Krepšininkas buria bendraminčius kovai su vėžiu

Reabilitaciją po kelio raiščių operacijos tęsiantis Lietuvos rinktinės gynėjas Rimantas Kaukėnas nusprendė nešvaistyti laisvo laiko veltui. 34-erių krepšininkas kuria savanorių judėjimą, kuris rūpinsis Lietuvos vaikais, sergančiais onkologinėmis ir kitomis sunkiomis ligomis. „Padėsiu, kiek tik leis galimybės: ir finansiškai, ir pats lankydamas ligonines, būdamas su vaikais“, – pažadėjo žaidėjas.

Trumpam į Lietuvą grįžęs R. Kaukėnas antradienį su bendraminčiais žiniasklaidai pristatė savo vardo paramos grupės projektą, kuriame dalyvausiantys savanoriai bandys įkvėpti vilties tiems, kam ateitis atrodo juodžiausia.

„Turbūt kiekvieno šeimoje ar giminėje yra artimųjų, sergančių vėžiu. Galiu garantuoti, kad ta baisi žinia visų pirma kerta morališkai. Žmonės nebežino, ką daryti, kaip elgtis: ar melstis Dievui, ar gydytojui, ar tikėtis, kad kažkas išras stebuklingą vaistą. Todėl moralinė ir bet kokia kitokia parama yra labai svarbi”, – emocingai kalbėjo krepšininkas.
 

Sienos „Montepaschi“ (Italija) klubo legionierius iš Lietuvos apie ligoninių kasdienybę žino ne iš nuogirdų: keletą pastarųjų metų R. Kaukėnui tenka rūpintis sunkiai sergančiu tėvu.
 

Nacionalinės komandos senbuvis viliasi, kad naujoji paramos grupė sukels sniego gniūžtės efektą: tikimasi, kad prisidėję prie labdaringos veiklos bendraminčiai pakvies ir savo draugus, kolegas, giminaičius nebūti abejingais kitų likimui.
 

„Iš pradžių norime surinkti žmonių grupę, ir tada žiūrėsime, ką konkrečiai galime padaryti. Svarbiausia sužinoti, ko kam reikia. Norėtume išpildyti sunkiai sergančių vaikų, kuriems galbūt trūksta vilties, norus: ar žaisliukų nupirkti, ar padėti atvežti toliau gyvenančius artimuosius, ar tiesiog aplankyti, pralinksminti.
 

Be to, norėčiau, kad būtų organizuojami patikrinimai, kurie padėtų laiku pastebėti atsėlinančią ligą ir imtis reikiamų priemonių“, – savo idėją, kuri bus įgyvendinama kartu su Lietuvos krepšinio federacija (LKF), aiškino R. Kaukėnas.
 

Prie R. Kaukėno paramos grupės vienas pirmųjų prisijungęs aktorius Giedrius Savickas teigė, kad sergančius vaikus atitraukti nuo niūrių minčių su kolegomis mėgins mokydamas juos muzikos, kviesdamas į spektaklius.
 

R. Kaukėnas – ne pirmasis Lietuvos krepšininkas, nusprendęs aktyviai užsiimti socialine veikla tėvynėje. Nuo 2010 metų veikiantis Lino Kleizos labdaros ir paramos fondas daugiausiai dėmesio skiria vaikų namų auklėtiniams, socialinės rizikos šeimų ar specialių poreikių vaikams.
 

Pastaruoju metu ir pačiam R. Kaukėnui dažniau nei įprastai tenka lankytis pas gydytojus. Praėjusį gruodį žaidėjui buvo atlikta sudėtinga kairiosios kojos kryžminių kelio raiščių, kurie buvo rekonstruoti panaudojus dalį raiščio, paimto iš sveikojo kelio, operacija.
 

Abu kelius dabar sustiprinti turintis gynėjas vis dar nežino, kada grįš į aikštę, ir gali tik spėlioti, ar spės atsigauti iki liepą Venesueloje vyksiančio olimpinės atrankos turnyro.
 

Nors sportininkas reabilitaciją atlieka Italijoje, jį prižiūrėti stengiasi ir Lietuvos rinktinės medikai: trečiadienį R. Kaukėno kelius Kaune tikrins Lietuvos rinktinės gydytojas Rimtautas Gudas.


 

Gydytojai Italijoje patenkinti tuo, kaip gyja jūsų keliai? - paklausėme R. Kaukėno

Taip, nors visuomet gali būti ir geriau. Kol kas gydytojai nenori prognozuoti, kada baigsis reabilitacija. Galbūt aiškiau bus tuomet, kai pradėsiu bėgioti ir rimčiau sportuoti.
 

Sunkiausią reabilitacijos periodą jau įveikėte?

Fizinis krūvis ateityje didės, o morališkai galbūt bus lengviau. Iš pradžių turėjau būti labai atsargus, negalėjau bet kaip padėti kojos, atsistoti.

Sunkiausia buvo prisiversti valanda po valandos daryti teisingus pratimus, stiprinant abu kelius. Kantrybė tikrai gali trūkti: per dieną vieną kelį reikia stiprinti du kartus po dvi-tris valandas, o dar reikia padirbėti ir su antru keliu. Išeina jau visa darbo diena.
 

Kas padeda ištverti be krepšinio?

Šeima. Net neįsivaizduoju, ką be jos daryčiau. Dabar vakarais sėdžiu ant sofos, žiūriu Eurolygos rungtynes, o viduje viskas tiesiog verda, kunkuliuoja. Bet atbėga vaikai, apkabina, ir įtampa išsisklaido.
 

Po nugaros operacijos į aikštę neseniai sugrįžęs jūsų bendraklubis Kšyštofas Lavrinovičius iš karto tapo vienu naudingiausių „Montepaschi“ žaidėjų. Ar nenustebino tokia jo sportinė forma?

Ne. Juk, kol Kšyštofas buvo traumuotas, dirbome kartu, ir aš mačiau, kaip jis stengiasi. Matyt tie nugaros skausmai Kšyštofą buvo tikrai nuvarę į neviltį, nes po operacijos jis pasijautė kaip devintame danguje.
 

Jūsų nuomone, ar „Montepaschi“ šį sezoną yra pakankamai pajėgi mesti iššūkį Eurolygos favoritams – Maskvos CSKA ir „Barcelona“ klubams?

Viskas įmanoma. Tikiuosi, kad pateksime į finalo ketvertą, o ten jau visko gali atsitikti.
 

Kauno „Žalgiriui“ vietos Eurolygos finalo ketverte nebematote?

Nežinau. „Žalgiris“ žaidžia jau geriau, ir ateityje, manau, tik gerins žaidimą. Žinoma, jiems nėra lengva, nes laiko naujos komandos stygavimui tikrai reikia daug.