Geografija plečiasi, bet dalyvių mažėja

Naujajame Džersyje surengtos 62-os Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos (ŠALFASS) žaidynės. Šiemet lietuvių sporto klubo „Liepsna“ organizuotos varžybos nesutraukė planuoto gausaus sportininkų skaičiaus – nesusirinkus dalyviams neįvyko tinklinio, stalo teniso ir šachmatų varžybos.
 

Apibendrinti prabėgusių ŠALFASS žaidynių rezultatus, įvertinti dabartinę seniausios išeivijoje sporto organizacijos būklę bei pažvelgti į šios organizacijos ateitį paprašėme Centro valdybos pirmininko Lauryno R. Misevičiaus.
 

Pasibaigė jau 62-ą kartą organizuotos ŠALFASS sporto žaidynės. Apžvelkite prašau šių žaidynių programą bei apibendrinkite jų rezultatus.

Pirma kartą ŠALFASS istorijoje kasmetinės žaidynės įvyko pietinėje Naujojo Džersio dalyje, šalia Atlanto vandenyno paplūdimių.

Stambiausią metų sporto šventę organizavo "Liepsnos" sporto klubas ir prieš porą metų įsikūrusi Centrinio Naujojo Džersio lietuvių bendruomenės apylinkė. Kadangi palyginus neseniai vyko keletas kitų didesnių lietuviu krepšinio turnyru Rytų pakrantėje (ŠALFASS senjorų pirmenybės, tradicinės Lietuvos respublikos „Ambasados taurės“ varžybos Vašingtone), 62-ose ŠALFASS žaidynėse dalyvavo kiek mažesnis komandų skaičius - 14 vyrų (5 A pusiau profesionalų ir 9 B - mėgėjų) ir 4 moterų.

Varžybų puošmena tapo pusiau profesionalių komandų vyrų A finalo rungtynės, kur nugalėtojas paaiškėjo tik pratęsus pagridinį mačo laiką. Minimaliu skirtumu – 62:61 - kovą dėl aukso medalių laimėjo dabartiniai ČLKL čempionai Čikagos „Lituanica“ vyrai, reto grožio dvikovoje įveikę pirmą kartą į finalą prasibrovusius Teksaso „Senus krienus“. Naudingiausiu šio turnyro žaidėju tapo paskutinę pagrindinio rungtynių laiko sekundę fantastišką išlyginamąjį tritaškį krisdamas ant žemės pataikęs čikagiečių komandos snaiperis Jonas Genčius.
 

Moterų turnyre niekas neprilygo varžybų šeimininkėms Centrinio Naujojo Džersio „Vėtrai“, kuri kovoje dėl aukso 48:26 nugalėjo vos šešiese atvykusią Toronto „Aušrą“. Geriausia žaidėja išrinkta Havajuose šiuo metu gyvenanti Dainora Puida.
 

Vyrų B grupės varžybose jau kelinti metai stipriausi Čikagos „Lituanica“ pirmos komandos krepšininkai, ir šiemet nepalikę vilčių savo varžovams finale -
Pietų Naujojo Džersio „Lietuvių“ ekipai - 66:46. Naudingiausiu šio mėgėjų lygio krepšininku išrinktas čikagietis Danielius Jurgutis. C lygyje antrus metus iš eilės pirmą vietą iškovojo Otavos „Rezistencijos“ jaunimas.
 

Su apgailestavimu turiu pripažinti, kad dėl dalyvių stokos šį pavasarį neįvyko ŠALFASS tinklinio, stalo teniso ir šachmatų pirmenybės, o lauko teniso turnyrą vis dar planuojame surengti vėliau - vasaros pabaigoje Niujorke, kuomet pavyks surinkti pajėgiausiai atrodančius Šiaurės Amerikos lietuvių tenisininkus.
 

Kaip ir prieš keletą metų, rugpjūčio mėnesį į JAV pažadėjo atvykti praeityje stipriausiu Lietuvos teniso žaidėju buvęs Rolandas Muraška.
 

Kas labiausiai jus nudžiugino šiemetinėje sporto šventėje, o kas nuvylė?

Na, visų pirma džiugina tai, kad sėkmingai plečiasi ŠALFASS varžybų geografija. Dar prieš penketą metų turbūt niekas nepatikėtų, kad žaidynes butų galima surengti mažame lietuvių telkinyje Vorčesteryje (čia pernai vyko 61-oji sporto šventė) bei pietiniame Naujajame Džersyje, kuriame beveik visai nebuvo pokario laikmečiu į Ameriką atvykusiųjų lietuvių.
 

Senjorų krepšinio čempionatą pirmąkart istorijoje organizavo Floridos lietuviai. Atsiranda naujai susibūrusių lietuviškų sporto klubų (Teksaso „Krienai“, Pietų Naujojo Džersio "Lietuviai", Long Ailendo „Švyturys“), kurie jau keli metai aktyviai dalyvauja ŠALFASS organizuojamuose turnyruose. Į žaidynių organizacinį komitetą įsijungus krepšinio aistruolei Rasai Hayes, šiemet kaip niekad gausus tapo moterų komandų turnyras.
 

Esame dėkingi žaidynes parėmusiam Lietuvių fondui, lietuvių vadovaujamoms „Baltic Auto Shipping“, „Doleris.com“, „Atlantic Express Corp.“, „Byla Plumbing“, „Ramas Climate“, „Vyzas & Associates, P.C.“ firmoms, „Club ABC Tours“ agentūrai – oficialiems turnyro rėmėjams.
 

Aš asmeniškai esu labai patenkintas ir dėl gražaus bendradarbiavimo su diplomatinio korpuso atstovais iš Lietuvos. Turbūt pirmą sykį ŠALFASS varžybų istorijoje visus krepšinio turnyro mačus įdėmiai stebėjo ir Lietuvos generalinis konsulas iš Niujorko - Valdemaras Sarapinas su žmona Vyte. Taip pat esu labai dėkingas už puikią estų namuose surengtą ŠALFASS sporto šventės dalyvių vakaronę, kurios programos „vinis“ buvo lengvojo roko grupė "Biplan" iš Lietuvos.
 

Didžiulį organizacinį darbą apsiėmė Centrinio Naujojo Džersio lietuvių bendruomenės apylinkė, vadovaujama Rasos Miliūtės.

Ar neturime rimtesnių problemų? Kur jų nėra?.. Nebūna namų be dūmų, tačiau ŠALFASS liepsna tikrai neprigeso ir, esu įsitikinęs, tebedegs dar daugelį metų. 
 

Praėjusiais metais neįvyko į žaidynių programą įtrauktų plaukimo bei stalo teniso varžybos, o šiemet šį liūdną sąrašą papildė tinklininkai bei jaunių krepšininkai?

Sutinku, varžybų ir sporto šakų galėjo būti daug daugiau, tačiau antra vertus, kaip jau minėjau, šį pavasarį Rytų pakrantėje suruošta kaip niekad daug lietuviškų krepšinio turnyrų, todėl, galbūt, ne tiek daug noro beliko kitų sporto šakų varžyboms, juk jose dalyvauja dauguma tų pačių sportininkų.
 

Visgi, nesinori manyti, kad tai nesustabdomas „skrydis“ žemyn, panašių problemų ŠALFASS istorijoje buvo ir vos atšventus 20-metį - dar 1971-ais gruodžio mėn. Kanados lietuvių dienraštis „Tėviškės Žiburiai“ rašė, kad Šiaurės Amerikos lietuviškų sporto klubų organizacinę veiklą apėmusiai krizei įveikti reikia rimtos pagalbos...
 

Tais pačiais metais vykusiame metiniame ŠALFASS suvažiavime Detroite konstatuota, kad „labai norėtųsi matyti gausesnį dalyvių skaičių, ypač iš jaunimo tarpo, nes beveik kiekvieno sporto klubo vadovai, valdybos yra sudarytos iš buvusių vyresnio amžiaus sportininkų, kurie nuo ilgametės veiklos jau pavargo ir nėra jų kuo pakeisti“.
 

Visgi, prabėgus dar 40 metų, matome, kad mūsų sporto sąjunga neužsidarė, tebegyvuoja ir tai suteikia didelio optimizmo žvelgiant į ateitį. Kitąmet žaidynes, manau, rengsime stambesniame Amerikos lietuvių telkinyje ir tada, manau, viskas sugrįš į savo vietas.

Kaip ir iki šiol, nuoširdžiai kviečiame visus už Atlanto gyvenančius sportui neabejingus mūsų tautiečius aktyviai jungtis prie ŠALFASS ir dalyvauti stambiausios išeivijoje sporto mėgėjų sąjungos organizuojamose varžybose.


 

Kiekvienais metais ŠALFASS žaidynių programa vis siaurėja, mažėja jose norinčių dalyvauti sportininkų bei sporto klubų, išeivijos lietuviai vis mažiau rodo noro dalyvauti šiame renginyje. Kaip manote kokios priežastys lemia tokį pasyvų mūsų tautiečių požiūrį į šias žaidynes ir ką reiktų daryti ateityje, kad išsaugotume ŠALFASS nuo visiško sunykimo. Kokią matote ŠALFASS ateities viziją?

Kaip ir visur, visuomeninės organizacijos didžiąją dalimi gyvuoja vien tik savo fanatikų, altruistų ir praktiškai visą savo laisvalaikį tai veiklai aukojančių žmonių dėka. Tokie visai neseniai pas mus ŠALFASS organizacijoje dar buvo a.a. Algirdas Bielskus (jis gen. Centro valdybos sekretoriumi išdirbo pusę amžiaus), Rimantas Dirvonis, Donatas Siliūnas iš Amerikos, Audrius Šileika ir Rimas Miečius iš Kanados. Deja, dėl vienokių ar kitokių priežasčių minėtų, sakyčiau, istorinių asmenybių sąjungos centro valdyboje nebeturime ir viskas pamažu užgriuvo ant mūsų, t.y., neseniai iš Lietuvos atvykusiųjų bei jau užjūryje gimusiųjų pečių.
 

Jau pernai interviu „Draugui“ sakiau, kad ŠALFASS išgyvena kartų kaitą, o šiemet tos aplinkybės dar labiau paaštrėjo. Į Lietuvą nuolatiniam gyvenimui neseniai išvykus pastaruosius penkerius metus Rytų apygardai vadovavusiam Žilvinui Bubliui, Centro valdyboje atsivėrė dar viena spraga. Tačiau, nėra to blogo, kas neišeitų į gerą - galbūt sugrįžęs į Lietuvą jis mums padės palaikyti tampresnius ryšius su Lietuvos krepšinio federacija (LKF), Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu (LTOK) ir Kūno kultūros ir sporto departamentu (KKSD).
 

Tiek JAV lietuvių bendruomenė, tiek Lietuvių fondas nusprendė oficialiai įteisinti savo Valdybos atstovavimą tėvynėje, tad kodėl to nepadarius ir ŠALFASS? Galbūt su tokia mano nuomone nesutiks kiti mūsų sąjungos vadovybes nariai, tačiau aš esu tvirtai įsitikinęs, kad svarbiausia išeivijos veikloje neatitrūkti nuo pačios Lietuvos, kuo artimiau bendradarbiauti su mūsų tėvynėje esančiomis organizacijomis ir sportininkais. Todėl jau dabar kviečiu kuo gausiau dalyvauti kitų metų vasarą Klaipėdoje vyksiančiose IX-ose Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse.

Šiuo metu išeivijos ir Lietuvos sporto veikėju tarpe daug buvo diskutuojama dėl JAV sporto archyvo perdavimo Lietuvai. Kaip yra sprendžiami šie aktualūs klausimai?

Turbūt niekas pastaruoju metu nesukėlė tiek daug ažiotažo Šiaurės Amerikos lietuvių žiniasklaidoje, kaip 60-ties metų mūsų organizacijos sporto archyvai.

Ne paslaptis, kad prieš du metus Anapilin iškeliavus mūsų Sąjungos patriarchui A. Bielskui, net šešis dešimtmečius jo kauptas ir puoselėtas archyvas turėjo būti perkeltas į tinkamesnes patalpas (kaip žinia, pastaraisiais metais didžioji dalis tų sporto archyvų dėžių gulėjo Klivlando Lietuvių klubo sandėlyje ir privačių asmenų namų rūsiuose).
 

Tuo metu neturėjome jokio pasiūlymo perkelti sporto archyvus nei iš čia, už Atlanto esančio Lituanistikos tyrimų ir studijų centro, nei iš kitų lietuvių įkurtų archyvų užjūryje. Per praėjusių metų ŠALFASS suvažiavimą Klivlande buvo pateiktas Kaune esančio Lietuvos sporto muziejaus direktoriaus Prano Majausko pasirašytas, prašymas ŠALFASS archyvus persiųsti į Kauną. Šiam pasiūlymui iš esmes pritarė dauguma mūsų organizacijos Valdybos narių, tačiau ieškant kompromiso su kai kuriais vyresniaisiais Sąjungos nariais, išreiškusiais nepasitenkinimą tokiu sprendimu, archyvo persiuntimas į Lietuva buvo atidėtas.
 

Vėliau spaudoje pasirodė daug įvairių su Š. Amerikos lietuvių sporto istorija susijusių asmenų pasisakymų, išsivystė sveika diskusija seniausios ir stambiausios užjūrio lietuviškos sporto mėgėjų sąjungos archyvinės medžiagos klausimais. Man be galo malonu, kad po netrumpos pertraukos susidomėjimas ŠALFASS veikla pakilo į neregėtas aukštumas.
 

Šiuos ypatingus archyvus puikiai žino ir galutinio sprendimo nekantriai laukia ne tik buvęs mūsų organizacijos Centro valdybos pirmininkas ir Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, bet ir dabartinė Nemuno krašto sporto valdžia bei keliolika suinteresuotų institucijų Lietuvoje ir išeivijoje.
 

Pirmą kartą mano vadovaujamos valdybos istorijoje žaidynėse Naujajame Džersyje sulaukėme garbingiausių svečių iš kitų didžiausių lietuviškų visuomeninių organizacijų - Džaksono miestelyje vykusioje 62-os ŠALFASS sporto šventės susipažinimo vakaronėje dalyvavo JAV Lietuvių bendruomenės krašto valdybos pirmininkas Vytautas Mačiūnas bei Lietuvių Fondo (LF) valdybos vadovas Arvydas Tamulis. Su jais diskutavome ne tik apie ŠALFASS archyvus, visų trijų organizacijų veiklą ir prasmę, bet ir bendrus ateities projektus - juk mūsų tauta yra tokia mažytė, tad dirbdami atskirai kiekvienoje organizacijoje (nors ir aukodami visą savo gyvenimą) niekuomet nepasieksime to, ką galėtume įvykdyti drauge. Juk, kaip skamba nepakartojami Vinco Kudirkos „Tautiškos giesmės“ žodžiai - „Vienybėje - galybė“!
 

Sugrįžtant prie ŠALFASS archyvų temos, nuoširdžiai tikiuosi, kad galutinis mūsų Valdybos sprendimas bus vienbalsis ir atitiks užjūryje gyvenančių ir mėgėjiškai sportinei veiklai daugelį metų atidavusių garsių veikėjų nuomonę, o taip pat nenuvils išeivijos sportu aktyviai besidominčiųjų Lietuvoje.
 

Kur sportininkai rinksis varžytis kitais metais? Ar tikitės jog seniausiai išeivijos sporto organizacijai ŠALFASS pavyks sulaukti 100-mečio?

Šiandien aišku tik tiek, kad visus Šiaurės Amerikos lietuvių sporto klubų atstovus ir ŠALFASS narius lapkričio mėn. viduryje vėl kviesime atvykti į metinį sąjungos suvažiavimą, kuris tradiciškai vyks Klivlando Lietuvių namuose. Ten aptarsime šio sezono sąjungos pravestas varžybas, svarstysime iškilusias problemas, priimtus iššūkius ir ateities perspektyvas. Pagrindiniu klausimu visuomet tampa sekančių metų ŠALFASS žaidynių vieta ir laikas bei kitų, mažesnio masto turnyrų ir atskirų sporto šakų pirmenybių organizavimo suplanavimas.
 

Nepamirškime, kad 2013 metų birželio mėn. pabaigoje - liepos mėn. pradžioje Lietuvos uostamiestyje – Klaipėdoje rengiamos IX-os Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, kuriose istoriškai didžiausias delegacijas siunčia būtent JAV ir Kanados lietuviai. Aš galiu užtikrinti, kad tiek ŠALFASS, tiek mums priklausantys užjūrio lietuviški sporto klubai padarys viską, kad ir sekantys metai netaptų nemalonia išimtimi.
 

Na o dėl stambiausios išeivijoje lietuviškos sporto mėgėjų sąjungos šimtmečio - atsakysiu prieš keletą metų perskaitytomis vieno Valdovų rūmų Vilniuje atstatymo komiteto vadovų išsakytais žodžiais, giliai įstrigusiais ir mano širdyje. „Mūsų mintyse Valdovų rūmai jau pastatyti ir niekam nevalia jų sugriauti“.
 

Pasiskolinsiu ir neseniai Lietuvių fondo (LF) 50-mečio iškilmėse išsakyta šios organizacijos Tarybos pirmininko Rimanto Griškelio „sparnuota“ fraze: „Jei kas norite užsisakyti stalą LF 100-mečio baliui, pasirūpinkite tuo jau dabar, kol dar galime pasiūlyti tokį garbingiausioje vietoje“.
 

Kaip žinia, į LF 50-mečio šventę Čikagoje pateko toli gražu ne visi norėjusieji... Lygiai tas pats užjūrio lietuvių laukia ir ŠALFASS 100-mečio iškilmėse!