduoti, kokie tai buvo likviduotojai, kurie buvo ant elektrinės stogo ir šalino radioaktyvius grafito gabalus, juos mesdami į reaktoriaus šachtą. 

Mano žiniomis, jų dokumentuose buvo įrašyta, kad jie gavo ne daugiau 24,5-24,99 rentgeno. Radiacija šalia sprogusio reaktoriaus ir pačių grafito gabalų buvo milžiniška. 

Kiek žinau, ant Černobylio AE stogo dirbo apie 5 tūkst. likviduotojų iš visos tuometės Sovietų Sąjungos. 

Kodėl žmonės, o ne technika atliko tuos darbus? 
Iš pradžių stumdyti grafito gabalų į šachtą buvo vežami įvairūs agregatai – ne tik tarybiniai, bet ir užsieniniai, tarp jų mėnuleigiai, kurie buvo gaminami ir siunčiami į kosmosą tyrinėti Mėnulio.
 
Visa ta technika išlaikydavo gal kelias valandas ir nuo per didelės radiacijos tiesiog sugesdavo nepataisomai.
 
Tikriausiai radiacijos baimė iš galvos išmetė visas galimybes pasportuoti?
Kartais nuo tvyrojusios didelės įtampos surasdavau laiko pabėgioti, prisitraukinėti ant skersinio, pasimankštinti. Sportas padėjo puikiai atsigauti.  
 
Kai pavyko gauti neoficialių atostogų, nuėjau pas savo trenerį Antaną Celiešių ir jam sakau: duokite ietį, noriu pamėtyti. 

Treneris net akis išplėtė, nesa mano sportinė forma buvo gera, ietis skriejo gana toli.  

Kokias gavote pinigines išmokas už dalyvavimą Černobylio AE katastrofoje ir koka  dabar jūsų sveikata?
Galiu atsakingai pasakyti, kad gal kai kurie likviduotojai ir gavo pinigines išmokas, gal kas nors, kur nors ir tikrina savo sveikatas, bet aš jokių piniginių išmokų negavau ir mano sveikata niekas nesirūpina, išskyrus mane patį. Ir šiandien nesulaukiu tinkamos medicinos pagalbos.
 
Apskritai SSRS politika buvo užmiršti visus sprogimo padarinių likviduotojus ir pačią katastrofą bei jo pasekmes. Lyg nieko ir nebuvo.  

Vyravo nuomonė, kad „nėra žmonių, nėra ir problemos“. Manau, kad visos Lietuvos vyriausybės, pradedant 1986–aisiais, taip pat tą klausimą ignoruoja, lyg jo ir nėra. 
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
 
 
 
„Kibirkšties“ klube – netikėtos permainos
2020 04 28
Permainos
Dainius Virbickas palieka Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ vadovo postą, jį pakeis Justas Jankauskas.
R.Javtokas: „Vienas ėjau gatve ir verkiau“
2020 04 27
Žvilgsnis
#ŽalgirisOnAir. Robertas Javtokas: apie pasiaukojimą, įsimintiniausius titulus bei ašaras Atėnų olimpinėse žaidynėse (VIDEO).
Karantino metu – pratybos su NBA atstovais
2020 04 27
Naujovė
Lietuvos krepšinio federacija, NBA bei TV3 žiniasklaidos grupė karantino metu kviečia likti namuose, bet negulėti ramiai ant sofos, o palaikyti formą.
 
„Nuostabus karantinas… juokauju, aišku“
2020 04 30
A lyga
Patyręs futbolininkas Valdemaras Borovskis teigia, kad karantino mėnuo suteikė daugiau laiko pamąstymams.
„Gintros“ futbolininkės atnaujino treniruotes
2020 04 29
Moterų futbolas
Visą pasaulį apėmusi pandemija priverstinai sustabdė įsibėgėjusį pasaulio sporto traukinį, o jį teko stabdyti ir Šiaulių „Gintros-Universiteto" merginoms.
„EEuro 2020“ tapo neįkainojama patirtimi
2020 04 29
E-Sportas
LFF efutbolo rinktinė pirmadienį baigė savo pasirodymą kovoje dėl patekimo į „eEuro 2020“ turnyre, išlikdama tarp Europos stipriausiųjų dvidešimtuko.
Maratonininkams motyvaciją kelia mėgėjai
2020 04 29
Maratonas
Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo.
Kai visos durys užsitrenkė, atsivėrė naujas
2020 04 27
Interviu
Trišuolininkė Dovilė Kilty: „Viskas priklauso nuo žmogaus: kokius tikslus išsikelsi, tokių ir sieksi. Aš išsikėliau tikslą pasiekti Lietuvos rekordą.“
Atšauktas lengvosios atletikos čempionatas
2020 04 24
Lengvoji atletika
Šiais metais dėl koronaviruso sukeltos pandemijos neįvyks dar vienas didelis sporto renginys - Europos lengvosios atletikos čempionatas.
 
Gavus leidimą, bus galima žaisti tenisą
2020 04 22
Tenisas
Atsižvelgiant į LR vyriausybės leidimą, nuo balandžio 27 d. Vilniuje atidaromi lauko teniso kortai šalia SEB arenos ir Bernardinų sode.
Teniso kortų ypatumai
2020 04 22
Tenisas
Skirtingos teniso dangos turi skirtingą poveikį žaidėjams, todėl svarbu žinoti, kuo jos pasižymi.
LTS klausia SAM: ar galima žaisti tenisą?
2020 04 15
Tenisas
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) kreipėsi į ministeriją: prašo paaiškinti ar karantino metu galima žaisti tenisą.
Čempiono treniruočių partneriu tapo tėvas
2020 04 28
Karatė
Lietuvos pilno kontakto (kiokušin) karatė kylanti žvaigždė Paulius Žimantas karantino metu turi naują partnerį – savo tėvą Ramūną.
Imtynių treneris keičia profesiją
2020 04 23
Imtynės
Imtynių treneris, teisėjas ir varžybų organizatorius Arvydas Krikščiūnas– radikalių permainų kelyje.
COVID-19 susirgo Lietuvos boksininkas
2020 04 14
Koronavirusas
Koronavirusas palietė ir dar vieną Lietuvos sporto atstovą. COVID-19 susirgo olimpinės rinktinės kandidats boksininkas Tadas Tamašauskas.
 
UCI pratęsė varžybų sustabdymą
2020 04 15
Dviračiai
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) dėl koronaviruso pandemijos pratęsė į savo kalendorių įtrauktų dviračių plento varžybų sustabdymą iki liepos 1 d.
Leidžiasi į kulinarinius atradimus
2020 04 09
Dviračiai
Ignatas Konovalovas, kuriam varžybų sezonas sustojo vasario pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiuo metu laiką leidžia Lietuvoje.
Olimpinių žaidynių nukėlimas tikslo nepakeitė
2020 04 08
Trekas
„Koronavirusas ypač pavojingas ir kelia kur kas daugiau nerimo nei olimpinės žaidynės“, - sako Lietuvos treko rinktinės treneris D.Leopoldas.
Subliuško rankininkų svajonė
2020 04 24
Rinktinė
Lietuvos rankininkus pasiekė liūdna žinia - Europos rankinio federacija nutraukė atrankas į svarbiausius čempionatus ir Lietuvos komandas paliko ant ledo.
Baltijos rankinio lyga čempionų neturės
2020 04 06
Rankinis
Baltijos vyrų rankinio lygos valdyba priėmė sprendimą nutraukti čempionatą ir neskelbti prizininkų.
Po 2 val. diskusijų – lemtingas sprendimas
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
 
Lietuvos čempionatai nugalėtojų neturės
2020 04 18
Tinklinis
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) Vykdomasis komitetas šią savaitę svarstė klausimus dėl visų amžiaus grupių čempionatų baigties.
Laukia galimybės grįžti į Lietuvą
2020 04 02
Tinklinis
Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė.
„Prancūzai nerimtai žiūri į grėsmes“
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
Iš tikro automobilio – į virtualų pasaulį
2020 04 24
Auto
Kol visos pasaulio lenktynės sustabdytos, lenktynininkas Gustas Grinbergas treniruojasi namuose.
Karantinas pakeitė lenktynininkų planus
2020 04 20
Situacija
Kauno technikos kolegijos „KTK Racing Division“ komandos pasiruošimas vyksta ne tik šiam, bet tuo pačiu ir 2021 metų sezonui.
Virtualų ralį laimėjo R. Steponavičius
2020 04 16
E-Sportas
Finišavo Lietuvos automobilių sporto federacijos virtualaus ralio čempionato (e-LARČ) specialusis neįskaitinis etapas.
 
Visas gyvenimas – žiemos sportui
2020 04 25
Žvilgsnis
Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkui Antanui Vilčinskui nebuvo lengva laužti ledus. Bet įveikti kliūtis padėjo jo šeima.
Ledo ritulio rinktinės - aukštumose
2020 04 24
Ledo ritulys
IIHF paskelbtame 2020 metų ledo ritulio rinktinių reitinge, Lietuvos rinktinės gerino savo pozicijas ir užima aukščiausias pozicijas per visą istoriją.
Įsibėgėja Kauno ledo arenos statybos
2020 04 23
Arena
Nors Lietuvoje vis dar paskelbtas karantinas, naujoji Kauno ledo arena įgyja vis naujus kontūrus.
Nuotolinėse varžybose - 9 šalių lankininkai
2020 04 30
Šaudymas iš lanko
Kol oficialios varžybos lauke dar vykti negali, „Žaliasis lankas“ surengė nuotolinį turnyrą, kuriame varžėsi 35 sportininkai iš devynių pasaulio valstybių.
M. Valčiukaitė: „Keista grįžti ant vandens“
2020 04 29
Irklavimas
Sušvelninus karantiną, Lietuvoje atsirado galimybė sportuoti pajėgiausiems irkluotojams. Tiesa, Trakuose jiems teks verstis senomis valtimis.
Ką D.Rapšys veikė Vilniaus baseine naktį?
2020 04 29
Žvilgsnis
„Tikrai nesitikėjau, kad čia viskas bus taip”, - prisimena aktoriumi tapęs Danas Rapšys, ne kartą nuostabą išreiškęs panevėžietiškai: „Tu durns...“
 
Vilniuje atnaujinami sporto aikštynai
2020 04 27
Bazės
Sostinėje iki rudens bus atnaujinta 12 sporto aikštelių ir stadionų prie švietimo įstaigų (VIDEO).
Lietuvą labiausiai garsina sportininkai
2020 04 27
Tyrimas
Remiantis „Baltijos tyrimų“ duomenimis, Lietuvos sportininkų nepavyko aplenkti ne tik šalies menininkams, bet ir mokslininkams.
Černobylio pragare – ir garsus lengvaatletis
2020 04 26
Žvilgsnis
Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris E.Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas