Marius Grinbergas | 2012 m. birželio 7 d. 00:12 |
![]() ![]() |
Seime - krepšinio šlovės akimirkos
„Ačiū parodos kūrėjams, kad ji atsidūrė rūmuose, nuo kurių daug kas priklauso mūsų gyvenime“, - per parodos atidarymą Seime kalbėjo Arvydas Sabonis
Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Arvydas Sabonis buvo aukščiausias svečias per fotografijų parodos, skirtos Lietuvos krepšinio 90-mečiui ir pirmojo mūsų šalies rinktinės triumfo Europos čempionate 75-mečiui.
220 cm ūgio milžinas turėjo kiek pasilenkti, norėdamas pasižiūrėti į savo ir kitų mūsų šalies krepšinio legendų nuotraukas, demonstruojamas Lietuvos sporto muziejaus parengtos parodos stenduose.
„Krepšinis jau daug metų yra sporto šaka, sugebanti taip suvienyti tautą. Juk patys matote, kas būna, kai laimimas medalis. O dar jei tampama čempionais...
Bet viskas prasideda nuo vaikučių ir jų trenerių. Reikia ilgai dirbti, kad po to kai kuri jų užaugę padovanotų tas pergales. Todėl kviečiu visus dar stipriau ir darniau prisidėti prie krepšinio populiarinimo ir stiprinimo. Noriu padėkoti parodos kūrėjams. Ačiū, kad ji yra čia, šiuose rūmuose, nuo kurių daug kas priklauso mūsų gyvenime“, - kalbėjo A. Sabonis, prieš tai kantriai pozavęs su Seimo darbuotojais ir parodos atidarymo svečiais bei jų atžalomis prieš fotoobjektyvus.
Parodos atidaryme dalyvavo ir Seimo nariai, šalies olimpinio komiteto vadovai, krepšiniui nusipelnę žmonės.
Seimo jaunimo reikalų ir sporto komisijos pirmininkas Jonas Liesys sakė: „Labai įdomu matyti šias nuotraukas. Už jas turime būti dėkingi žmonėms, kurie kuria krepšinio istorijos metraščius, renka po šapelį ir rodo mums visiems“.
Parodos kūrėjams – Lietuvos sporto muziejaus direktoriui Pranui Majauskui, muziejaus darbuotojui Dainiui Litvinskui ir sporto istorikui, rašytojui, kolekcionieriui Leonui Skirmantui Karalevičiui įteikė Seimo pirmininkės Irenos Degutienės padėkos raštus. Būtent ši politikė bene daugiausia prisidėjo, kad paroda atsirastų parlamento rūmuose.
„Likus 51 dienai iki Londono olimpinių žaidynių norisi pasidžiaugti čia užfiksuotomis akimirkomis, bet drauge su nerimu ir optimizmu laukiame olimpinio atrankos turnyro, kuriame dalyvaus Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė. Tikiuosi, kad pasibaigus atrankai ir Londono olimpinėms žaidynėms galėsime prie šios parodos pridėti dar porą stendų su dabartinės rinktinės nuotraukomis“, - kalbėjo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentas Artūras Poviliūnas.
LTOK vadovas pastebėjo, jog pažinojo beveik visus parodoje demonstruojamose nuotraukose įamžintus krepšinio žmones, tarp jų ir prieškario Lietuvos sporto legendas Praną Lubiną, Leoną Baltrūną, sovietmečio Lietuvos krepšinio žvaigždyną, dabarties krepšininkus.
„Visą gyvenimą buvau arba krepšinyje, arba greta jo. Prisimindamas laikus, praleistus su geriausiai mūsų krepšininkais, galiu nedvejodamas pasakyti – visus juos vienijo meilė Lietuvai“, - teigė A. Poviliūnas.
Save parodos stenduose rado ir Seimo narys Vydas Gedvilas, 1997 m. atvedęs Lietuvos moterų krepšinio rinktinę į Europos čempionių sostą.
„Džiaugiuosi, kad mano gyvenime buvo 21 metų etapas, kai nuo ryto iki vakaro buvau pasinėręs į krepšinį. O pergalę 1997 metų Europos čempionate laikau didžiausiu gyvenimo pasiekimu. Stengiamės, dirbame ir Seime. Bet manau, kad tos akimirkos Lietuvai davė daugiau“, - tvirtino buvęs Lietuvos moterų krepšinio rinktinės strategas V. Gedvilas.
Sporto muziejaus direktorius P. Majauskas ne tik džiaugėsi šia paroda, kurią jau matė ne vieno šalies rajono sporto mėgėjai, moksleiviai, bet ir priminė dar nenuveiktus darbus.
„Mums gali pavydėti ne viena pasaulio šalis, nes turime daugiau nei tris tūkstančius žmonių, kurie tapo Europos, pasaulio arba olimpinių žaidynių čempionais arba prizininkais. Norime juos įamžinti Lietuvos sporto šlovės alėjoje Kaune. Jau yra parengtas projektas, alėja būtų greta Lietuvos kūno kultūros akademijos, netoli halės, stadiono. Tik reikia paskubėti, kol ši teritorija neišdalinta, neišparduota. Ten turėtų būti ir sporto muziejus. Tai būtų paminklas ne tik sportui, bet ir visai Lietuvai“, - kalbėjo P. Majauskas.
Alėjos trinkelėse būtų įamžinti sportininkų vardai, stovėtų 18-os žymiausių Lietuvos sportininkų skulptūros, 12-os žymiausių trenerių, sporto pedagogų ir mokslininkų biustai. Muziejaus ir alėjos teritorijoje numatyta įrengti spalvotą fontaną, aikštelę šokiams.
„Toks muziejus būtinai reikalingas. Visma sportui, ne tik krepšiniui. Tam pritars kiekvienas, apsilankęs dabartiniame muziejuje, kuriame jau nebetelpa visi eksponatai“, - pritarė ir A. Sabonis.
Muziejuje vietą neabejotinai rastų ir įspūdinga L.S.Karalevičiaus kolekcija – nuotraukas, ženklelius, sportinę aprangą, knygas apie krepšinį ir kitus sportu susijusius dalykus jis renka jau daugiau nei 60 metų. Šis sporto istorikas, už parodos atsiradimą Seime padėkojęs ir prezidentui Valdui Adamkui, yra parašęs knygos apie Lietuvos krepšinį pirmąją dalį. Jau parengta ir antroji dalis – net 750 puslapių.
Susidėti knygoms ir albumams L.S.Karalevičius gavo dovaną iš A. Sabonio – odinį krepšį.
Pats A. Sabonis nerenka istorinių karjeros akimirkų. „Mama yra surinkusi daug nuotraukų, laikraščių iškarpų. Jai buvo įdomu. Pats juk nerinksiu tų laikraščių“, - šyptelėjo LKF prezidentas.
Legendinis krepšininkas yra gavęs dovanų vaizdo įrašų su įvairiomis jo karjeros rungtynėmis. Tačiau retai juos pasižiūri. „Man geriau kokias laidas apie istoriją pasižiūrėti“, - teigė A. Sabonis, besirengiantis su šalies rinktine keliauti į stovyklą JAV mieste Hiustone, o vėliau – į olimpines atrankos varžybas Venesueloje.