basketnews.lt 2012 m. gegužės 23 d. 20:54 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

"Į krepšinį atėjau iš niekur"

"Man atrodo, kad Dievas mane veda per gyvenimą", - teigė krepšininko karjerą nusprendęs baigti Ramūnas Šiškauskas

R.Šiškauskas nežino, ką veiks baigęs žaidėjo karjerą.
Alfredo Pliadžio nuotr.
R.Šiškauskas nežino, ką veiks baigęs žaidėjo karjerą.

Ramūnas atrodo absoliučiai ramus. Šypsena nedingsta iš jo veido. Atrodo, jam apsisprendus baigti karjerą nuo pečių nusirito sunkus akmuo. Nuo Europos krepšinio žvaigždės pečių. Nors šis lietuvio žingsnis buvo šokas daugeliui sirgalių. 


Taip interviu su penkerius metus Maskvos CSKA klube praleidusiu Ramūnu Šiškausku pradėjo komandos atstovas spaudai Nikolajus Cynkevičius.

Prieš kelias dienas netikėtai apie karjeros pabaigą paskelbęs lietuvis per savo karjerą iškovojo gausybę apdovanojimų ir yra ne veltui laikomas vienu geriausių Senojo žemyno puolėjų. 


Atvirame pokalbyje jis papasakojo apie savo kelią į didįjį krepšinį tiesiai iš kiemo, pastarąjį sezoną pasikeitusį vaidmenį aikštėje ir džiugiausias karjeros akimirkas. 


Kada ir kodėl priėmei sprendimą trauktis?
Kada? Viduryje sezono. Kodėl...? Tiesiog jaučiu, kad laikas sustoti. Aišku, dar galėčiau žaisti – ir sveikata leidžia. Tačiau nenoriu žaisti tol, kol su neštuvais išneš iš aikštelės.


Tau praėjusį sezoną teko gerokai persiorientuoti.
Taip, visada stengiuosi vykdyti tai, ko manęs reikalauja. Tiek dėl trenerio, tiek dėl komandos. Mano žaidimas tikrai pasikeitė, tačiau dėl to skųstis nenoriu. Jeigu man skyrė tokį vaidmenį, stengiausi jį atlikti gerai. 


Praktiškai visą karjerą žaidei lengvuoju puolėju. Šį sezoną tave išnaudojo atakuojančio gynėjo pozicijoje. Ar buvo sunku?
Nepasakyčiau, kad šios pozicijos stipriai skiriasi. Tai ne skirtumai tarp įžaidėjo ir centro puolėjo. Kad ir kokioje pozicijoje bežaisčiau, turėjau daug laisvės. Kūriau pats ir padėjau kurti kitiems. Puolant daug kas priklausė nuo manęs. Šį sezoną mane pirmiausiai matė kaip gynėją, o atakoje – galbūt tik kaip pagalbininką. Tai buvo ne tai, ką dariau visą gyvenimą. 


Ar gerai jauteisi naujame amplua?
Stengiausi padėti komandai. 


Geriau pavyko ar prasčiau?
To jau nepakeisi. Iš kitos pusės, karjerą baigiau visai ne dėl šių permainų. Kaip bebūtų pasibaigęs sezonas, sprendimas buvo priimtas gerokai anksčiau. 


Užsiminei apie gynybą. Manau, kad daugelis sirgalių buvo nustebę išvydę tave atakuojančio gynėjo pozicijoje. Tau teko gintis prieš Diamantidį, Spanoulį, Vujačičių, Domercantą, Planiničių – varžovų smogiamąją jėgą. Ar jauti, kad tapai geresnis gynyboje ar mes anksčiau nematėme šių savybių, nes dažniau atakuodavai?
Sunku pasakyti. Treneris Jonas panaudojo mane tokioje pozicijoje dar tuomet, kai buvau jaunas – rinktinėje ir Vilniaus „Lietuvos ryte“. Tuomet jam vadovaujant aš taip pat buvau pagrindinis gynėjas ir turėdavau stabdyti kitų komandų lyderius. Kitų komandų treneriai taip pat buvo manimi patenkinti, nesiskundė, nebijojo patikėti dengti pajėgius krepšininkus. Viskas pasikeitė, kai atvykau į CSKA. Čia buvo Langdonas ir Holdenas, o treneriai dažniausiai jiems patikėdavo dengti snaiperius. Gynėmės, žinoma visi, bet man daugiau dirbti teko puolant. O Jonas tikriausiai prisiminė kam esu gabus ir iš naujo pavertė mane gynėju (juokiasi, – Red.)


Ar buvai tuo patenkintas? Ar jautei pasitenkinimą dėl tokio pasitikėjimo?
Bet koks pasitikėjimas yra gerai ir, žinoma, man tai patiko. Tiesiog dėl to man buvo sudėtinga visur suspėti. Man juk ne 22-eji ar 25-eri. Ir kai paskui varžovą lakstai kaip šuva, pavargsti smarkiai. O jeigu dar ir puolime atiduodi visą energiją, jėgų užtenka tik 5 minutėms. Todėl gynyboje stengiausi, o kitoje aikštelės pusėje komanda naudodavosi kitais resursais. 


Kai priėmei sprendimą baigti karjerą, ar nesusimąstei, kad paskutiniu akordu galėtų tapti pasirodymas Lietuvos rinktinėje olimpiniame atrankos turnyre ir galbūt Londone? Ar nebuvo minčių bei kalbų šia tema?
Ne, apie tai net nepagalvojau. Senokai buvau nusprendęs, kad žaisti rinktinėje baigsiu anksčiau. Jeigu dar ir vasarą paskirčiau krepšiniui ir vėliau grįžčiau į klubą – neliktų jėgų. Suprantama, kiekvienas daro taip, kaip nori, bet man nesinorėjo elgtis taip, kaip kitiems. Dabar sužaisiu, paskui metus-dvejus pailsėsiu ir vėl grįšiu... Manau, kad komandai tai nėra gerai. Tai neteisinga jaunų krepšininkų atžvilgiu, kurie, atrodo, jau priaugo rinktinės lygį, bet paskui gali prarasti vietą grįžus veteranui. 




Leiskimės į prisiminimus. Kas buvo įsimintiniausia jūsų karjeroje? Rungtynės, metimai, titulai. 
Pažvelgiu atgal ir sunku patikėti, kiek daug pasiekiau. Į krepšinį atėjau praktiškai iš niekur. Dauguma vaikinų nuo vaikystės svajoja treniruotis, eina į sporto mokyklas, svajoja tapti profesionalais. Aš pradėjau žaisti tik būdamas 15 metų. Lankiau treniruotes mėgėjų komandoje gimtuosiuose Kaišiadoryse, sportavome 2-3 kartus per savaitę. Kartais į pratybas net 10 žmonių nesusirinkdavo ir žaisdavome 4 prieš 4. Savaitgaliais kovojome trečioje Lietuvos lygoje. Kai baigiau mokyklą, būdamas 18 metų, atėjau į aukščiausią Lietuvos lygą (LKL). Labai greitai viskas „užsisuko“, prasidėjo rimtos komandos, apdovanojimai, titulai. Sunku patikėti. 


Taip išeina, kad 1996-aisiais baigei mokyklą, o jau 2000-aisiais tapai olimpiados prizininku. 
Taip, 1998 metais dar žaidžiau jaunimo rinktinėje. Nenoriu sumeluoti, bet tikriausiai po dvejų metų, praleistų LKL, treneris Kazlauskas mane pakvietė į vyrų rinktinės stovyklą. Vėliau, žinoma, „atkabino“, bet man tai buvo ypatingas įvykis. Išeiti iš kiemo, kur mes vaikėmės kamuolį su draugais, žiūrėjome rungtynes per televiziją, ir beveik iškart atsidurti LKL klube bei rinktinėje buvo nerealu. Visa tai prisiminus būtų nuodėmė skųstis karjera. Laimėjome Eurolygą – tai maksimalus rezultatas, kurį galima pasiekti klubiniame krepšinyje. Europos čempionatą laimėjau su rinktine, o medalis Sidnėjaus olimpiadoje man teko debiutuojant nacionalinėje komandoje. To užmiršti neįmanoma. Dar trečia vieta Europos čempionate 2007-aisiais. Na ir svari kiekviena pergalė Lietuvos čempionate. Kiekvienoje šalyje, kur žaidžiau, laimėdavau ir čempionatą, ir taurę. Visi šie titulai svarbūs. 


Klausiu ne to, kuris titulas vertingesnis, o kokie ryškūs momentai išliko atmintyje?
Galiu prisiminti susitikimą su JAV Svajonių komanda Sidnėjuje, dar grupės varžybose. Prieš ketverius metus buvau baigęs mokyklą ir NBA žiūrėjau tik per televizorių. Net negalėjau įsivaizduoti, kad su šiais vyrukais žaisiu aikštelėje. Net nežinojau, kad tapsiu profesionaliu krepšininku. Tai buvo „Vau“. Ir apskritai – olimpiada yra kažkas ypatingo. Net ten patekti yra be galo sunku. Kur tik eisi – visur geriausi pasaulio atletai. Vaikšto rankos atstumu nuo tavęs. Ir dar laimėti medalį... Taip pat atsimenu pergalę 2003 metų Europos čempionate, nes sutikimas tėvynėje buvo neįtikėtinas. Atskridome į Kauną ir visą kelią nuo oro uosto iki miesto centro stovėjo žmonės, mus sveikino, lenkėsi. Centre susirinko apie 50 tūkst. žmonių. To niekada nepamiršiu. Vėliau – Eurolyga. Ir pirma, ir antra. Bet šių taurių nesulyginsi su pergalėmis nacionaliniuose čempionatuose. 


Sakyk, kai tave 1998-1999 m. dar tik ruošė rinktinei, ar nebuvo kalbų: kas čia toks? Iš kur pakvietė šį vaikiną, gatvės krepšinio atstovą?
Prie manęs niekas taip nekalbėjo (juokiasi, – Red.). Bet girdėjau, kad daugumai buvo keistoka. Kiti visą gyvenimą stengiasi, o čia atėjo žmogus. Tikriausiai tai buvo Dievo dovana ir reikiamu metu patekau į reikiamą vietą. Treneriai nevažinėdavo į kiekvieną miestelį ir kiemuose nesekdavo žmonių. O čia pasitaikė, kad mes su savo miesto moksleivių komanda žaidėme Kaune. Sužaidžiau gerai ir mane pastebėjo kažkokios moterų komandos treneris. Jis pasakė Vilniaus „Sakalų“ komandos treneriui, kad Kaišiadoryse yra įdomus vaikinas. Taip sutapo. Jeigu to nebūtų, galbūt būčiau visą gyvenimą prasėdėjęs savo Kaišiadoryse. 


Ar aplankai gimtąjį miestą?
Žinoma, ten gyvena mano mama. Ir visus draugus iš tuometės komandos matau. Žaisti su jais jau nenoriu, galiu nueiti tik pamėtyti. O vaikinai vietinėje mėgėjų lygoje žaidžia iki šiol. Bendraujame lengvai, niekas nepasikeitė, santykiai liko geri. 


Ar yra negatyvių karjeros momentų, nuo kurių širdį katės drasko?
Suprantama, dabar visi kalba apie Stambulą... Žinoma, galiu ir Berlyną prisiminti (2009 metų Eurolygos finale paskutinėmis sekundėmis Šiškauskas prametė tritaškį, kuris galėjo atnešti CSKA pergalę – Red.). Be to neįmanoma. Tiek pergalių sporte nebūna. Svarbiausia, manau, man pasisekė, kad per visą karjerą negavau nė vienos rimtos traumos. Jaunystėje buvau susilaužęs rankas, tačiau išvengiau operacijų ir ilgų reabilitacijų. O žaidybiniai momentai pasitaiko kiekvienoje sporto šakoje. Būna, kad krenti, atsikeli ir eini toliau. Ir pats momentas toks gailus, apmaudus. Galvoji, kaip taip galėjo atsitikti. Bet iš kitos pusės – žmonės galvoja taip pat. Šiandien pasisekė tau, rytoj – kitam. Bet kokiu atveju, tai tik žaidimas. Gyvenime būna daug didesnių problemų. Ligos, karai. Svarbiausia, kad pats esu sveikas, šeima sveika, vaikai. Ko dar norėti?


Ar turi savo mylimą komandą, žaidėjus, trenerius, su kuriais ypač malonu bendrauti?
Sakykime, mano pirmoji komanda „Sakalai“, po to – „Lietuvos rytas“. Jose žaisti buvo aukščiausias mano galimybių įvertinimas. „Lietuvos ryte“ tuomet žaidė jauni Arvydas Macijauskas, Robertas Javtokas, tapome šalies čempionais, laimėjome NEBL ir ULEB taures. Jautėmės viršūnėje. Vėliau žaidžiau „Benetton“ komandoje, kur dirbo profesoriumi vadinamas treneris Messina. Tai buvo pirmoji mano užsienio patirtis. Buvo labai įdomu padirbti vadovaujant Messinai ir debiutuoti Eurolygoje kitokiu lygiu. Vėliau metai „Panahinaikos“, viename geriausių Europos klubų. Tuomet atrodė: kaip taip? Juk visai neseniai kieme kamuolį vaikiausi (kalba pusiau šnabždėdamas – Red.). O čia superklubas su treneriu Obradovičiumi ir pergalė Eurolygoje. Po metų jau CSKA, taip pat geriausias klubas. Nepaisant to, kad vaikystėje sirgau už „Žalgirį“, kai jie žaisdavo su CSKA, jokių sentimentų neliko ir neturėjau jokių abejonių svarstydamas, priimti pasiūlymą ar ne. Atėjau čia su malonumu ir nė minutės nesigailiu, kad likau. Jaučiuosi čia kaip namie. Visi stengiasi tave palaikyti ir padėti. Esu laimingas, kad baigiau karjerą šiame klube ir nenusileidau žemyn. Noriu, kad mane teisingai suprastų. Nesu susireikšminęs ir į kitas komandas nežiūriu iš aukšto. Svarbu, kad išeičiau dar būdamas reikalingas. Bet tuo pačiu, gerbiu tuos krepšininkus, kurie karjerą baigia ten, kur pradėjo. 


Įkalbinėjo likti?
Mano nuomonę gerbė. Jeigu žmogus abejoja, tada yra verta įkalbinėti. O jeigu apsisprendžiau galutinai, kam to reikia?


Ar liko gerų draugų iš įvairių komandų, su kuriais susiskambini, susitinki?
Su Trajanu Langdonu pasikalbu, gerus santykius palaikau su Planiničiumi, dabar atsiras daugiau laiko. Turbūt ir bendrauti bus lengviau. Ir pats matau – kai žaidi, pastoviai treniruojiesi, rungtyniauji. Neturi laiko susitikti. Esu laimingas, kad per karjerą sutikau daug gerų žmonių. Būsiu laimingas bendraudamas su jais ir ateityje. Pasisekė, kad visose komandose – Italijoje, Graikijoje, Rusijoje – buvo puiki atmosfera. Tai svarbu pergalėms.


Ar atvažiuosi į Maskvą?
Turiu reikalų. Krepšinis liks mano širdyje. Man įdomios ir rungtynės, ir turnyrai. Metus, kitus pailsėsiu, tačiau namie visą laiką juk nesėdėsiu. 


Kokią matai savo ateitį? Ne visą laiką reikės vaikus į mokyklą vedžioti.
Taip atsitiko, kad viskas mano gyvenime susidėliojo savaime. Taip, kaip ir krepšinyje. Atėjo treneris į mokyklą ir pakvietė į komandą. Taigi konkrečių planų neturiu. Tikriausiai kas nors atsiras. 


Gal pradėsi mokytis?
Galimas variantas. Laiko turiu, pasižiūrėsiu, kas mane domina. Ilsėdamasis pagalvosiu. 


Kai mokeisi mokykloje, ar turėjai svajonių? Įsivaizdavai, kuo nori būti ateityje?
Apie tai ir kalbu. Man atrodo, kad Dievas mane veda per gyvenimą. Kai kurie jau nuo 9 klasės žino, ką veiks ateityje. Mokydamasis 12 klasėje nežinojau, kur stoti. Metai ėjo į pabaigą, o aš vis abejojau, mėčiausi. Ir staiga – eik į krepšinį. Atsirado galimybė ja pasinaudoti. Tikiu, kad viskas bus gerai. 


Ar tėvai nespaudė: Ramai, apsispręsk.
Jie, žinoma, jaudinosi, bet to neparodė. Esu dėkingas tėvams, kad nejutau spaudimo iš jų pusės. Niekas manęs nestūmė ir nevertė per jėgą kuo nors užsiimti. Turėjau savo pasirinkimą. Viskas atsitiko taip, kaip atsitiko, o buvo gerai. 

Daugiau naujienų iš kategorijos Krepšinis
KOMENTARAI
 
 
 
„Kibirkšties“ klube – netikėtos permainos
2020 04 28
Permainos
Dainius Virbickas palieka Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ vadovo postą, jį pakeis Justas Jankauskas.
R.Javtokas: „Vienas ėjau gatve ir verkiau“
2020 04 27
Žvilgsnis
#ŽalgirisOnAir. Robertas Javtokas: apie pasiaukojimą, įsimintiniausius titulus bei ašaras Atėnų olimpinėse žaidynėse (VIDEO).
Karantino metu – pratybos su NBA atstovais
2020 04 27
Naujovė
Lietuvos krepšinio federacija, NBA bei TV3 žiniasklaidos grupė karantino metu kviečia likti namuose, bet negulėti ramiai ant sofos, o palaikyti formą.
 
„Nuostabus karantinas… juokauju, aišku“
2020 04 30
A lyga
Patyręs futbolininkas Valdemaras Borovskis teigia, kad karantino mėnuo suteikė daugiau laiko pamąstymams.
„Gintros“ futbolininkės atnaujino treniruotes
2020 04 29
Moterų futbolas
Visą pasaulį apėmusi pandemija priverstinai sustabdė įsibėgėjusį pasaulio sporto traukinį, o jį teko stabdyti ir Šiaulių „Gintros-Universiteto" merginoms.
„EEuro 2020“ tapo neįkainojama patirtimi
2020 04 29
E-Sportas
LFF efutbolo rinktinė pirmadienį baigė savo pasirodymą kovoje dėl patekimo į „eEuro 2020“ turnyre, išlikdama tarp Europos stipriausiųjų dvidešimtuko.
Maratonininkams motyvaciją kelia mėgėjai
2020 04 29
Maratonas
Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo.
Kai visos durys užsitrenkė, atsivėrė naujas
2020 04 27
Interviu
Trišuolininkė Dovilė Kilty: „Viskas priklauso nuo žmogaus: kokius tikslus išsikelsi, tokių ir sieksi. Aš išsikėliau tikslą pasiekti Lietuvos rekordą.“
Atšauktas lengvosios atletikos čempionatas
2020 04 24
Lengvoji atletika
Šiais metais dėl koronaviruso sukeltos pandemijos neįvyks dar vienas didelis sporto renginys - Europos lengvosios atletikos čempionatas.
 
Gavus leidimą, bus galima žaisti tenisą
2020 04 22
Tenisas
Atsižvelgiant į LR vyriausybės leidimą, nuo balandžio 27 d. Vilniuje atidaromi lauko teniso kortai šalia SEB arenos ir Bernardinų sode.
Teniso kortų ypatumai
2020 04 22
Tenisas
Skirtingos teniso dangos turi skirtingą poveikį žaidėjams, todėl svarbu žinoti, kuo jos pasižymi.
LTS klausia SAM: ar galima žaisti tenisą?
2020 04 15
Tenisas
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) kreipėsi į ministeriją: prašo paaiškinti ar karantino metu galima žaisti tenisą.
Čempiono treniruočių partneriu tapo tėvas
2020 04 28
Karatė
Lietuvos pilno kontakto (kiokušin) karatė kylanti žvaigždė Paulius Žimantas karantino metu turi naują partnerį – savo tėvą Ramūną.
Imtynių treneris keičia profesiją
2020 04 23
Imtynės
Imtynių treneris, teisėjas ir varžybų organizatorius Arvydas Krikščiūnas– radikalių permainų kelyje.
COVID-19 susirgo Lietuvos boksininkas
2020 04 14
Koronavirusas
Koronavirusas palietė ir dar vieną Lietuvos sporto atstovą. COVID-19 susirgo olimpinės rinktinės kandidats boksininkas Tadas Tamašauskas.
 
UCI pratęsė varžybų sustabdymą
2020 04 15
Dviračiai
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) dėl koronaviruso pandemijos pratęsė į savo kalendorių įtrauktų dviračių plento varžybų sustabdymą iki liepos 1 d.
Leidžiasi į kulinarinius atradimus
2020 04 09
Dviračiai
Ignatas Konovalovas, kuriam varžybų sezonas sustojo vasario pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiuo metu laiką leidžia Lietuvoje.
Olimpinių žaidynių nukėlimas tikslo nepakeitė
2020 04 08
Trekas
„Koronavirusas ypač pavojingas ir kelia kur kas daugiau nerimo nei olimpinės žaidynės“, - sako Lietuvos treko rinktinės treneris D.Leopoldas.
Subliuško rankininkų svajonė
2020 04 24
Rinktinė
Lietuvos rankininkus pasiekė liūdna žinia - Europos rankinio federacija nutraukė atrankas į svarbiausius čempionatus ir Lietuvos komandas paliko ant ledo.
Baltijos rankinio lyga čempionų neturės
2020 04 06
Rankinis
Baltijos vyrų rankinio lygos valdyba priėmė sprendimą nutraukti čempionatą ir neskelbti prizininkų.
Po 2 val. diskusijų – lemtingas sprendimas
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
 
Lietuvos čempionatai nugalėtojų neturės
2020 04 18
Tinklinis
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) Vykdomasis komitetas šią savaitę svarstė klausimus dėl visų amžiaus grupių čempionatų baigties.
Laukia galimybės grįžti į Lietuvą
2020 04 02
Tinklinis
Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė.
„Prancūzai nerimtai žiūri į grėsmes“
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
Iš tikro automobilio – į virtualų pasaulį
2020 04 24
Auto
Kol visos pasaulio lenktynės sustabdytos, lenktynininkas Gustas Grinbergas treniruojasi namuose.
Karantinas pakeitė lenktynininkų planus
2020 04 20
Situacija
Kauno technikos kolegijos „KTK Racing Division“ komandos pasiruošimas vyksta ne tik šiam, bet tuo pačiu ir 2021 metų sezonui.
Virtualų ralį laimėjo R. Steponavičius
2020 04 16
E-Sportas
Finišavo Lietuvos automobilių sporto federacijos virtualaus ralio čempionato (e-LARČ) specialusis neįskaitinis etapas.
 
Visas gyvenimas – žiemos sportui
2020 04 25
Žvilgsnis
Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkui Antanui Vilčinskui nebuvo lengva laužti ledus. Bet įveikti kliūtis padėjo jo šeima.
Ledo ritulio rinktinės - aukštumose
2020 04 24
Ledo ritulys
IIHF paskelbtame 2020 metų ledo ritulio rinktinių reitinge, Lietuvos rinktinės gerino savo pozicijas ir užima aukščiausias pozicijas per visą istoriją.
Įsibėgėja Kauno ledo arenos statybos
2020 04 23
Arena
Nors Lietuvoje vis dar paskelbtas karantinas, naujoji Kauno ledo arena įgyja vis naujus kontūrus.
Nuotolinėse varžybose - 9 šalių lankininkai
2020 04 30
Šaudymas iš lanko
Kol oficialios varžybos lauke dar vykti negali, „Žaliasis lankas“ surengė nuotolinį turnyrą, kuriame varžėsi 35 sportininkai iš devynių pasaulio valstybių.
M. Valčiukaitė: „Keista grįžti ant vandens“
2020 04 29
Irklavimas
Sušvelninus karantiną, Lietuvoje atsirado galimybė sportuoti pajėgiausiems irkluotojams. Tiesa, Trakuose jiems teks verstis senomis valtimis.
Ką D.Rapšys veikė Vilniaus baseine naktį?
2020 04 29
Žvilgsnis
„Tikrai nesitikėjau, kad čia viskas bus taip”, - prisimena aktoriumi tapęs Danas Rapšys, ne kartą nuostabą išreiškęs panevėžietiškai: „Tu durns...“
 
Vilniuje atnaujinami sporto aikštynai
2020 04 27
Bazės
Sostinėje iki rudens bus atnaujinta 12 sporto aikštelių ir stadionų prie švietimo įstaigų (VIDEO).
Lietuvą labiausiai garsina sportininkai
2020 04 27
Tyrimas
Remiantis „Baltijos tyrimų“ duomenimis, Lietuvos sportininkų nepavyko aplenkti ne tik šalies menininkams, bet ir mokslininkams.
Černobylio pragare – ir garsus lengvaatletis
2020 04 26
Žvilgsnis
Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris E.Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas