Knygos puslapiuose - vandensvydžio žingsniai

Kaip teigia knygos autorius V. Žeimantas, kūrinys atsirado Lietuvos vandensvydžio federacijos generalinio sekretoriaus Rolando Vizgirdos iniciatyva.

Šioje knygoje trumpai apžvelgiama visa Lietuvos vandensvydžio istorija, nuo pirmųjų startų Klaipėdoje 1931 metais, nuo rungtynių Kaune, Karmelitų saloje 1935 metais įrengtame atvirame baseine, nuo pirmųjų tarpvalstybinių susitikimų, vykusių Kaune 1940 m. tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos vandensvydžio rinktinių.

V. Žeimantas - žinomas žurnalistas, rašytojas. Daug metų dirbęs „Tiesos“, „Vakarinių naujienų“, „Lietuvos aido“ redakcijose, dabar – oficialiai akredituotas Baltarusijos laikraščio „Zviazda“ korespondentas Lietuvoje. Jis - Lietuvos sporto žurnalistų federacijos, Lietuvos olimpinės akademijos, Baltarusijos rašytojų sąjungos narys. Sporto tematika paskelbė per 300 straipsnių periodinėje spaudoje bei Lietuvos sporto enciklopedijoje. Parašė ir išleido autorinių knygų lietuvių, anglų ir lenkų kalbomis. „Vandensvydis Lietuvoje“ - jau penkiolikta jo knyga. 

Vandensvydžio žaidimas atsirado Didžiojoje Britanijoje XIX a. antroje pusėje. Iš pradžių žaidėjai plaukdavo sėdėdami ant žirgus imituojančių statinių, papuoštų žirgo galvomis ir uodegomis, kamuolį smūgiuodavo su irklais arba kartimis. Tikslas – įmesti kamuolį į valtį ar plaustą, vėliau – į vartus. 1876 m. škotas Viljamas Vilsonas sukūrė pirmas vandensvydžio taisykles. 1881 m. įvyko pirmosios tarptautinės varžybos tarp Anglijos ir Škotijos. Žaidimas greitai plito JAV, Vokietijoje, Švedijoje, Austrijoje, Prancūzijoje.

Vandensvydis - pirmas komandinis žaidimas, įtrauktas į olimpinių žaidinių programą. Tai įvyko 1900 metais. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse dalyvavo keturios vandensvydžio rinktinės – Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Belgijos ir Vokietijos. Vėliau olimpinių žaidinių nugalėtojais daug kartų tapo Didžioji Britanija, Vengrija, Italija, Jugoslavija. Moterys olimpinėse žaidynėse pradėjo dalyvauti nuo 2000 m. Pirmasis Europos vandensvydžio čempionatas įvyko Budapešte 1926. Pirmasis pasaulio vandensvydžio čempionatas įvyko tuometėje Jugoslavijoje, Belgrade 1973 m.



Po karo iš pradžių vandensvydininkai priklausė Lietuvos plaukimo federacijai. 1953 m. buvo įkurta atskira Lietuvos vandensvydžio federacija. Pirmasis šalies vandensvydžio čempionatas įvyko Zarasų ežeruose 1949 m. Ilgą laiką stipriausi vandensvydininkai buvo Kaune. Tik 1959 m. pirmą kartą vilniečiams pavyko tapti Lietuvos čempionais.

Respublikos čempionais tapo Kauno „Raudonasis spalis“ – 14 kartų,  Kauno rinktinė – 11, Kauno „Banga“ ir „Lituanica-Gaja“- po 8, Vilniaus „Baltic Amadeus“ – 7, Alytaus „Dzūkijos vandenis“ - 2 kartus. Daugiausiai respublikos čempionatų laimėjusiais komandas treniravo Kęstutis Šmitas -13, Jonas Čirūnas – 34, Nerijus Papaurėlis – 7 kartus.

Knygoje daug dėmesio skiriama ne tik čempionams, bet ir vaikų, jaunių, jaunimo čempionatams, klubų komandų veiklai, įvairioms tarptautinėms varžyboms, turnyrams. Pagerbiami ir veteranai. Tarp kurių, bene, garsiausiais - kaunietis J.Čirūnas, daugkartinis Lietuvos vandensvydžio čempionas, Lietuvos rinktinės narys, vėliau treneris, tarptautinės FINA A kategorijos teisėjas. Jis teisėjavo Maskvos (1980 m.) ir Seulo (1988 m. olimpinėse žaidynėse)  pasaulio čempionatuose Ekvadore (1982 m.), Italijoje (1983 m.), Ispanijoje (1986 m.), Europos čempionatuose Italijoje (1963 m.), Bulgarijoje (1985 m.), Vokietijoje (1989 m.). Tarptautinės FINA A kategorijos teisėju 1998 m. tapo ir vilnietis Nerijus Papaurėlis. Jis jau teisėjavo Europos jaunių ir jaunimo čempionatuose.

Nemažai Lietuvos vandensvydininkų sėkmingai žaidė ir žaidžia įvairiose užsienio šalyse - Suomijoje, Vokietijoje, JAV, Vengrijoje, Didžiojoje Britanijoje, Danijoje, Airijoje, Slovakijoje, kitur. Antai vilnietis Anatolijus Asajavičius tapo Suomijos, o vilnietis Jegoras Prudnikovas - Airijos čempionais.

Šiandien Lietuvoje vis dar trūksta baseinų ir ši sporto šaka nėra tokia populiari kaip kitose šalyse. Tačiau jos geografija plečiasi. Vandensvydį vėl pradeda žaisti elektrėniškiai, jis populiarėja Alytuje, atsiranda naujų baseinų rajonuose. Jau ne pirmą kartą yra bandoma sudominti vandensvydžiu ir mūsų moteris.

Vandensvydį žaidė ir žaidžia daug Lietuvą garsinančių žmonių. Tarp jų žinomas istorikas daktaras Romas Batūra, garsus dailininkas Stasys Krasauskas, kompozitorius Juozas Širvinskas, žinomas chirurgas Algimantas Mudėnas, Lietuvos ambasadorius Latvijoje Algirdas Žvirėnas, Kovo 11-osios akto signataras europarlamentaras Justas Vincas Paleckis, žurnalistas Vytautas Vaitkus, Lietuvos ambasadorius Estijoje Rimantas Tonkūnas, beje, kurio tėvas Juozas Tonkūnas, būdamas Lietuvos švietimo ministru, 1937 m. patvirtino Lietuvos tautinį olimpinį komitetą.

Knygoje įdėti Lietuvos vandensvydžio federacijos prezidento Viktoro Tonkicho ir generalinio sekretoriaus Rolando Vizgirdos sveikinimai. Knyga iliustruota iki šiol neskelbtomis nuotraukomis, gražiai apipavidalinta. Ją maketavo Jonas Vėlyvis, viršelio dailininkas Albertas Vaidila. Pateikta ir svarbesnių straipsnių apie vandensvydį Lietuvoje bibliografija.