Džiaugsmas, pavojai ir rūpesčiai

Iš Venesueloje vykusio olimpinio atrankos turnyro laimingi grįžo ne tik Lietuvos rinktinės krepšininkai. Ilgabarzdis Tomas Balaišis-Sėkla su keliomis dešimtimis bendraminčių – ištikimiausių Lietuvos rinktinės sirgalių – taip pat apsilankė tolimojoje Lotynų Amerikos šalyje.

Grįžo visi gyvi ir sveiki. Nors prieš vykstant į Karakasą, apie Venesuelos sostinės nesaugumą prisiklausė labai daug kalbų, gandų ir gąsdinimų.

PAVOJAI. „Po viso to ažiotažo, gąsdinimų, kaip ten nesaugu, kaip ten mus visus išskers, nieko panašaus nepatyrėme. Gal ir buvo policijos šiek tiek daugiau privaryta ten, kur mes gyvenome, tačiau viskas praėjo normaliai. Vaikščiojome po miestą, buvo keletas ir į metro įlindę, bet nieko baisaus neatsitiko“, – pasakojo garsiausias Lietuvos krepšinio rinktinės aistruolis.

Prieš išvykstant aistruoliams buvo kalama į galvą, kad Karakase negalima vaikščioti po vieną, rodyti brangių daiktų, net dienos metu geriau vengti kai kurių miesto vietų. Kad ir metro.

„Po vieną nedaug vaikščiojome. O šalia viešbučio žmonės ir po vieną klaidžiojo, nieko baisaus nebuvo. Karakase dieną – pilna žmonių. Nesimakaluok su kokiu nors prabangiu telefonu ar fotoaparatu ir niekas nekreips dėmesio. Vis dėlto, kol mes ten gyvenome, netoli mūsų viešbučio vieną dieną nužudė vieną, kitą dieną – kitą. Vadinasi, yra ten pavojų. Ir policininkai sakė, kad po vieną nevaikštinėtume, palydėdavo naktimis grįžtančius – buvo matyti, kad vieta ne pati puikiausia. Bet, kai pas mus rašoma, kad nė žingsnio ten negali žengti – tai jau nesąmonė.“

Tiesa, daug turistų, knibždančių bet kurioje sostinėje, lietuviai Karakase nesutiko. Nebent tokių, kurie, kaip ir jie, atvyko pasižiūrėti krepšinio.

„Matėme į varžybas atvažiavusių graikų. O paprastų turistų – nelabai. Tik tie, kurie lankydavosi arenoje „Poliedro“, – sakė Sėkla.

AKISTATOS. Nepaisant Venesuelos spaudos įkarščio dėl visų savo šalies rinktinės bėdų atpirkimo ožiu paversti lietuvius, smurto ar agresijos Sėkla su bendražygiais nepatyrė nei krepšinio arenoje, nei jos prieigose.

„Rodydavo iš toliau vietiniai – braukdavo ranka per gerklę. Suprask – tuoj tau perrėšim gerklę, bet kad bandytų rimtai kėsintis, tai nė mažiausio bandymo nebuvo. Pasibaigdavo rungtynės, jie išsiskirstydavo ir būdavo ramu“, – pasakojo T. Balaišis apie Venesuelos rinktinės sirgalius.

Beje, šie bandymai bent jau gestais pademonstruoti pyktį, buvo ne per lietuvių ir venesueliečių tarpusavio rungtynes.

„Kai Lietuva įveikė Venesuelą, vietiniai iš viso atsileido. Labiau karščiavosi tada, kai visa žiniasklaida ėmė skalambyti, kad Lietuva nupirko teisėjus, susitarė su Nigerija ir išmetė Venesuelą. Reikėjo juk kam nors kaltę suversti. Todėl ir teko man pirmą kartą girdėti, kaip grojant himną visi švilpia. Labiausiai ardėsi, kai žaidėme su Puerto Riku, ir iš dalies – kai su Dominikos Respublika“, – pasakojo Sėkla.

Pats Sėkla griežtai atmetė spekuliacijas tema, ar pralaimėjimas nigeriečiams nebuvo lietuvių kerštas šeimininkų rinktinei: „Nematau priežasties, dėl ko reikėtų tikėti sąmokslo teorijomis. Venesuela – buvo pats silpniausias priešininkas, nors žaidė namie. Kam kurti sąmokslus, kad būtų galima išmesti tokį varžovą?“

Jokių nesutarimų Lietuvos aistruolių delegacija nepatyrė ir su vietos apsaugininkais.

„Iš pradžių mus buvo nuvarę aukštai į viršų. Manėme, kad reikės ten ir būti, kad su ta vietine chunta nesusitarsime. Bet jie patys pamatę, kad arenoje žiūrovų mažai, geranoriškai įleido mus ne į pačią apačią, bet bent jau apačios link. Ir sėsdavome mes kur norėdavome, kur išsirinkdavome, o kitus jie mandagiai išprašydavo, kad nesipainiotų“, – pasakojo T. Balaišis apie santykius su tribūnose budėjusiais Lotynų Amerikos šalies kariškiais.

POLITIKA. Nors Lietuvoje manoma, kad Venesueloje krepšinis nėra populiari sporto šaka, Sėkla įtaria, kad apytuštėms arenoms „Poliedro“ užsipildyti sutrukdė politika.

„Vietiniai pasakojo, kad bilietai Venesueloje nebuvo parduodami. Jie buvo dalijami. Ir buvo išdalyti „tam, kam reikia“. Įtariama, baiminantis to, kad kas nors neiškrėstų ko nors susijusio su politika. Buvo civilių drabužiais perrengtų kariškių, tačiau daug žmonių taip surinkti režimas nepajėgė“, – kalbėjo ilgabarzdis Lietuvos rinktinės aistruolis.

Venesuelos prezidentą Hugo Chávezą dažnai kritikuoja dėl autoritarinio valdymo stiliaus, demokratijos trūkumo šalyje. T. Balaišis sakėsi kokių nors išskirtinių diktatūros požymių šalyje iš pirmo žvilgsnio nepastebėjęs, nors atgarsių pajutęs.

„Savaitę ten būdamas ir sėdėdamas bare to nepajusi. Vis dėlto šiek tiek požymių buvo galima pastebėti. Pavyzdžiui, artėjant rinkimams H. Chávezo plakatai sudaro 99 proc., o kitų kandidatų – vieną. Tada viskas tampa aišku. Kiek teko bendrauti su žmonėmis, su ten gyvenančia istorike Jūrate Statkute, esančia H. Chávezo režimo opozicioniere, ji pasakojo įvairių dalykų. Pavyzdžiui, rengiant referendumus balsavusieji prieš H. Chávezo politiką, buvo baudžiami – surenkami visi jų duomenys ir nei patys balsavusieji, nei jų vaikai ar tėvai nebegalėjo gauti darbo valstybinėse įstaigose“, – pasakojo Lietuvos rinktinės sirgalius.

Venesuela, anot Sėklos, nėra pati pigiausia šalis: „Alus kainavo 5–7 litus mūsų pinigais, žiūrint į kokį barą užsuksi. Venesuela nėra pigi šalis. Jei būtume keitęsi pinigus oficialiu kursu, sakyčiau, kad kainos ten yra didelės. Provincijoje, tiesa, pigiau. Bet Karakasas – didžiulis miestas, tad ir kainos čia nemažos.“

KELIALAPIS. Lietuvos rinktinės pasirodymą Karakase ilgabarzdis vertino kaip tokį, kokio ir buvo galima tikėtis. Na, jei užmirštume mačą su Nigerija...

„Tikėjausi, kad į Londoną pateks. Tiesą sakant, negalėjau nė pagalvoti, kad gali pralaimėti Nigerijai, bet koks skirtumas – svarbu išėjo. O kad buvo sunku su Puerto Riku – normalu. Puerto Rikas turi stiprią komandą, su ja mums visada prisieina pasiplėšyti. Kad ir parankus mums varžovas buvo, visada su jais viskas gerai mums klostydavosi. Manau, jeigu Puerto Rikas būtų išėjęs į kitą etapą, jis būtų ir Dominikos Respubliką subaladojęs. Todėl manau, kad ketvirtfinalyje gavome patį stipriausią varžovą, koks galėjo būti, o jau vėliau – kur kas paprastesnį. Viskas gerai. Komanda užduotį įvykdė, į olimpiadą pateko ir nugalėtojų teisti negalima“, – vertino Sėkla lietuvių žaidimą.

Džiaugsmas, kad mėgstama komanda pateko į Londono olimpines žaidynes, krepšinio aistruolių vadui jau ima blankti. Dabar didžiausias rūpestis – kaip visai lietuvių palaikymo kariaunai patekti į žaidynes.

PROBLEMA. Londonas nėra Karakasas ir daug mąstyti, kaip į jį nuvykti, nėra ko. Didžiausia problema – bilietai į varžybas.

„Tiek Pekine dėl bilietų buvo tragedija, tiek Londone – taip pat... Dėl to iš visų turnyrų labiausiai nemėgstu olimpiadų. Bilietų - nedaug. Nors prieš tai svajojome, kad į Londoną važiuosime šimtais. Dabar visur oficialiai deklaruojama, kad bilietų nėra“, – kalbėjo T. Balaišis likus savaitei iki olimpinių žaidynių pradžios.

Jis tęsė: „Man keista, kas Anglijoje žiūrės Lietuvos ir Nigerijos rinktinių rungtynes be lietuvių? Nežinau, kaip jie čia paskirstė. Galbūt vėliau grąžins bilietus ir jų bus. Labiausiai nesinorėtų varianto kaip Pekine – ten, norint patekti į pusfinalį ar finalą, reikėjo mokėti apie 1000 eurų...“

Sėkla ir gausus jo būrys turėtų gaut bilietų iš 80-ies papildomų, kurie Lietuvai buvo skirti po to, kai paaiškėjo, kad Lietuvos rinktinė dalyvaus Londono žaidynėse.

„Mokėti už grupių rungtynių mačą 450 svarų būtų absurdas...“ – kalbėjo Sėkla apie sirgaliams siūlomų bilietų kainas.

Vis dėlto ilgabarzdis Lietuvos rinktinės gerbėjas neįsivaizduoja situacijos, kad krepšinio arenoje niekas nesirgtų už lietuvius.

„Nebus taip, kad Lietuvos rinktinė neturės palaikymo Londone. Aišku, jis gali būti išblaškytas ir minimalus“, – tvirtino Sėkla.

Atranka ir žaidynės
Lietuvos rinktinės olimpinės atrankos rungtynių rezultatai:
Lietuva–Venesuela 100:82
Lietuva–Nigerija 80:86
Lietuva–Puerto Rikas 76:72
Lietuva–Dominikos Respublika 109:83
Olimpinių žaidynių grupės:
A grupė: JAV, Prancūzija, Argentina, Tunisas, Lietuva, Nigerija
B grupė: Ispanija, Australija, Brazilija, Kinija, Didžioji Britanija, Rusija