V.Garastui - valdžios moterų sveikinimai

„Krepšinis, kuriuo Lietuva garsėja šiandien, nebūtų toks be Jūsų - šios sporto šakos profesionalo - įdėto ilgamečio darbo ir pastangų“, - į V.Garastą kreipėsi Lietuvos prezidentė.
 

Pasak Dalios Grybauskaitės, V. Garastas padėjo tvirtus pamatus, ant kurių kūrėsi ir augo Lietuvos krepšinio mokykla, formavosi jos tradicijos, šalies vardą plačiai garsina daugelio kartų krepšininkų sėkmė.
 

„Daug dirbote, kad mūsų krepšinis atitiktų aukščiausią tarptautinį lygį ir būtų vertinamas Europoje ir pasaulyje. Šiandien lietuviams krepšinis - garbės ir pasididžiavimo savo valstybe simbolis“, - rašoma prezidentės sveikinime.
 

„Esate iš tų Lietuvos asmenybių, kurioms pristatyti užtenka tik vardo ir pavardės. Iš tikrųjų daugybei Lietuvos žmonių Jūsų pavardė – tai tikras simbolis, už kurio – ir išskirtiniai mūsų sporto istorijos momentai, ir kovos už tautiškumą, už lietuvybę neatskiriama dalis.Taip tvirtinu, prisimindama emocijas, su kuriomis Lietuva sekė Jūsų treniruojamo Kauno „Žalgirio“ kovas prieš klubą, kuris labiau priminė Sovietų krepšininkų rinktinę. Tau buvo kovos ne tik ir ne tiek dėl čempionų vardų – tai buvo kovos dėl pagarbos mūsų krepšinio tradicijai ir tautinėms vertybėms, tai buvo kovos už teisę drąsiai ir atvirai skanduoti žodį „Lietuva“, – sveikinime rašo Seimo pirmininkė Irena Degutienė.
 

Seimo Pirmininkė pažymi, kad V. Garastas ir jo treniruota komanda, laimėdami tas kovas ir medalius, visiems laikams laimėjo daug daugiau – tautos meilę ir pagarbą, kurią dar labiau sustiprino Jūsų pasiaukojamas darbas, ne kartą atvedant jau nepriklausomos Lietuvos valstybės rinktinę ant prizininkų pakylos olimpiadose ir kituose aukščiausios lygio turnyruose.
 

„Nuoširdžiai dėkoju Jums už ištvermę ir darbą, fizines ir dvasines galias, daugybę metų kantriai aukotas ir aukojamas Lietuvos krepšiniui, Lietuvos sportui, mūsų tautai ir valstybei. Jubiliejaus proga nuoširdžiai linkiu stiprios sveikatos, kuo geriausios kloties visuose Jūsų darbuose bei asmeniniame gyvenime ir ilgiausių metų!“, – rašo I. Degutienė.


 

Nors V. Garastas ir gimė Linkuvoje Pakruojo rajone, tėvai netrukus persikėlė į Biržus ir Vladas save laiko šimtaprocentiniu biržiečiu. Jo kelias į sportinio Olimpo viršūnes čia ir prasidėjo. Viename interviu V. Garastas yra sakęs: „Čia buvo gilios krepšinio tradicijos – žmonės domėjosi šiuo žaidimu, kiekvieną savaitgalį eidavo į varžybas. Tą populiarumą, matyt, lėmė stiprus žaidimas ir pergalės - tuo metu labai garsus buvo klubas „Biržų vilkas“, laimėjęs net prieš Kauno „Perkūną“, kuriame žaidė keturi Europos čempionai. Mane, jauną vaikiną, tai labai žavėjo“ .
 

Besimokydamas Biržų gimnazijoje, V. Garastas tapo geru lengvaatlečiu, Lietuvos moksleivių čempionu ir rekordininku.
 

„Kur čia netapsi“, - pernai krepšinio vakaro metu juokavo V. Garastas. – Sudegus 1944 metais namams Biržuose, tėvai apsigyveno iš pradžių kaime. Taip nubėgi 10 kilometrų iki Biržų, mokslai, treniruotės ir vėl 10 km namo“.
 

Baigęs gimnaziją, V. Garastas įstojo į Kūno Kultūros institutą kaip lengvaatletis, tačiau vėliau, po didelio užsispyrimo, individualaus darbo tapo ir geru krepšininku. Baigęs mokslus, V. Garastas grįžo į Biržus ir iš pradžių jis buvo įdarbintas sezoninio plaukimo treneriu sporto mokykloje, o 1958-ais tapo ir jos direktoriumi.
 

Vėliau sekė darbas rajono sporto komiteto pirmininko pareigose, vėl grįžo vadovauti sporto mokyklai. Tad kaip specialistas ir treneris perėjo visus laiptelius - treneris, sporto mokyklos direktorius, rajono sporto vadovas, Lietuvos jaunių ir jaunimo rinktinių treneris.
 

1979 metai gana netikėtai pasisuko nauja vaga. Tragiškai tuomet žaidusiam Kauno „Žalgiriui“ buvo reikalingas naujas vairininkas. Apie tai paklaustas V. Garastas pernai kalbėjo apie pasirinkimą.
 

„Aš buvau gal koks penktas, kuriam buvo siūlytas „Žalgiris“. Aišku, kad bijojau. Bet pagalvojau, man jau 47 metai, puikiai pažįstu „Žalgirio“ komandos žaidėjus – tai ir biržiečiai Algirdas Linkevičius, tai ir į „Žalgirio“ duris pasibeldę Virginijus Jankauskas ir Mindaugas Lekerauskas, kiti irgi puikiai pažįstami iš jaunimo rinktinių. Kada, jei ne dabar“.
 

Po to sekė 10 metų „Žalgiryje“, Tarybų Sąjungos rinktinės vyriausio trenerio pareigos, Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę – darbas Čekoslovakijoje.
 

Kitas didis V. Garasto gyvenimo tarpsnis – 1992-1996 metai ir bronzos medaliai su Lietuvos rinktine Barselonos ir Atlantos olimpinėse žaidynėse, 1995 metų Europos čempionato sidabras ir iki šiol atsimenamas skandalingas finalas su Jugoslavija.
 

Baigęs Lietuvos rinktinės trenerio darbą, V. Garastas dirbo Alytuje, konsultavo Lietuvos moterų rinktinę, buvo Lietuvos trenerių asociacijos prezidentu.

2003–2011 metais V. Garastas buvo LKF prezidentas ir jo darbo viršūnę simboliškai vainikavo Lietuvoje 2011-ais surengtas Europos vyrų krepšinio čempionatas.
 

2011 metų pabaigoje LKF prezidentu buvo išrinktas garsiausias Lietuvos krepšininkas Arvydas Sabonis, o V. Garastas, pagerbiant jo nuopelnus Lietuvai, paskelbtas federacijos garbės prezidentu. 2003 metų vasario 25-ą dieną V. Garastas tapo Biržų rajono garbės piliečiu.