Dviratininkas sūnų atvedė į krepšinį

Lietuvos jaunių (U-17) krepšinio rinktinės nariui 184 cm 17 metų Haroldui Saprykinui šie metai nacionalinėje bendraamžių – debiutiniai. Haroldas praėjusią vasarą buvo patekęs į jaunučių (U-16) rinktinės 13-uką, tačiau tuo jo pasirodymas ir pasibaigė.

Šiemet prasibrovęs į Lietuvos jaunių  rinktinęir su ja pasaulio čempionate, vykusiame Kaune, 9-ąją vietą užėmęs jaunasis snaiperis 2012-2013 m. sezono metu užbaigs Vlado Knašiaus sporto mokyklą. Vaikinas taip pat rungtyniauja regioninėje krepšinio lygoje (RKL) atstovaudamas „LCC TU“ komandai bei žaidžia moksleivių krepšinio lygoje (MKL).

Kas tave paskatino žaisti krepšinį?

Kuomet man buvo septyneri, tėtis nuvedė į krepšinio treniruotę senojoje Klaipėdos Vlado Knašiaus sporto mokykloje. Nuo pat pirmos dienos pamilau šią šaką ir užsikrėčiau ta oranžinio kamuolio manija. Pamenu trenerį Dalių Ubartą ir tai, jog pirmosiomis dienomis labai jaudindavausi.
 

Esi iš sportuojančios šeimos?

Visa mano giminė – senelis, tėtis – buvo dviratininkai, o dabar tėtis Arnoldas laisvalaikiu žaidžia Klaipėdos Švyturio krepšinio mėgėjų lygoje. Jis sakė, kad dviračių sportas yra arklių sportas – labai sunkus. Tikriausiai dėl to ir neturėjo noro matyti mane kaip dviratininką.
 

Kaip atsidūrei U-17 rinktinėje?

Patekimas į šių metų rinktinę yra didžiausias mano įvertinimas. Pagrindinis rinktinės treneris gerbiamas Paulius Juodis tikriausiai sekdavo moksleivių krepšinio lygos rungtynes, domėjosi, kaip rungtyniauja mūsų komanda. Rezultatai – geri, tad jis kovo mėnesį įtraukė mane į kandidatų sąrašą, kuriame iš pradžių buvo 26 krepšininkai. Žinoma, į tai reagavau su džiaugsmu, tačiau žinojau, jog šis pirmasis patekimas dar nieko nereiškia. Išsikėliau tikslą patekti į 12-uką ir žinojau, jog laukiau sunkus darbas kiekvieną dieną.
 

Pasaulio jaunių (U-17) čempionato aistros jau aprimo.  Kokius įspūdžius paliko renginys? Kaip vertini Lietuvos rinktinės pasirodymą?

Man asmeniškai renginys labai patiko, viskas buvo suorganizuota puikiai. Ypač užvedė žiūrovų palaikymas, iš arti pamačiau, kaip krepšinio aistruoliai susivienija vardan tėvynės. Tas palaikymas – didelis pliusas. Iš kitos puses, žaisdamas savo šalyje jauti labai didelį spaudimą. Stengėmės į tai nekreipti dėmesio ir susikoncentruoti tik į aikštelę.
 

Manau, mūsų pasirodymas tikrai galėjo būti geresnis. Viską lėmė tos pirmosios 3 grupės rungtynės. 3 pratęsimai... Buvome duobėje tiek fiziškai, tiek morališkai. Po grupės etapo tapo sunku prisiversti žaisti dėl 9-osios, kadangi ji praktiškai nieko nelėmė. Tačiau labai džiaugiuosi, kad sunkiu momentu išlikome komanda ir likome 9-ti, nors tikslas buvo 5-ukas.
 

Kaip vertini savo žaidimą?

7 balai ir 10-ies. Galėjau pasirodyti ir geriau, bet savo vaidmenį rinktinėje žinojau ir stengiausi jį įvykdyti maksimaliai gerai. Manau, man pavyko.
 

Pirmą kartą teko žaisti prieš tokį būrį krepšinio aistruolių?

Arena – labai didelė, varžybas stebėdavo kokių 2500 – 3000 žmonių. Pirmose rungtynėse buvo jauduliukas, o vėliau pripratau. Jaučiant žiūrovų palaikymą tiesiog beliko mėgautis žaidimu. Gaila, kad nepadovanojome jiems daug pergalių.
 

Ką išgyvenote rūbinėje po lemiamo pralaimėjimo Argentinos rinktinei, kuomet jums užsidarė durys į tolimesnį etapą? Ką sakė treneris Paulius Juodis?

Kokios buvo nuotaikos, manau, net nereikia sakyti. Rūbinėje buvo visiška tyla ir visi sėdėjome nuleidę galvas. Tas momentas sunkiausias. Treneris dėkojo už kovą, kadangi stengėme iki paskutinės sekundės. Jis taip pat pabrėžė, kad turime išlikti komanda ir parodyti charakterį, įrodyti, kad esame tikra komanda. Treneris, be abejo, buvo labai nusiminęs.
 

Pirmą kartą teko dirbti su šiuo treneriu?

Taip. Jis man paliko labai gerą įspūdį. Treneris labai reiklus, siekiantis žaidimo kokybės ir norintis kiekvienoje situacijoje išgauti geriausią rezultatą. Už krepšinio aikštelės ribų per daug nebendravome, tačiau, kiek žinau, jis – puikus žmogus.
 

Grįžkime prie krepšinio aistruolių. Tikriausiai padidėjo ir merginų dėmesys?

Taip, ypač tuomet, kuomet čempionatas vyksta tavo šalyje. Socialiniame tinklapyje „Facebook“ sulaukiau daug kvietimų draugauti. Aš į tokius dalykus reaguoju paprastai. Prieš čempionatą tų draugų nebuvo, o dabar jų – žymiai daugiau. Reikia mokėti atsirinkti geriausius, kurie su tavimi ir buvo, ir bus. Draugas – tai žmogus, kuris yra tavo pažįstamas, o tikru draugu laikyčiau asmenį, kuris dėl tavęs net naktį atsikeltų ir atvažiuotų pagelbėti nelaimėje.
 

O kokios merginos turi šansų atkreipti tavo dėmesį?

Paprasto charakterio ir, be abejo, gražios.
 

Ar tiki meile iš pirmo žvilgsnio?

Ne, žmogų reikia pažinti. Tam reikia metų, gal truputėlį mažiau...
 

Kokia yra Haroldo dienotvarkė, pavyzdžiui, mokslo metų metu?

Labai įtempta. Ryte atsikeliu į mokyklą, iš jos grįžtu 14-15 valandą, po to – laikas namų darbams ir vėliau jau laukia sporto salė. Jeigu spėju, šiek tiek pamiegu dieną. Namo grįžtu 22 valandą, pavalgau ir vėl einu miegoti.
 

O mokinys esi geras?

Manau, neblogas. Vidurkis? 9,2. Šiemet baigiau dešimt klasių. Labiausiai domina matematika ir istorija – tai, kas buvo ankstesniais laikais, praeitis, kas ir kodėl atsirado.
 

Didžiausia tavo aistra be krepšinio.

Futbolas. Tai – puikus sportas, anksčiau jį net sportavau. Atsidūriau kryžkelėje – maniau, spėsiu visur, tačiau atsitiko priešingai ir teko pasirinkti krepšinį.
 

Kaip įsivaizduoji save po 10-ies metų? Ką planuoji veikti?

Visų pirma noriu sėkmingai pabaigti mokslus bei, jeigu viskas seksis gerai ir nebus jokių traumų, žinoma, kad žaisti krepšinį. O ką norėčiau studijuoti, dar nežinau (juokiasi, - aut. past.).
 

Ką prognozuoji Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei Londono olimpiadoje?

Bronzą. Manau, visus varžovus šluos JAV rinktinė, ispanai turėtų su jais susitikti finale, tad mums lieka bronza. Lietuvos rinktinės sudėtis – tikrai stipri. Tiesa, manau, dar bus pokyčių.
 

O ar kartais pasvajoji, kad vieną dieną tapsi vyrų rinktinės nariu? Ko tam reikia?

Tikrai pasvajoju, tai viena iš mano svajonių. Norint prasimušti, reikia sunkiai dirbti kiekvieną dieną. Tik tuomet atsiras šansų atsidurti vyrų rinktinėje.

Tavo krepšininko idealas?

Ispanas Juanas Carlosas Navarro. Jis yra puikus, protingas žaidėjas bei labai geras metikas.