"Gyvenime nieko nėra neįmanoma"

Mindaugui Čepui buvo dešimt, kai Vilniaus „Žalgiris“ 1988-ųjų rugsėjį debiutavo UEFA klubų varžybose ir tuometiniame UEFA taurės turnyre kovėsi su Vienos „Austria“.

Vilnietis tada žavėjosi reprezentacinės šalies futbolo komandos žaidimu, per rungtynes padavinėdavo kamuolius ir, kaip daugelis kitų berniukų, svajojo ateityje pats apsivilkti „Žalgirio“ marškinėlius.

Dabar 33 metų M.Čepas – VMFD „Žalgirio“ vardu atgimusios komandos trenerio asistentas, kuris kartu su kroatu Damiru Petravičiumi ruošia sostinės ekipą dvikovai UEFA Europos lygoje su Mėdlingo „Admira Wacker“ (Austrija) komanda.
 

Žygis UEFA turnyre

„Žalgirio“ komandos aistruoliams M.Čepas – daugiau nei trenerių štabo narys.  Jis – ir vienas komandos simbolių, jungčių su „žaliai-baltos“ ekipos istorija.  Nuo 2004-ųjų, kai sužaidęs vieną sezoną  Vilniaus ekipoje dėl sveikatos problemų baigė futbolininko karjerą, M.Čepas  „Žalgiryje“  per aštuonerius metus atliko įvairius vaidmenis.

2005 m. M.Čepas - kartu su tuomet atsargoje likusiu dabartiniu komandos vartininku Mariumi Rapaliu -  buvo į istoriją įėjusios Vilniaus komandos dalis. „Žalgiris“ tuomet nužengė į  tuometinio UEFA Intertoto taurės turnyro pusfinalį. Paeiliui įveikti trys varžovai – rezultatas, kurio Lietuvos klubams Europos taurėse dar nepavyko pakartoti. 

„Turėjome neblogą komandą, kartais lydėdavo ir sėkmė. Kaip ir gyvenime, be jos nelengva“ , - prisiminė  tuometinis klubo vadybininkas –  „Nuo to laiko ekipa iš esmės pasikeitė. Kuri komanda stipresnė? Manyčiau, kad dabartinė.“
 

Atkūrė žlugusią ekipą

Visgi įsimintiniausias M.Čepo vaidmuo - sunkiausiu komandos istorijoje laikotarpiu. 2008 metais finansavimo netekęs „Žalgiris“  daugiau nei pusę metų balansavo ant išlikimo slenksčio.
 

Kantrybę ir viltį, jog kas nors pasikeis praradę darbuotojai, žaidėjai ir aistruoliai 2009-ųjų pradžioje sukūrė Vilniaus miesto futbolo draugiją (VMFD) „Žalgiris“, kuri metus žaidė antroje pagal pajėgumą Lietuvos lygoje. Visą tą laiką be uždarbio futbolininkus treniravo M.Čepas.
 

„Tuo metu vienintelis dalykas apie kurį galvojome – kaip išlikti, kaip išsaugoti „Žalgirio“ vardą futbolo žemėlapyje. Nė nesvajojome, kad po kelių metų galėtume žaisti Europos taurėse. Dabar, kai tiek nueita, galiu drąsiai pasakyti, kad gyvenime nieko nėra įmanoma. Reikia tik daug noro, tikėjimo ir valios“, - sako treneris.
 

Žaisti lengviau nei treniruoti

Komandai sugrįžus į šalies futbolo elitą atgimusio klubo vadovai nepamiršo trenerio ir jį paskyrė stratego Igorio Pankratjevo padėjėju. Trenerio asistento pareigose M.Čepas dirba iki šiol.
 

Tiesa, pats pripažįsta, kad mieliau išbėgtų į aikštę.  Europos taurių turnyruose jis kelis kartus žaidė atstovaudamas trims klubams – Šiaulių „Karedai“, Klaipėdos „Atlantui“ ir „Žalgiriui“.

„Tai neįkainojama patirtis. Atstovauji savo komandai ir savo šaliai, turi galimybę save parodyti. Tačiau jeigu lyginant žaidėjo ir trenerio darbą – viskas labai skiriasi. Lengviau pačiam būti aikštėje nei ant suolo“, - pripažino  nuolat emocingai į įvykius reaguojantis treneris.

Ruošiasi ypatingai dienai

Artimiausia specialisto užduotis – parengti komandą ketvirtadienį Vilniuje, LFF stadione vyksiančioms rungtynėms su „Admira Wacker“. Pasak M.Čepo, šios rungtynės bus tikrai neeilinės.
 

„Po tokios ilgos pertraukos sugrįžtame į tarptautinę areną. Tai ypatinga diena mums visiems – klubui, aistruoliams, visiems futbolo mėgėjams Vilniuje, - kalbėjo M.Čepas -  Todėl dvikovai ruošiamės labai atsakingai. Klubas sudarė puikias sąlygas, surengėme stovyklą Lenkijoje, žaidėme kelias kontrolines rungtynes.“
 

Trenerio teigimu, daug laiko buvo skirta taktikai ir varžovų analizei. „Turime informacijos šaltinių Austrijoje, buvusių žaidėjų, su kuriais teko rungtyniauti pačiam. Kokių? Neatskleisiu,  kad jų nedeportuotų iš šalies, - juokavo M.Čepas – Žaidėjams pateikėme informacijos kaip varžovai žaidžia gindamiesi, kaip puldami, kas jų lyderiai, kokios silpnos ir stiprios pusės. „Admira“ žaidžia atakuojantį, kombinacinį, greitą futbolą.“
 

Tiki savo šansais

Vilniečių gretas stovykloje Lenkijoje papildė du naujokai – saugai lietuvis Ramūnas Radavičius ir kroatas Andro Švrjluga. „Ramūnas – Lietuvos rinktinės žaidėjas, iš jo tikimės nemažos paspirties. Jis jau yra žaidęs „Žalgiryje“, todėl čia diskomforto nejaučia. Andro – taip pat pajėgus futbolininkas, kuris ne vienerius metus žaidė Kroatijos aukščiausioje lygoje. Mes jį bandome dešinio saugo pozicijoje“,-  sakė M.Čepas.
 

Paklaustas apie komandos šansus, „Žalgirio“ trenerio asistentas buvo nusiteikęs optimistiškai: „Manau, kad mūsų šansai lygūs. Daug lems pirmosios rungtynės – kaip sužaisime namuose. Labai svarbu savo aikštėje nepraleisti įvarčio ir pasiekti teigiamą rezultatą. Todėl kviečiu vilniečius sirgti už reprezentacinę miesto komandą. Be to, kausimės ne tik dėl Vilniaus, bet ir už visą Lietuvos futbolą. Iš visų jėgų stengsimės nenuvilti.“

1988 m. „Žalgiris“ austrams per dvejas rungtynes nusileido 4:5. Šį kartą vilniečiai taip pat ne favoritai, tačiau ir nesėkmės atveju M.Čepas bei kompanija galėtų didžiuotis. „Žalgirio“ vardas ne tik neišnyko, bet ir vėl matomas Europos futbolo žemėlapyje.