Į Lietuvą - nuosavu lėktuvu

Eurolygos taurę norinti iškovoti Rusijos komanda į rungtynes keliauja nuosavu lėktuvu, o už Uralo kalnų įsikūrusiame mieste rungtyniaujančias WNBA žvaigždes vežioja asmeniniai vairuotojai. 

Tokia prabanga Rusijos čempionių ekipa mėgaujasi ne veltui – moterų Eurolygos taurę norintis iškovoti UGMK klubas deda visas pastangas, kad krepšininkėms nieko netrūktų, o varginanti kelionė į Europą sukeltų kuo mažiau rūpesčių. 

Pirmojo rato Eurolygos mače Jekaterinburge „VIČI-Aistės“ skaudžiai pralaimėjo 49:85, tačiau prieš šio vakaro kovą su pasaulio rinktine tituluojama komanda baltos vėliavos nekelia. 

Lietuvos čempionių nenuvertino ir prieš penkerius metus jas treniravęs Paulauskas. UGMK strategas pastebėjo, kad „VIČI-Aistės“ jau yra nubaudusios ne vieną favoritę, todėl lengvos dvikovos Kaune nesitiki. 

Nacionalinės komandos treneris „BasketNews.lt radijo“ laidai atskleidė kaip į Jekaterinburgo klubą pavyko prisivilioti Sandra Linkevičienę, papasakojo apie krepšininkėms suteikiamą prabangą bei prisiminė, kad dar visai neseniai į Eurolygos rungtynes skrisdavo su trimis persėdimais. 

Treneri, ar po triuškinamos pergalės pirmajame mače būsimai dvikovai su „VIČI-Aistėmis“ rengiatės labai rimtai? – „BasketNews.lt radijas“ paklausė Paulausko.
Ruošiamės tikrai rimtai, nes „VIČI-Aistės“ jau ne kartą parodė, kad yra favoričių kolekcionierės. Visoms komandoms žaisti Kaune yra labai sunku. Jau pernai matėme, kaip sporto halėje atrodė Maskvos srities „Sparta&K“ bei Salamankos „Avenida“, o šį sezoną ten nukentėjo ir Valensijos „Ros Casares“. Kauno komanda neturi ryškių žvaigždžių, bet tiek ginantis, tiek puolant rungtyniauja komandiškai. Menkiausias neįvertinimas gali brangiai kainuoti.

Kaip pavyko įkalbėti prie Jekaterinburgo komandos prisijungti Sandrą Linkevičienę? 
Įkalbėti buvo sunku. Teko su ja daug bendrauti ir Sandra nelabai norėjo išvažiuoti, bet čia ji turi visiškai kitas perspektyvas. Galbūt šis faktas ir lėmė Linkevičienės apsisprendimą.

Kokį vaidmenį komandoje skyrėte Lietuvos rinktinės gynėjai?
Mūsų komanda yra sudaryta iš dešimties Sandrai lygiaverčių žaidėjų, todėl jai netenka toks didelis krūvis, koks buvo „VIČI-Aistėse“, Lietuvos rinktinėje ar Kursko komandoje praėjusį sezoną. Čia visos krepšininkės aikštėje praleidžia po maždaug 20 minučių ir fiziškai dėl to nenukenčia. Galbūt tai kiek neigiamai veikia jos pačios žaidimą, tačiau svarbiausia yra tai, kad komanda ją priėmė gražiai. Sandra jau įgyja pasitikėjimo savo jėgomis ir pradeda rungtyniauti taip, kaip moka. Jai reikėjo laiko prisitaikyti prie mūsų žaidimo, įsisavinti jo braižą, priprasti prie kitų krepšininkių, bet viskas vyksta sklandžiai. Esame patenkinti jos žaidimu ir atvykimu.

Ar galite palyginti Lietuvos ir Rusijos moterų krepšinio klubuose suteikiamas sąlygas?
Kai pats dirbau „Lietuvos telekomo“ klube, buvau viskuo patenkintas, bet lyginti su tuo, kas yra Rusijoje, tikrai negalima. Sąlygos labai skiriasi. Galiu palyginti taip: NBA lygoje moka labai gerus pinigus, o Lietuvos nacionalinėje krepšinio lygoje – visiškai kitus.

Ar tiesa, kad Jekaterinburgo komanda turi asmeninį lėktuvą, o krepšininkes vežiuoja vairuotojai?
Taip, taip visiška tiesa. Visoms krepšininkėms klubas išnuomavo gerus butus, nors manau, kad taip pat yra ir Lietuvoje. Be to, turime asmeninius vairuotojus, automobilius bei lėktuvą. Jis priklauso UGMK koncernui, o mes juo galime naudotis kada tik panorėję. Jeigu mums reikia skristi, visada galime naudotis tuo lėktuvu.

Ar tokios komfortiškos sąlygos suteikia krepšininkėms papildomo nusitekimo rungtynėms ir sumažina nuovargį?
Žinote, negalima lyginti tų laikų, kai su „Lietuvos telekomo“ komanda ar su šalies rinktine reikėdavo skristi į rungtynes su trimis persėdimais bei penkias valandas laukti kito lėktuvo Londone, kai čia tik atiduodame bagažą ir pasiekiame galutinį tikslą. Tai nepalyginamai patogiau. Tačiau mes turime kitokių nepatogumų. Jekaterinburgą nuo Europos skiria penkios laiko juostos, todėl skaičiuojant Rusijos laiku rungtynes Valensijoje pradėjome pusę dviejų nakties. Jeigu neturėtume asmeninio lėktuvo, būtume pasmerkti tik svajoti. Jeigu Vilnius yra Europos centre, tai Jekaterinburgas – Azijos pakraštyje.

Ar daug komandų Rusijoje turi tokias sąlygas?
Tol, kol buvo gyvas Šabtajus Kalmanovičius, tokias sąlygas turėjo jo klubas. Dabar tokių galimybių neturi nei viena kita moterų komanda.

Ar matote galimybių, kad Lietuvoje tokias sąlygas vieną dieną turėtų bent jau vyrų komandos?
Kai dirbau „Lietuvos telekomo“ komandoje, mes užsakomaisiais reisais skridome dukart. Daugiau tokių skrydžių nebuvo, nes tai yra didžiulė prabanga.

Ar labai skiriasi Rusijos ir Lietuvos moterų klubų siūlomų kontraktų sumos?
Kalbant apie savo kontraktą, galiu tik pasakyti, jog taip. Tai daug kartų didesnis atlyginimas. Niekas nevažiuotų žaisti į Rusiją, jei būtų kitaip. Visiems maloniausia žaisti namuose. Kiek dabar uždirba kiti treneriai Lietuvoje, nežinau, galiu tik spėti.

Tai vis dėlto, ar lietuviškų kelionių autobusais nepasiilgstate?
(Juokiasi, – Red.) Jų beveik neprisimenu. Juokauju, žinoma. Labai gerai pamenu, kai Kurske tekdavo keliauti autobusu, traukiniu, vėliau dar dviem lėktuvais ir galiausiai tokiu pačiu maršrutu grįžti atgal. Tokių kelionių tikrai nepasiilgstu.