Baterijas krauna sprinteriai

Krepšininkui Linui Kleizai atsigauti po NBA sezono ir pasiruošti olimpinių žaidynių atrankos turnyrui padėjo žinomas lengvosios atletikos ir fizinio sportininkų pasirengimo treneris, LKKA Treniravimo mokslo katedros vedėjas profesorius Aleksas Stanislovaitis.

Beveik metus gydęsis traumą L. Kleiza sužaidė tik dalį stipriausios pasaulio krepšinio lygos sezono. Po jo krepšininkui ilsėtis nebuvo kada.

Tai ne pirmas toks L. Kleizos ir A. Stanislovaičio bendradarbiavimo atvejis.

„Mes su L. Kleiza draugavome dar prieš jam išvažiuojant į NBA. Juokavau, kad jeigu kas nors man jį duotų, aš per metus Liną parengčiau dalyvauti lengvosios atletikos varžybose. Jis turi labai didelę judesio kultūrą – labai greitai koordinuojasi ir turi puikų prieaugio tempą“, – apie krepšinio žvaigždę kalbėjo garsusis treneris.
Anot trenerio, fizinis pasirengimas krepšininkams labai svarbus.

„Prisiminkime 2000-uosius, kai Lietuvos krepšinio rinktinė iškovojo medalius Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse. Ten jokių žvaigždžių nebuvo. Bet kai tuometis LKKA prorektorius Gediminas Mamkus testavo, aš mačiau, kaip puikiai pasirengę krepšininkai išvažiavo į Sidnėjų. Lygiai po metų tie patys krepšininkai Europos čempionate užėmė devintąją vietą. Nors pavardės tos pačios, prisidėjo metai patirties, bet jų fiziniai rodikliai stipriai krito. Kadangi pasirengimas buvo visai kitoks, „fizika“ visai kita, tai ir Europos čempionatas baigėsi nesėkme. Todėl galiu pasakyti, kad fizinis parengimas atlieka tikrai labai didelį vaidmenį. Geras pasirengimas tai – greitesnis atsigavimas po rungtynių, gebėjimas atlaikyti didesnį krūvį. Tad greičiau atsigavęs nei tavo priešininkas į kitas rungtynes ateisi šviežesnis. Iš tokių mažų smulkmenų susidaro dideli dalykai“, – grindė savo nuomonę Lietuvoje fizinio pasirengimo guru laikomas treneris.

Jo mokinys Evaldas Kandratavičius kartu su krepšininkais išvyko į Amerikos žemyną. Buvęs lengvaatletis dirba Lietuvos krepšinio rinktinės fizinio pasirengimo treneriu. Tas pačias pareigas jis eina ir garsiajame Maskvos CSKA krepšinio klube.

Su krepšininkais dirba ir kitas A. Stanislovaičio mokinys Rytis Sakalauskas, o Martynas Jurgilas rūpinasi moterų krepšininkių fiziniu pasirengimu.
A. Stanislovaitis tikino, kad sprinterių darbas su krepšinio komandomis – ne šiaip sutapimas.

„Kas yra krepšinis? Krepšinis yra 40 proc. galingumo, 10 proc. galingumo ištvermės ir 50 proc. aerobinės ištvermės arba nieko neveikimo: vaikščiojimo, stovėjimo, baudų metimo. Tai – trumpas darbas, užtrunkantis iki 4 sekundžių. O sprinteriai yra geriausiai įvaldę technologijas, susijusias su galia – staigią jėgą. Dėl to jie ir yra geriausi krepšininkų fizinio pasirengimo treneriai. Juk jie savo kailiu patyrę visas metodikas ir jas gali pritaikyti krepšiniui, o ši sporto šaka pagal varžybų veiklos energiją – labai artima sprintui“, – aiškino LKKA profesorius.

Specialistas ramus, kad Lietuvos krepšinio rinktinė bent jau fiziškai bus pasiruošusi deramai.

„Su krepšininkais važiuoja labai profesionalus ir itin aukšto lygio atletinio rengimo treneris E. Kandratavičius. Jis rinktinės pasirengimo procesą bus tikrai labai gerai suvaldęs“, – gyrė savo mokinį A. Stanislovaitis.

R. Sakalauskas lankė mažiau į sprintą panašią sporto šaką – futbolą.



Apie futbolą daug papasakoti gali ir jo mokytojas A. Stanislovaitis. Tiesa, Lietuvos futbolui jis kaip pavyzdį pateiktų tą patį krepšinį.

„Kiekviena LKL komanda turi atletinio rengimo trenerį. Pasakykite man bent vieną Lietuvos futbolo komandą, kuri tokį turėtų. Aš buvau vienas toks atletinio rengimo futbolo praktikas Kauno „Inkare“ prieš keliolika metų, kai mes du kartus tapome Lietuvos čempionais“, – kalbėjo A. Stanislovaitis.

Jis įsitikinęs, kad Lietuvos futbolo nesėkmės tiesiogiai susijusios su fiziniu pasirengimu. Tiksliau – su futbolo trenerių nemokėjimu organizuoti futbolininkų pasirengimo.

„Su Lietuvos krepšinio rinktine dirbantis E. Kandratavičius pradėjo nuo rankinio, vėliau dirbo su futbolininkais. Jis tada buvo išvykęs į Amsterdamą ir klausė „Ajax“ trenerio paskaitos. Sužinojo, kad „Ajax“ turi net keturis fizinio rengimo trenerius. Vienas jų atsakingas už jėgą, kitas – už greitį, trečias – už ištvermę. Jie susitinka su vyr. treneriu, priima bendrą strategiją ir rengia žaidėjus. Žino, kad vieniems žaidėjams reikia vienas savybes patobulinti, kitiems – kitas. O mūsų klubams gana vieno, gudresnio už visus specialisto. Todėl tokie mūsų rezultatai.“

Anot A. Stanislovaičio, Ukrainoje fiziniam futbolininkų rengimui skiriama netgi daugiau dėmesio negu specialiajam.

Jis futbolą apibūdino panašiai kaip krepšinį: „Visus trenerius, manančius, kad futbolas yra 90 min. ištvermės pratimas, reikėtų atleisti. Nes varžybų veikla rodo, kad futbolas – 30 proc. galingumo, 20 proc. galingumo ištvermės ir 50 proc. nieko neveikimo. Futbolininkai anksčiau per 90 minučių įveikdavo 6–8 kilometrus. Dabar jau nubėga iki 14 kilometrų. Bet štai pavyzdys: per pusantros valandos Lietuvos ėjimo rekordininkė Kristina Saltanovič, patekusi į pasaulio čempionato finalinį aštuonetą, nueina 20 kilometrų. Jeigu futbolininkas bėga 30 m per 5 sek., tai su kamuoliu per tiek laiko 30 m neįveiks, bet jei jis be kamuolio bėga 3,8 sek., tai mes galime pasiekti, kad jis su kamuoliu bėgtų per 4 sekundes. Tada jis bus ypač greitas, ypač galingas. Europos čempionate žmonės juda, bėga, Lietuvos čempionate – kaip sulenktomis kojomis vienoje vietoje mina. Ir aš iš karto matau, kad jiems trūksta atletinio pasirengimo.“

A. Stanislovaitis kritikuoja Lietuvoje įsigalėjusį požiūrį, kad fizinis pasirengimas – tik ištvermės pratimai: „Talentingų žmonių tiek krepšinio, tiek futbolo srityse yra labai daug. Bet problema ta, kad mes kartais nesuvaldome proceso. Visiems reikia didelių apimčių, bet kartais ne apimtys lemia, o kokybė. Dėl tų apimčių atsiranda nuovargis, o kur trūksta, ten kenčia. Prasideda traumos. Žmogus dirbtinai priverčiamas stabdyti pasirengimo procesą, gydyti traumą, leidžia organizmui atsigauti. Kartais būna taip, kad po traumos žmogaus padėtis būna kur kas geresnė. Nes prieš tai buvo pertemptas organizmas.“

Treneris įsitikinęs, kad vienos komandos kiekvienas žaidėjas turi būti fiziškai parengiamas pagal atskirą, specialiai jam pritaikytą programą.

„Iš pradžių reikia patikrinti, išsiaiškinti kiekvieno individualias savybes. Net darant tą patį pratimą, galima sudaryti skirtingas sąlygas – greičiau jėgų įgaunantis gali apsivilkti krūvių liemenę, kitam – galima palengvinti užduotis, trečias – darbuotis standartinėmis sąlygomis“, – aiškino A. Stanislovaitis, kaip įsivaizduotų tinkamą atletinio rengimo treniruotę.
Jis tvirtino, kad negalima vienodai parengti skirtingų sporto šakų atstovų: „Reikia žinoti, ko reikia futbolininkui, krepšininkui, lengvaatlečiui. Būtina tinkamai sustatyti jų pasirengimo procesą. Reikia žinoti ne tik to sporto energetiką, bet ir kokie fiziniai gebėjimai lemia rezultatus. Visi mano, kad žaidžiant futbolą daug lemia jėga. O elitinių futbolininkų jėgos panaudojimas – nulis. Vyrauja greičio jėga, staigioji jėga ir greitis. Todėl visas parengimas turi būti organizuojamas per šiuos tris gebėjimus. Kokio velnio reikia ugdyti žvėrišką jėgą, kai jos negali panaudoti? Mokslininkai sako: 5 proc. padidinsi maksimalią jėgą, 30 proc. neteksi maksimalaus greičio.“

A. Stanislovaičio iniciatyva ne pirmus metus ruošiami atletinio pasirengimo treneriai. Profesorius teigia, kad šių specialistų paklausa labai didelė.

„Galiu dar kartą pasikartoti: negali vienas futbolo ar krepšinio treneris visko žinoti“, – sako bet kuriam sportininkui patarimų galintis duoti lengvosios atletikos treneris.