T. Rice'as: "Čia - geriausia krepšinio aplinka"

Su pirmus metus Vilniaus „Lietuvos ryte“ žaidžiančiu tyleniu ir dažniausiai vienu sakiniu kalbančiu Tyrese'u Rice'u dėl interviu susitariau prieš skandalingąjį pusfinalį su „Šiauliais“. Turėjome susitikti dieną po pirmų rungtynių. Bet jis nepasirodė ir ragelio nekėlė. Galėjau tik spėti, kad komanda per Achilus braška ir kas nors gali pagalvoti, kad negražu pozuoti žiniasklaidai, kai visi dreba.

Kai sutikau jį po antrųjų rungtynių ir paklausiau, kas nutiko, jis nepasakojo, bet griebė masažuoti mano sprandą, atsiprašė ir pasiūlė susitikti iškart kitą dieną. Kitą dieną prieš vėluodamas keliomis minutėmis atsiuntė žinutę ir įlingavo į kavinę su Čikagos beisbolininkų „White sox“ kepure ir džemperiu. Beisbolo jis nežaidė, bet, pasirodo, turėjo pasiūlymų amerikietiško futbolo stipendijai universitete. Kalbėti pradėjo labai susikaupęs, bet galiausiai daug „chi chi“ turėjau neįtraukti, nes būtų užėmę daug vietos.

Gimei ir užaugai Ričmonde, Virdžinijos valstijoje. Koks tai miestas?
Tai valstijos sostinė, bet jis nėra didelis miestas, nelabai ten yra ką veikti, tai nėra puikus miestas gyventi. Bet aš ten užaugau, tai man gerai.

Koks tavo pirmas prisiminimas apie krepšinį?
Turbūt tas, kai būdamas penkių metų žaidžiau aštuonmečių lygoje. Prisimenu, veržiausi link krepšio, mane bandė blokuoti ir įmečiau metimą iš po krepšio, pasinaudojęs lanku kaip priedanga. Mečiau taip pirmą kartą ir negalėjau patikėti, ką tik ką padariau. Ne, nebuvau už kitus aukštesnis.

Ar atsimeni tą kartą, kai visiškai pasinėrei į krepšinį? Kai viską pamiršai ir pradėjai galvoti, kad čia dabar aikštėje turiu būtinai laimėti?
Turbūt kai buvau labai jaunas, kai buvo 11– 12 metų. Kai žinojau, ką galiu aikštėje padaryt, tai atėjo natūraliai. Ėjau ir žaidžiau, neturėjau galvoti, ką darysiu, ar gerai žaisiu, kaip baigsiu.

Iš pradžių žaidžiau ir krepšinį, ir amerikietišką futbolą. Labiau koncentravausi į krepšinį, bet aš buvau gan geras abiejuose, tai turėjau abi galimybes pasilikti atviras. Pasirinkau krepšinį, nes koledžai už jį siūlė geresnes stipendijas. Maniau, kad krepšinyje man bus lengviau išsiskirti iš kitų nei futbole, kur daugybė vaikinų, kurie ilgai žaidė, galėjo būti geresni už mane. Futbole žaidžiau gynyboje. Paskutinį kartą jį žaidžiau dar kai buvau mokykloje, prieš kokius 7 metus.

Ar prisimeni kokių frazių, kurias sakydavo tavo pirmasis treneris? Pvz., „Išlieka tik stipriausi“ arba „This is Sparta!“.
Neprisimenu, kas buvo mano pirmasis treneris... Vienas iš mano trenerių sakydavo, kad sunkiai dirbantis nugali talentingą. Sakydavo, kad sunkiai dirbantis nugali talentingą, kai talentingas nedirba sunkiai. Visada.

Ar krepšinis mokykloje tau padėjo bendrauti su merginomis?
Manau, kad galima taip sakyti. Bet merginos jau būna pasirinkusios. Jeigu jos nori rinktis mane, tai puiku.

Ar krepšinis padėjo būti geru vaiku?
Padėjo greičiau subręsti. Daugybę dalykų iš krepšinio gali panaudoti gyvenime. Tavo santykiai su kita puse gali būti blogi, todėl vėliau, kai sutinki išrinktąją, gali suprasti, ko negali santykiuose daryti. Tiesiog išmoksti daugiau apie žmones.

Kaip tik apie tai vakar galvojau. Kas smagiau – žaisti koledže ar profesionaliai?
Koledže buvo tikrai linksma, bet tarp profesionalų yra kur kas didesnė konkurencija, nes taip jie maitina savo vaikus ir eina per gyvenimą. Manau, kad man smagiau žaisti profesionaliai – žmonės kur kas rimtesni.

Ar NCAA per krepšinio rungtynes yra beprotiškesnė atmosfera nei Lietuvoje?
Ne. Čia geriausia krepšinio aplinka, kurioje buvau nuo koledžo. Fanai labai myli krepšinį. Taip buvo tik koledže.

Studijavai psichologiją ir sociologiją. Ar turi planų, ką veiksi po profesionalo karjeros? Liksi krepšinyje?
Turiu porą gan sėkmingų verslų namie, bet jie nesusiję su tuo, ko mokiausi, ir turbūt nedirbsiu tame, ką studijavau. Mano verslai – turiu daugiabutį namą, kurį nuomoju Ričmondo studentams, o kitas susijęs su labdara, dalinti neturtingiems vaikams rūbus, batus. Labdara man moka.

Ar buvo sunku išvažiuoti iš JAV?
Man sunkiau buvo išvažiuoti iš namų, kuriuose ir taip būdavau tik kokius tris mėnesius per metus.

Koks buvo tavo pirmas įspūdis apie Europą?
Atėnai didelis miestas ir ten labai daug skirtumų. Didžiausias, turbūt, eismas. Kelyje jie daro bet ką. Čia, Lietuvoje, žmonės turi vietas parkuotis, į kurias ir stato automobilius. Graikijoje, jeigu kas nors norėtų parkuotis ant šaligatvio, jie taip ir darytų.

Vokietijoje buvo gerai. Gyvenau labai mažame mieste (Kvakenbriuke). Kaip kaime. Jiems labai patiko krepšinis. Maniau, kad man gerai, nes turėjau tik vieną dalyką į kurį galėjau koncentruotis ir tai buvo krepšinis. Ten daugiau nieko nebuvo.

Graikijoje fanai mėto daiktus, jie bepročiai. Vokietijoje buvo labai geri fanai. Vokietijoje daug turtingų žmonių, tai fanai buvo daug ramesni, jie atsipalaidavę žiūrėdavo rungtynes, mėgaudavosi. O čia, Vilniuje, visi myli krepšinį, visi nori laimėti. Jei vaikščiosi po miestą ir pamatysi fanus, tau sakys „Come on, turi laimėti“. Manau, tai labai padeda žaidėjams.

Kaip dėl kitų dalykų Lietuvoje? Ar tau kas nors pasirodė egzotiška? Arkliai tempiantys vežimus?
Vilnius nėra labai didelis miestas, bet čia gali daug ką veikti – žaisti boulingą, žiūrėti filmus. Man patinka, kad jis nėra labai didelis, nes jei būtų didelis, visur būtų daug eismo. O dalykų, kurie būtų mane prajuokinę, nebuvo.

Tai tau atrodo, kad Lietuva pateisina savo krepšinio šalies vardą? Aš kiek skeptiškas – Kaune ir Vilniuje žmonės eina žiūrėti krepšinio, bet kituose miestuose nelabai.
Nelabai žinau, kaip kituose miestuose. Kai tave kviečia, daug kas sako, kad krepšinis ten populiarus, bet kaip yra iš tikrųjų sužinai, kai ten nuvažiuoji ir pamatai. Bet kai čia atvažiavau ir žaidžiau pirmus mačus Eurolygos kvalifikacijoje ir pamačiau visus fanus, jausmas buvo tikrai geras.

Kai meti baudas, kas tau labiau patinka – ar kai sirgaliai palaikydami ploja ritmiškai „vienas–du“, „vienas–du“, ar kai isteriškai vis kelia ritmą?
Neatkreipiau dėmesio. Kitą kartą, kai mesiu baudas, paklausysiu.

Mane tas aritmiškas plojimas nervintų. Nes jis aritmiškas. Ispanijoj sirgaliai per baudas tyli. Manau, kad tai gan protinga.
Turbūt tyla yra geriau nei triukšmauti, kai kažkas meta baudas. Gaunasi, lyg mestumei prieš varžovų fanus.



Kokie dalykai tau labiausiai įsiminė iš šių metų su „Lietuvos rytu“?
Kvalifikacija į Eurolygą – mes buvome taip arti. Manau, kad geras dalykas Europos taurės finalo ketverto pasiekimas. Baigėsi nesėkmingai, bet manau, kad tai neblogai. Žaisime ir VTB Vieningosios lygos finalo ketverte. Manau tai, kad suteikėme sau galimybes laimėti čempionatus, buvo geriausi prisiminimai. Šį savaitgalį galime laimėti čempionatą, paskui VTB, ir paskui „Žalgiris“ (prieš „Šiaulius“ laimėję dar nebuvo). Būti situacijose, kai gali laimėti čempionatus, mums yra geriausia. Žmonės tave atsimena, tik jei laimi.

Kodėl treneris tave išėmė iš starto penketo?
Turi trenerio klausti. Aš neuždavinėju klausimų. Žaidžiu tiek pat minučių, bent žaidžiau tiek pat prieš traumą.

Vakar „Twitter“ rašei, kad esi išsimušęs iš ritmo. Ko reikia, kad į jį sugrįžtumei?
Tiesiog žaisti. Nuo rungtynių su Valensijos komanda nelabai galėjau žaisti. Po susižeidimo sunku sugrįžti į žaidimą, nebebūsi toks kaip anksčiau, būsi visur žingsniu lėtesnis. Turi žaisti krepšinį.

Kokiais savo žaidimo aspektais esi nepatenkintas?
Nežinau... Niekuo nesu patenkintas. Kiekvienas visada gali padaryti kažką geriau.

Nori užsiaugint daugiau raumenų, tapti greitesnis?
Tiesiog stengsiuosi daryt geriau viską. Jeigu tu patenkintas, tai dėl ko tu dirbi?

Kiek esi sulaužęs čiurnų? (Čiurnų sulaužymų vadinamas toks suklaidinimas driblingu, kad gynėjas nugriūna).
Mokykloje buvo vaikinas, kuriam iš tikrųjų po vieno mano judesio lūžo čiurnos. Tiesiogine ta žodžio reikšme (juokiasi).

Kai grįžti, ar giminaičiai prašo su tavimi pažaisti?
Taip, visi. Namie nėra labai daug ką veikti, išskyrus užsiimti sportu. Daugybė mano draugų yra žaidę krepšinį, kai kurie žaidžia NBA, kai kurie – Europoje, kai kurie šiuo metu koledže. Bet nėra taip, kad atsitiktiniai draugai prašytų, nes jie žino, kad mane būtų sunku įveikti.

Radau tavo „Twittrer“ įrašą, kuriame sakai, kad „va šitas interviu su Derricku Rose'u yra tikras interviu“. Jame Rose'as pasakoja, kaip jo mamai buvo sunku vienai auginti kelis vaikus, kaip jis jai dėkingas. Ar taip parašei, nes ir tavo mamai panašiai buvo?
Aš užaugau su dviem broliais ir seserimi, galiu jį suprasti. Jo mama dirbo dieną ir naktį, ir mano mama darė tą patį – dirbo dviem pamainomis. Būna sunku, kai tiek daug darai. Tai galiu susisieti su tuo, per ką jis ėjo.

Ar tu buvai šeimos viltis geresniam gyvenimui?
Jie žiūrėjo į mane nuo pat mažumės, nors aš buvau iš jaunesnių, tad jaučiau, kad turiu kažką savo šeimai padaryti, padėti apsirūpinti.

Ar tave stebina, kad žmonės čia retai sveikinasi ir teiraujasi, kaip sekasi?
Ne. Aišku, čia ne taip, kaip Valstijose. Europoje esu buvęs vietose, kur panašiai kaip čia, tad tai nėra kažkas rimto.

„Twitter“ cituoji daug repo. Ar kada nors bandei repuoti?
Cha, ne.

Kas tavo mėgstamiausias reperis?
Jay–Z.

Ar turi hobių? Mezgi, plaukioji banglente, grybauji?
Boulingas. Ten, kur aš dabar gyvenu, yra boulingas. Mėgstu boulingą ir kai grįžtu namo. Video žaidimai – žaidžiu NBA 2K12. Su bet kuria komanda žaidžiu, tiesiog imu atsitiktinę.

Sergi už kurią nors NBA komandą?
„Lakers“. Kobę.

Ar Lietuvoje tave vertė valgyti patiekalus, pagamintus iš įtartinų kiaulės dalių?
Vertė? Ne.

Siūlė?
Siūlė, bet nevertė. Nevalgiau. Ooo! Negaliu to padaryti.

Ar dar svajoji žaist NBA?
Kiekvienas vaikas augdamas, manau, svajoja. Aš turiu aprūpinti šeimą, tai pasinaudosiu geriausia galimybe savo pasisekimui ir savo šeimai. Jei tai žaidimas čia, tą aš ir darysiu.

Ar kada galvojai, kad kalbėjimas apie žaidimą yra beprasmis?
Jeigu buvai rungtynėse ir jas žiūrėjai, tai žinai, kokios yra problemos. Nemanau, kad tavęs turi to klausti, bet tai yra žmonėms, kad jie geriau suprastų, kas vyko, kurie nematė rungtynių. Man nesunku duoti interviu po rungtynių.

Man kartais atrodo, kad po rungtynių nieko negali pakeisti ir turi...
...Eiti į priekį.

Taip. Kaip sutikai savo žmoną?
Savo merginą.

Savo merginą?
Sutikau ją, kai mums buvo 10 ar 11. Jauni. Ji dvejais metais už mane jaunesnė. Sutikau, nes jos dvyniai brolis ir sesuo yra mano amžiaus. Eidavome kartu į mokyklą. Prieš porą metų pradėjom bendrauti rimtai. Ji dirba teisininko ofise ir rūbų parduotuvėje. Ne, ji ne su manim.

Ar ji tavo penkiamečio sūnaus Ashawno mama?
Ne.

Ar tavo vaikui patinka krepšinis?
Jam patinka krepšinis, bet futbolas jam patinka ir sekasi geriau. Mėtyti ir dirbti kojomis jis labai gerai gali, bet negali gerai kamuolio varytis. O futbole jam viskas sekasi, jis labai greitas.

Kokia tavo dieta? Ką dažniausiai valgai?
Neturiu dietos, tiesiog valgau, ką tuo metu noriu.

Atsispaudimai ar prisitraukimai?
Atsispaudimai.

Ir kiek gali padaryti?
Gal šimtą, nežinau, gal daugiau (juokiasi).