Alytus turi kuo didžiuotis

Nors dar ne visi sportininkų geidžiami objektai Alytuje išdygo ir kartais sporto bazių paklausa viršija pasiūlą, sąlygos sportuoti mieste vis gerėja.

Su Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir socialinių reikalų departamento Sporto ir rekreacijos skyriaus vyresniąja specialiste Daiva Jakubauskiene kalbėjomės ne tik apie bazes ar sportininkų laimėjimus.

Ko tikitės iš 2012-ųjų olimpinių metų?
Į parolimpines žaidynes pateko alytiškis disko metikas Algirdas Tatulis. Į olimpines – ėjikė Brigita Virbalytė ir sprinteris Rytis Sakalauskas. Kandidatai į jas – šauliai Lina Zajančkauskienė ir Karolis Girulis. Džiaugiuosi, kad du Alytaus sportininkai, pasiekę neblogų rezultatų, jau tikrai dalyvaus Londono olimpiadoje. Aišku, norėčiau, kad dar ir kitų pakliūtų, garsintų Alytų, Lietuvą. Kai kurie galbūt truputį nuvylė mus. Juk vis dėlto ir rėmėm, ir padėjom rengtis varžyboms, siuntėme į tarptautines varžybas, rėmėme projektus, treniruotes.

Pati buvote šaulė. Labiausiai sergate už šaulius?
Mūsų šaulių treneriai labai geri, gera kulkinio šaudymo bazė. Viena geriausių Lietuvoje. Bet sergu už visus Alytaus sportininkus.

Kokiomis dar sporto bazėmis gali pasigirti Alytus?
Galime pasigirti savo didžiąja sporto arena – sporto rūmais, kuriuose vyko „EuroBasket“ varžybos. Atvažiavę užsieniečiai dairėsi ir negalėjo patikėti, kad toks nedidelis, bet gražus, švarus, žalias ir patrauklus Alytus turi tokį statinį.
Naujas rekonstruotas stadionas – vienas geriausių Lietuvoje. Kam teko čia apsilankyti, sako, kad tai labai paranki rekreacijai vieta, ideali treniruotėms ir varžyboms.
Turime mažąjį maniežą, labai pagerinusį lengvaatlečių treniruočių sąlygas. Apie baseiną nėra ko kalbėti, jį visi Lietuvoje žino. Tiesiami rekreaciniai dviračių takai. Dabar miesto bendruomenė labai pamėgo dviračius, ypač per tokį gerą orą, koks yra šiuo metu. Dviračiu, pėsčiomis vieni keliauja žibučių, kiti – šiaip sveikatos pasisemti.
 
Tad viską turite ir daugiau nieko nereikia?
Labai reikia nebrangaus ir patogaus sporto viešbučio, kad sportininkai galėtų laisvai jaustis. Jis turėtų būti netoli mūsų sporto bazių. Dar tikimės futbolininkams pagerinti treniruočių sąlygas: įsirengti kokį nors dengtą futbolo maniežą – aikštyną. Šių dalykų labai reikėtų. Taip pat reikėtų atnaujinti aerodromą.
Beje, mūsų politikai atkreipė dėmesį į aerodromą. O apie sporto viešbutį kalbama jau daug metų. Taip po truputį, manau, įsirengsime viską. Nes visi šie objektai yra mintyse, tad dabar labiausiai reikėtų politinės valios veikti ta kryptimi, kad bendromis jėgomis, pasinaudojus ir Europos Sąjungos pinigais, ir biudžeto lėšomis, ir investicijomis, tos ne tik sportinės, bet ir rekreacinės bazės išdygtų.

Dauguma lietuvių viskuo kaltina politikus. Jūs jiems randate ir gerų žodžių...
Esu patenkinta Alytaus politikais. Jie į naują tarybą atėjo dirbti sąmoningai, supranta darbą ir nevengia dirbti papildomai, bendrauja su sporto bendruomene, su sporto specialistais, neabejingi šiai sričiai. Ir tai mane labai džiugina.

Kokia sporto šaka Alytuje populiariausia?
Negalėčiau išskirti kokios nors vienos populiariausios sporto šakos. Juolab kad ne visoms joms sudarytos reikiamos sąlygos. Bazių trūksta ir futbolui, ir krepšiniui. Kreipiasi į mus mamytės, tėveliai klausdami, kur vaikai galėtų treniruotis nesiekdami sportinio meistriškumo. Ir tinklinis Alytuje labai populiarus. Bet nepakanka nei trenerių, nei sporto bazių.
O tai, kad apskritai sportu alytiškiai labai domisi, įrodo toks pavyzdys. Savivaldybės lėšomis buvo išleistos dvi knygos apie Alytaus sportą. Jos mūsų sporto bendruomenėje labai populiarios. Pirmoji jų išėjo prieš keliolika metų, bet ir dabar atsiranda žmonių, ieškančių tos knygos, jos jiems reikia.



Kuriais sportininkais galite didžiuotis?
Gerų sportininkų turime labai daug. Kiekvienoje sporto šakoje atrastume grynuolių ir entuziastų dar nuo sovietinių laikų.
Skyriuje dirbate dviese. Darbo turbūt nemažai? O dar ir savaitgalius dažnai tenka praleisti sporto varžybose...
Kai atėjau čia dirbti 1993-iaisiais, užteko spausdinimo mašinėlės dokumentams rengti. Dabar yra kompiuteriai, internetas, kompiuterinės sistemos. Dokumentų srautai didėja ir darbas sudėtingėja.
Aišku, jis atima laiko iš šeimos. Ir šeima, žinoma, pyksta, kad mamos nėra savaitgaliais, namie nepabūna, kad dažnai ir ilgiau po darbo pasilieku. Bet jau per tiek metų priprato.

O šeimos kartu į renginius nepasikviečiate?
Visada, jei įdomus renginys, tarptautinės varžybos ar Lietuvos vietinės, pasiūlau ir abiem dukterims, ir vyrui. Tad jie renkasi – ar leisti laiką su sporto bendruomene, ar vieniems likti...

Dažniausiai vyrai stengiasi žmonas atsivesti į sporto renginius...
Mano vyras nėra labai sportiškas. Jam sportas – opa... Jis sportą pažįsta tik per mane.

O kaip į sportą žiūri dukterys?
Vyresnioji duktė, kuriai dabar 24 metai, turėjo problemų su sveikata. Dabar ji sportuoja, sveikatinasi savarankiškai: aerobika, važinėjimas dviračiu, šiaurietiškasis ėjimas. 15-metė mažoji bandė ir plaukimą, ir rankinį, ir tinklinį, bet kažkodėl pasirinko meninę saviraišką – dainavimą.
 
Skaičiai ir faktai

2011 m. Alytuje aktyviai veikė 40 sporto klubų ir 1 papildomo ugdymo sporto įstaiga. Šiose organizacijose aktyviai sportavo 4 936 alytiškiai.

115-oje sporto stovyklų treniruotes ir laisvalaikį derino 2 704 dalyviai, surengta 112 sveikatingumo renginių.
Mieste vyko 1 237 sporto varžybos, kuriose dalyvavo 64 541 įvairaus amžiaus sportininkas.

Alytuje oficialiai dirba 148 kūno kultūros ir sporto specialistai, turintys aukštąjį išsilavinimą arba licenciją.

Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto strategijos 2005–2015 m. programą, sudaryti galimybę miesto gyventojams sportuoti, skatinti žmones turiningai leisti laisvalaikį, siekti sporto rezultatų, sureguliuoti sporto klubų ir biudžetinių organizacijų veiklą, sudaryti palankias sąlygas vaikų, mokinių, dirbančių asmenų, neįgalių žmonių fiziniam, dvasiniam, doroviniam ir kultūriniam ugdymui buvo panaudota 6 680,9 tūkst. litų arba 4,42 % 2011 m. miesto biudžeto lėšų.