Trūko miltelių spausdintuvui ir televizoriaus...

Lietuvos imtynių federacijos generalinis sekretorius Paulius Daumantas Lietuvos imtynininkų pasirodymą Europos čempionate įvertino gerai: „Kiekvienais metais Europos čempionate turėti po medalį – ne taip paprasta“.

Pasak jo, šis čempionatas vyko neeilinėje valstybėje - ji Lietuvos imtynininkams sėminga. Kaip žinia, 2007 m. Baku vykusiame pasaulio čempionate Mindaugas Ežerskis iškovojo sidabro, O valdemaras Venckaitis - bronzos medalius. „Šeimininkai buvo pasiruošę labai gerai – nebuvo svorio kategorijos, gal tik išskyrus graikų-romėnų sunkiasvorius, kad jie nelaimėtų medalio. Tad susitikti su azerbaidžaniečiais buvo nelaimė. Didelis žiūrovų palaikymas. Mūsų imtynininkai irgi ne pėsti buvo, skynė pergales. Smagu žiūrėti. Edgaras (Venckaitis – aut. past.) gerai pasirodė – aštuntas liko“.
 


Tačiau nors Azarbaidžanas ir sėkmingas lietuviams, o azarbaidžaniečiai buvo gerai pasirengę, dėl organizacinių klaidų vienas Lietuvos imtynininkas – Aleksandras Kazakevičius skaudžiai nukentėjo. „Iš mūsų pusės žiūrint, tai buvo organizacinės klaidos“, - sakė P.Daumantas stebėdamasis, kad čempionate trūko miltelių spausdintuvui, todėl jie negalėjo atsispausdinti dokumentų ir sekti eilės, kada reikės eiti mūsiškiams ant kilimo... „Man tai atrodo pakankamai juokinga, bet išėjo kaip išėjo. Be to, dar yra tokia tvarka, kad salėje, kurioje sportininkai ruošiasi kovoms, visada yra trys televizoriai, pagal juos sekama, kada bus kova. Tačiau šįkart iš trijų veikė tik du, o tas trečias, kaip tyčia, turėjo rodyti mūsų kilimą. Organizatoriai sukeitė kovų eiga ir išėjo taip, kad teisėjai pralaukė ant kilimo mūsų sportininko pusantros minutės. Buvo įskaitytas neišėjimas ant kilimo, protokoluose – 12 vieta. Iš apšilimo salės, jeigu greitai bėgsi, per 30-40 sek. galima atbėgti. Bet išėjo tokia kvaila situacija, kad mums pusantros minutės neužteko: skambinome treneriui, jis telefono kišenėje neturėjo, kol nubėgo vaikinukas pakviesti, kol sportininkas nubėgo iki salės, ta pusantros minutės ir praėjo“, - nesėkmingą čempionato epizodą prisiminė P.Daumanatas.

O didžiausia Lietuvos imtynininkų sėkme – Mindaugo Mizgaičio bronziniu apdovanojimu džiaugtis ir švęsti Lietuvos delegacijai nebuvo kada dėl Islandijos vulkano išsiveržimo: „ Žinoma, džiaugėmės, bet nuotaika buvo slogi, nes nežinojome – grįšime namo ar ne. Audėme planus. Gydytojas Vladas Sklizmantas turėjo pasilikti Baku ir laukti boksininkų – po dviejų dienų turėjo prasidėti pasaulio jaunimo čempionatas. Tačiau čempionatą atidėjo. Azarbaidžano federacija suorganizavo užsakomąjį reisą į Madridą, kur mes gydytoją ir įsodinom, nes jis bilietus atgal į Lietuvą turėjo tik gegužės 1 d. Tad trečiadienį su Lenkijos delegacija jis turi nuvažiuoti iki Varšuvos, o mes jau suorganizuosim jo grįžima iš Varšuvos į Lietuvą. Tuo mes ir užsiiminėjome po varžybų“, - netikėtai užgriuvusius rūpesčius prisiminė federacijos atstovas.

Dabar, pasak jo, Lietuvos imtyninkų laukia pasirengimas pasaulio čempionatui – pagrindiniam metų startui. „Kitais metais pasaulio čempionatas bus svarbesnis, nes prasidės atranka į olimpines žaidynes, bet pasaulio čempionatas vis tiek yra svarbiausias metų renginys“, - sakė P.Daumantas.