Dėmesio našta gali pakenkti sportininkams

Lietuvos sportininkai jau pasirengę Londono olimpinių žaidynių kovoms.  Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete jau baigiama išdalinti olimpinė apranga, o mūsų šalies sporto mėgėjai spėlioja, koks gi bus tas Londonas - ar jis mūsų atletams atneš sėkmę, ar nusivylimą.

Liepos 25 d. į Londoną  išvyksta ir LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas bei  generalinis sekretorius Vytautas Zubernis.

Ar visi mūsų geriausieji sportininkai dalyvaus Londono olimpinėse žaidynėse?, - paklausiau LTOK vadovo A. Poviliūno.
Ne, ne visi. Labai gaila, kad į olimpines žaidynes nepateko tenisininkas Ričardas Berankis, kuris gauna mūsų Solidarumo stipendiją ir buvo vertas dalyvauti Londono olimpinėse žaidynėse. Jį iš vėžių išmušė trauma.

Tarptautinė teniso sąjunga žiūri ir į meistriškumą, ir į geografinį principą, todėl toks buvo jos ir Londono olimpinių žaidynių organizacinio komiteto sprendimas. Tačiau ir Ričardas Berankis, ir Laurynas Grigelis – jauni žaidėjai, viliuosi, kad per Rio de Žaneiro olimpines žaidynes Lietuvai atstovaus ir tenisininkai.

Išgyvenau ir dėl badmintonininko Kęstučio Navicko, kuris puikiai startavo per Pekino olimpines žaidynes. Vylėmės, jog jis pelnys kelialapį į Londoną, tačiau trauma bei įvairios Azijos šalių badmintonininkų teorijos, kada jie, vienas kitam pralaimėdami turnyruose ir tokiu būdu keldami savo reitingus, sužlugdė visas talentingo mūsų sportininko svajones. Mūsų sportininkas liko pats pirmasis už borto.

Prie neišsipildžiusių mūsų vilčių priskirčiau dviratininkes, kurių tikėjausi Londone bus daugiau. Ir plente, ir treke.

Lietuvos olimpinėje rinktinėje – nemažai jaunų veidų, ko tikitės iš jaunimo?
Malonu, kad į olimpines žaidynes pateko jaunoji Gintarė Venčkauskaitė, kuriai nekeliame didesnių uždavinių, ir ji  Londone galės kaupti patyrimą. Olimpinėje rinktinėje – ir boksininkas Evaldas Petrauskas, Singapūre vykusių pirmųjų jaunimo olimpinių žaidynių čempionas, kuriam Londone bus nelengva kovoti su vyrais.

Tarptautinė plaukimo federacija pakvietė dalyvauti olimpinėse žaidynėse B normatyvą įvykdžiusį Mindaugą Sadauską, kuris buvo arčiausios to rezultato, leidžiančio jam startuoti Londone. Užsienio specialistai aukštas vietas pranašauja jaunajai Rūtai Meilutytei, kuri debiutuos olimpinėse žaidynėse ir jai nėra labai baisus psichologinis krūvis. Šiai sportininkei dar viskas prieš akis, ne už kalnų ir Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės.

O kokios Lietuvos didžiausios viltys Londone?
Kupini ambicijų mūsų krepšininkai, sėkmingai įveikę atrankos barjerą  Venesueloje. Gerus rezultatus rodo viena didžiausių mūsų vilčių trekininkė Simona Krupeckaitė, buriuotoja Gintarė Scheidt, penkiakovininkė Laura Asadauskaitė, disko metikas Virgilijus Alekna, kanojininkas Jevgenijus Šuklinas, plaukikai, imtynininkai. Mūsų sportininkai yra profesionalai, jie žino, ko nori, ir yra nusiteikę rimtai kovai.

Olimpinės žaidynės nuolat atskleidžia naujų talentų. Mūsų jaunimas į Londoną irgi vyksta kovingai nusiteikęs. Olimpinės žaidynės – tai visa kita specifika, pats didžiausias sporto renginys. Atskirose sporto šakose, siekiant patekti į olimpines žaidynes, reikia bent jau keturiuose kontinentuose iš penkių plėtoti tą sporto šaką, turi būti atitinkamas federacijų skaičius, nes tada ji nebus patvirtinta kaip olimpinė sporto šaka.

Yra olimpinės chartijos reikalavimai. Ne vienas ir tas pats, kai laimi pasaulio ar Europos čempionatą, kuriame dalyvauja 20 ar 200 šalių. Būčiau laimingas, jeigu mūsų sportininkai iš Londono olimpinių žaidynių parvežtų bent porą medalių, kadangi konkurencija bus didžiulė.

Sunkiai sekėsi derinti įvairius klausimus su Prezidentūra, Vyriausybe, kada  mūsų sportininkai oficialiai galėjo būti išlydėti į olimpines žaidynes.

Kadangi ne visi mūsų sportininkai yra Lietuvoje, todėl palydų į olimpines žaidynes nutarta nerengti. Liepos 24 d.„Siemens“ arenoje po paskutiniųjų rungtynių su islandais į Londoną bus iškilmingai išlydėti tiktai krepšininkai, kuriems bus įteikti ir olimpiečių ženkliukai. .

Esame sutarę, kad Virgilijus Alekna skris į atidarymo ceremoniją, neš mūsų šalies vėliavą, o kitą rytą grįš atgal, ir Lietuvoje toliau rengsis olimpinėms kovoms -  likus kelioms dienoms iki disko metimo varžybų starto Virgilijus vėl vėl skris į Londoną.

Ar didelės įtakos sportininkų pasirengimui turėjo „Snoro“ banke prarasti LTOK daugiau nei 6 mln. Lt.?
Jeigu mūsų kokie nors jausmai persidavė atletams, - tai gal ir turėjo. Tačiau tą karčią piliulę stengėmės mes patys nuryti. „Snoro“ bankas buvo mūsų rėmėjas, tačiau ne vien jame, bet ir SEB banke laikėme savo pinigus. Tų pinigų įšaldymas faktiškai įtakos neturėjo, tai buvo tie pinigai, kuriuos gavome per daugelį metų, sukauptų kaip dividendai iš mūsų loterijų bendrovės „Olifėja“. 

Pati loterija kaip veikė, taip ir veikia, tai puikiai dirbantis mechanizmas. Kol iš mūsų įstatymiškai niekas nepaėmė tų 8 proc., kurie iš apyvartos yra skiriami olimpiniam judėjimui ir sportui, tai mes tuos pinigus, kaip visada,  naudojame mūsų sportininkų, olimpiečių pasirengimui ir jų dalyvavimui olimpinėse žaidynėse.

Valstybė mūsų neklausia, kaip mes ten dalyvausime, kaip nuvažiuosime. Viskas vyksta mūsų pinigais, pradedant 1992.m. Albervilio olimpinėmis žiemos žaidynėmis. Iki Londono olimpinių žaidynių nebuvo išleista nė vieno valstybės cento. Tai – olimpinio judėjimo, mūsų rėmėjų, mūsų loterijos pinigai. Pats dalyvavimas – mūsų rūpestis.

Iš tų lėšų skiriama ir olimpinėms žaidynėms pasirengti, ir sportininkams, medikams, aptarnaujančiajam personalui, federacijoms, daugeliui programų įgyvendinti ir t. t. Pagrindinės,  apie 92 proc. visų lėšų, yra skiriama  tiesiogiai sportui – olimpinėms žaidynėms pasirengti.

Kokias premijas gaus mūsų sportininkai, laimėję medalius?
Sportininkai, kurie laimės medalius per Londono olimpines žaidynes, gaus valstybės premijas. Už aukso medalį sportininkai bus paskatinti 400 tūkst. premija, ji tikrai labai didelė, o kiek mažesnes sumas gaus ir prizininkai.

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas dėl olimpiečių paskatinimo kol kas negali nieko pasakyti. 

Jeigu „Snoras“ mus gražintų tuos pinigus, su dideliu malonumu galėtume kažką galvoti. Dabar kol kas nieko negaliu pasakyti. Aiškiau bus po olimpinių žaidynių, duok Dieve, kad tiktai būtų geri rezultatai.  

Visi norime, kad geriausią rezultatą atletas pasiektų būtent tą dieną per olimpines žaidynes. Po olimpinių žaidynių pasiekus pasaulio rekordą, - bus gražu, istorija, bet nebus to pasitenkinimo, nes ruoštasi būtent olimpinėms žaidynėms.

Tiktai olimpinis čempionas yra visiems amžiams, eksolimpinių čempionų pas mus nėra. Pasaulio ir Europos čempionu gali vadinti tiktai tų metų, kada tampi. Girdžiu Gintarės Volungevičiūtės-Scheidt  žodžius, kad per pasaulio čempionus dalyvauja gerokai daugiau laivų. Tačiau į olimpines žaidynes gali patekti ne visi buriuotojai, o tiktai patys stipriausi. Ir tarp tų pačių stipriausių turi įrodyti, jog esi stipriausias.

Visada labai išgyvenu ir kalbu su federacijų vadovais, treneriais, kad per didelis dėmesys, ažiotažas  ir tam tikra reklama mūsų atletų neišmuštų iš vėžių. Prieš kameras, žurnalistus sportininkai nori pasirodyti geresni, nei yra iš tikrųjų, ir psichologiškai nesusikoncentruoja pagrindiniams startui.

Kita vertus, kai mūsų atletai tiktai pradeda šokti, dainuoti ar dar ką nors daryti, - rezultatų praktiškai nebėra. Baidarininkas Alvydas Duonėla tiktai pabandė kitą veiklą ir jo sportinė karjera nutrūko. Šokių konkurse pradėjo dalyvauti kiokušin karatė atstovė Rita Pivoriūnaitė ir ji per Lietuvos čempionatą tebuvo trečia. Kita sfera trukdo atletams susikoncentruoti pagrindiniam darbui. Perdėtas dėmesys kenkia sportininkams.