Iš savęs visuomet reikalauja maksimumo

Pilnamečiu tapęs puolėjas puikiai įsitvirtino komandoje. Ankstyva karjeros sėkmė Donato ant laurų neužmigdė. Jis toliau sunkiai dirba ir iš savęs reikalauja tik geriausių rezultatų.
 
Jaunasis VMFD „Žalgiris“ komandos ir Lietuvos futbolo talentas pasakojo apie savo vaikystę, jaunatvišką maksimalizmą, jį įkvėpiančius žaidėjus bei įspūdžius sostinės komandoje.
 
Sveikiname sulaukus pilnametystės! Ar spėsi paminėti gimtadienį?
Tikriausiai to padaryti nepavyks, nes sekmadienį laukia svarbios rungtynės su Marijampolės „Sūduva“. Kita vertus jeigu laimėsime, tai būtinai reikės paminėti dvigubą šventę.
 
Kada pradėjai lankyti futbolo treniruotes? Teko išbandyti kitas sporto šakas?
Treniruotes pradėjau lankyti tuo pat metu, kaip ir mokyklą. Nuo pat pirmos dienos stengdavausi dalyvauti kiekvienose pratybose, nes labai norėjau žaisti futbolą.
Aš, kaip ir dauguma vaikų, vienu metu vaikščiojau ne į vieną, o į kelis užsiėmimus. Be futbolo dar lankiau ir šokius.
Žinoma čia mamos įtakos būta labai daug . Pamenu tėvai mane kartais gąsdindavo, kad jei blogai mokysiuosi į treniruotes vaikščioti nebegalėsiu. Dėl šokių tai niekada nieko nesakydavo (juokiasi).

Vaikystėje turėjai futbolininko idealą? Galbūt turi ir dabar?
Vaikystėje labiausiai patikdavo Cristiano Ronaldo žaidimas. Dabar vieno žaidėjo idealo neturiu. Tiesa man labai patinka tokie žaidėjai kaip Angelis Di Maria ar Luisas Suarezas, nes jie vienu metu gali suklaidinti kelis varžovų gynėjus.
 
Būdamas vos 14 metų išvykai į Kaune esančią Nacionalinę futbolo akademiją. Kaip tau tokiam jaunam sekėsi pradėti savarankišką gyvenimą?
Nebuvo taip sunku, kaip gali pasirodyti iš šalies. Akademija mumis labai gerai rūpinosi, todėl nekilo didelių rūpesčių. Ji sudarė visas sąlygas patogiam gyvenimui. Kaip ir esu sakęs anksčiau, turiu jai padėkoti už tai, kad dabar galiu rungtyniauti „Žalgiryje“.
 
Kurioje jaunimo rinktinėje tau labiausiai patiko rungtyniauti?
Labiausiai patiko atstovauti savo bendraamžių rinktinei. Būnant joje visi kartu gyvendavome ir treniruodavomės. Puikiai sutardavome vienas su kitu, todėl atmosfera komandoje vyraudavo labai gera.
 
Kuo skiriasi futbolas „Žalgiryje“, jaunimo rinktinėse ir Nacionalinėje futbolo akademijoje?
Didelių skirtumų tarp šių komandų neįžvelgiu. Jos visos remiasi panašia žaidimo schema. Tiesiogiai mane patį liečia tik tai, kad „Žalgiryje“ rungtyniauju krašte, o jaunimo rinktinėse dažniausiai žaisdavau atakos smaigalyje.

Į „Žalgirį“ Tave atviliojo didelės klubo ambicijos. Esi patenkintas komandos demonstruojamu žaidimu sezono pradžioje?
Ekipos pasiekti rezultatai mane tenkina, bet žaidimą dar tikrai turime gerinti. Tai ypač pasakytina apie mane, nes dar nei vienose oficialiose rungtynėse nesužaidžiau taip kaip noriu ir galiu.
 
Kurios rungtynės buvo sunkiausios?
Manau sunkiausios rungtynės buvo su Gargždų „Banga“. Tai labai kibi ir gerai organizuota komanda.
 
Kaip vertini savo pasirodymą sezono starte?
Savo žaidimą vertinu prastai. Prarandu per daug kamuolių ir padarau per daug klaidų. Jeigu noriu būti naudingas komandai, privalau šias klaidas sumažinti bent jau per pusę.


 
Iki šiol Tau yra tekę dirbti su užsieniečiu treneriu? Kokį įspūdį palieka Damiro Petravičiaus treniruotės ir vadovavimas komandai?
Taip, esu susidūręs su daugybę įvairių tautybių trenerių. Vis tik dabartinis mūsų treneris Damiras Petravičius savo griežtumu, tikriausiai, juos visus pranoksta. Per treniruotes labai daug laiko ir jėgų skiriame fiziniam pasirengimui. Norėtųsi daugiau pažaisti futbolą, bet treneris žino ką daro ir tikiuosi jo metodika komandai atneš pergales.
 
Ką aikštėje mėgsti labiausiai daryti?
Mėgstamiausias žaidimo elementas – įvarčių mušimas. Taip pat labai patinka apsivarinėti varžovų žaidėjus.

Statistinėse kategorijose visuomet patenki tarp daugiausia varžovų pražangų išprovokuojančių žaidėjų. Kas lemia tavo agresyvų žaidimo stilių?
Manau tam įtakos turi mano asmeninės savybės. Visada stengiuosi rungtyniauti agresyviai, bet kartais persistengiu.
 
Kokius žaidimo komponentus norėtum pagerinti?
Labiausiai patobulinti norėčiau žaidimą galva bei atakų užbaigimą. Ties tuo daug dirbu per papildomas treniruotes.
 
Ar buvo sunku įsilieti į „Žalgirio“ kolektyvą?
Tikrai ne. Komanda man nuo pat pradžių nebuvo svetima - joje rungtyniavo keletas pažystamų žaidėjų. Kiti ekipos nariai buvo draugiški ir malonūs, tad niekada nekilo jokių bėdų ar nesutarimų.
 
Turi kokių nors prietarų prieš varžybas?
Vieną turiu ir jis labai paprastas. Prieš einant į aikštę svarbiausia pasirūpinti gera šukuosena (juokiasi).
 
Kaip gyvenimas sostinėje? Nepasiilgsti Kauno?
Ilgiuosi Kaune likusių komandos draugų, tačiau persikėlimu į sostinę esu patenkintas. Vilniaus miestas daug jaukesnis, o jame verdantis gyvenimas žymiai linksmesnis.
 
Kaip sekasi suderinti pamokas ir treniruotes? Lieka laiko pramogoms? Ką dar mėgsti veikti be futbolo?
Šiuo metu tvarkausi dokumentus dėl mokyklos pakeitimo. Jeigu viskas bus gerai mokslus turėčiau tęsti Vilniaus „Ozo“ gimnazijoje.
Pramogoms laiko šiek tiek lieka, tačiau joms atrasti jėgų daug sudėtingiau. Labiausiai mėgstu nueiti į gerą filmą, skaniai pavalgyti ar žiemą paslidinėti.
 
Callumas Elliotas sakė, kad jam svarbiausi dalykai gyvenime - futbolas ir merginos. O kas tau?
Futbolas man taip pat svarbiausias dalykas gyvenime. Na, o merginos.... kam jos gali nepatikti?
 
Jeigu galėtum pasirinkti bet kurią pasaulio komandą kurioje galėtum rungtyniauti. Kurią pasirinktum?
„Manchester United“. Šią komandą palaikau nuo pat vaikystės. Neseniai man pačiam teko lankytis jų treniruočių bazėje. Tai buvo kažkas nerealaus.
 
Kurią rinktinę palaikysi Europos čempionate?
Sirgsiu už dvi rinktines: Ispaniją ir Angliją.