"Turime kvėpuoti "Ekranui" į nugarą"

Neseniai pasibaigus pirmajam A lygos ratui bei artėjant LFF taurės finalui Vilniaus miesto futbolo draugijos „Žalgiris“ vyriausiasis treneris Damiras Petravičius analizavo savo auklėtinių ir kitų Lietuvos komandų žaidimą, išskyrė pagrindinius skirtumus tarp Kroatijos ir Lietuvos aukščiausių futbolo lygų. Strategas taip pat papasakojo apie savo adaptacijos procesą mūsų šalyje.
 
Kaip vertinate komandos pasirodymą pirmajame „General Financing A lygos“ rate bei LFF taurėje?
Ekipos pasirodymą pirmajame „General Financing A lygos“ rate ir LFF taurėje vertinu teigiamai. A lygoje taškus praradome tik du kart, o taurės varžybose pasiekėme finalą. Tai neblogas rezultatas. Vertinant atskiras rungtynes, kaip neigiamą rezultatą, išskirčiau tik pralaimėtą dvikovą Panevėžio „Ekranui“. Tame susitikime žaidėme tikrai prastai ir pergalės nenusipelnėme, tačiau rungtynių pabaigoje perėmėme iniciatyvą ir susikūrėme progų. Norėjome išplėšti bent lygiąsias, bet nepavyko. Rungtynės su „Šiaulių“ komanda taškus taip pat praradome, tačiau tų rungtynių baigtį vertinu teigiamai, nes po praleistų įvarčių atsitiesėme ir du kartus išlyginome rezultatą. Kituose susitikimuose žaidėme tai geriau, tai blogiau, bet pergales pasiekėme. Džiaugiuosi, jog pastaruoju metu mūsų sportinė forma vis gerėja.
 

Ar antrojo rato pradžioje užimama antra vieta turnyrinėje lentelėje yra dėsningas rezultatas?
Manau, kad taip. Stengiamės kiekvienose rungtynėse ir dažniausiai iškovojame pergales.

Tą patį daro ir pirmoje vietoje esantis Panevėžio „Ekranas“, kuris suklydo vienu kartu mažiau nei mes. Turime šiai komandai nuolat kvėpuoti į nugarą ir laukti pirmos atsiradusios progos sugrįžti į pirmąją vietą. Nereikia pamiršti, kad visos ekipos prieš mus ir „Ekraną“ žaidžia su dviguba energija ir noru nugalėti, todėl anksčiau ar vėliau čempionai taškus taip pat praras.
 

Sezono metu prie komandos prisijungė buvęs Lietuvos nacionalinės rinktinės gynėjas Andrius Skerla. Kas pasikeitė su šiuo žaidėju atėjimu?
Andrius yra aukšto lygio futbolininkas, aikštėje priimantis gerus sprendimus. Jis vis dar jaučia traumos padarinius, todėl jo fizinės galimybės yra gana ribotos, tačiau tai yra laikina, nes jo sportinė forma akivaizdžiai gerėja. Šio žaidėjo atvykimas į mūsų komandą man suteikė galimybę dažniau rotuoti gynėjais. Tikriausiai visi pastebėjote, jog atvykus Andriui kaskart gynėjų grandyje vyksta rotacija tarp jo, Luka Peričiaus ir Algio Jankausko. Man, kaip treneriui, tai labai padeda tinkama pasiruošti rungtynėms.  

Ką manote apie „Žalgiryje“ žaidžiančius lietuvius?
Kaip jau dauguma „Žalgiriu“ besidominčių žmonių žino, į Lietuvą atvykau iš aukščiausios Kroatijos futbolo lygos komandos. Kuomet mano gimtinėje treneriai sužinojo, jog treniruosiu Lietuvos lygos komandą, jie sakė, kad į ją nuvykęs nerasiu aukšto lygio žaidėjų. Dabar galiu pasakyti, kad jei klydo. Pagrindinėje „Žalgirio“ ekipos sudėtyje žaidžiantys lietuviai savo meistriškumu tikrai nenusileidžia Kroatijos aukščiausios lygos klubų žaidėjams. Žinoma, nekalbu apie pirmo trejeto ekipas.
 

Kokį įspūdį palieka jaunieji komandos futbolininkai?
Jie visi yra pakankamai talentingi ir daug dirbantys žaidėjai, kad vieną dieną galėtų tapti ryškiomis figūromis Lietuvos arba užsienio futbolo klubuose. Tai yra geroji jų pusė. Kalbant apie šių žaidėjus trūkumus, pirmiausia galima išskirti tai, kad į profesionalų futbolą jie ateina nepakankamai gerai pasiruošę taktiškai. Kitaip tariant jiems trūksta gerų futbolo pagrindų. Lietuvoje futbolo mokyklose taktiniam pasiruošimui bei pagrindų lavinimui skiriama per mažai dėmesio. Šiuo aspektu lietuviai labai atsilieka nuo Kroatijos, kurioje kiekvienas jaunas žaidėjas atėjęs į aukščiausios lygos profesionalų klubą, gali iškart be didelių pastangų sėkmingai atlikti jiems skirtas užduotis. Jų nereikia papildomai mokyti futbolo pagrindų. Dėl šios priežasties jauniems Lietuvos futbolininkus reikia daugiau laiko, kad jie galėtų demonstruoti brandesnį žaidimą profesionaliame lygyje.

„Žalgirio“ ekipą treniruojate beveik pusę metų. Ką apie ją galėtumėte pasakyti?
Tai labai kovinga komanda, atiduodanti visas jėgas bei turinti stiprų charakterį. Futbolininkai išėję į aikštę visuomet žaidžia tik dėl pergalės. Dėl šių savybių „Žalgirį“ Lietuvoje myli labai daug žmonių. 
 
Kokį įspūdį paliko Lietuvos aukščiausioje lygoje rungtyniaujančios komandos?

Kai atvykau į Lietuvą visi sakė, kad šiemet Lietuvos aukščiausia futbolo lyga yra žymiai stipresnė nei praėjusiais metais. Man asmeniškai geriausią įspūdį paliko ir labiausiai įsiminė tos ekipos, su kuriomis reikės varžytis dėl prizinių vietų. Tai yra Panevėžio „Ekranas“ ir Marijampolės „Sūduva“.

Tikrai nesakau, kad kitos komandos yra silpnos, nes ne kartą matėte, kaip mums kartais tekdavo vargti dėl pergalės su turnyrinės lentelės viduryje esančiomis ekipomis. Lietuvoje visuomet turi būti pasiruošęs kovai, nes kiekvienas varžovas stengiasi atiduoti visas jėgas. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Praėjusiame A lygos ture autsaideris Klaipėdos „Atlantas“ su mumis kovėsi iš paskutiniųjų ir pralaimėjo tik 1:0. Pergalei pasiekti reikėjo tikrai nemažai pastangų. Gerai atsimenu ir dvikovą su Vilniaus „REO“ komanda. Varžovų žaidėjai nepaisė nei traumų, nei raumenų mėšlungio sukelto skausmo. Jie darė viską ką galėjo ir ko negalėjo, kad tik iškovotų bent tašką. Žaidžiant prieš tokias komandas be galo svarbu sunkiomis akimirkomis nepalūžti ir parodyti tvirtą charakterį.

Ar Jus kuo nors nustebino pagrindinių žalgiriečių konkurentų – Panevėžio „Ekrano“ žaidimas?
Tikrai ne. Tai gerai subalansuota komanda, kuri daugumą konkurentų lenkia ne tik meistriškumu, bet ir savo patirtimi. Nepaisant to negalėčiau teigti, kad šios ekipos meistriškumo lygis yra žymiai aukštesnis už  Marijampolės „Sūduvos“ ar mūsų komandos. Mano nuomone „Ekranas“ nežaidžia tokio futbolo, kokį žaidžia „Sūduva“ ir mes. „Ekranas“ dažnai pelno vieną, kartais du greitus įvarčius ir tiesiog atsitraukia nuo varžovų. „Sūduva“ ir „Žalgiris“ visuomet, kad ir koks būtų rezultatas, stengiasi spausti varžovus, kuo dažniau perdavinėti kamuolį komandos draugams bei siekti maksimalaus rezultato. Visų šių trijų komandų tarpusavio rungtynių galutinius rezultatus viso sezono metu turėtų lemti tai, kaip bus pradedamos rungtynės arba tiksliau – kas pirmieji įmuš įvartį.
 

LFF taurės pirmose pusfinalio rungtynėse Marijampolės komandai mes pirmieji įmušėme įvartį ir laimėjome. Atsakomojoje dvikovoje viskas buvo priešingai. „Ekranui“ pralaimėjome tokiu pačiu scenariju.
 
Kuo Kroatijos aukščiausia futbolo lyga pranašesnė už Lietuvos?
Manau, kad viskuo. Kroatijoje žaidžia labai aukšto lygio žaidėjai, kurie vidutinius Lietuvos futbolininkus pranoksta tiek fizinėmis, tiek techninėmis galimybėmis. Kaip jau minėjau anksčiau, Kroatijos futbolo lygį atitinka tik geriausi Lietuvoje rungtyniaujantys žaidėjai. Bendras futbolo lygis Lietuvoje yra pakankamai aukštas, tad nei jūs, nei kitos šalys neturėtų manyti, jog "General Financing A lyga" yra prasta. 
 
Ar jau pripratote gyventi Lietuvoje?
Taip, dabar viskas šaunu. Pripratau prie vietinių žmonių bei klimato, tačiau čia atvykus viskas nebuvo taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Per savo karjerą esu dirbęs arba žaidęs įvairiose pasaulio šalyse ir miestuose, bet kaskart atvykęs į naują vietą susiduriu su vienokiais ar kitokiais sunkumais. Lietuvoje blogiausiai buvau pasiruošęs siaučiantiems šalčiams. Su savimi neturėjau nei pakankamai šiltų rūbų nei, nei avalynės. Psichologiškai tokiam atšiauriam klimatui taip pat nebuvau pasiruošęs. Atsimenu kai prabudęs žiemos rytais pažiūrėdavau pro langą ir pamatydavau vietinius žmones šiltai apsimuturiavusius nuo galvos iki kojų. Nuo to laiko prabėgo jau penki mėnesiai. Dabar džiaugiuosi šiltu oru ir jaučiuosi daug geriau. Aklimatizacijos ir adaptacijos procesas baigėsi.