Grėsmė talentų kalvei

Lietuvos mokinių olimpiniame festivalyje šiemet dalyvavo sportininkai iš 59 savivaldybių. Vyko 23-ejos sporto šakų varžybos. Festivalio rengėjams – Lietuvos mokinių ir studentų sporto centrui (LMSSC) – teko apdovanoti net 60 pirmąsias, antrąsias ir trečiąsias vietas užėmusių komandų. Mergaičių ir berniukų. Ir kaimo mokyklų, kurios varžėsi atskiroje įskaitoje. Iš viso festivalyje per zonines, tarpzonines ir finalines varžybas spėjo sudalyvauti apie 20 tūkst. moksleivių.

„Prie pernykščių turnyrų šiemet prisidėjo kaimo komandų futbolo turnyras. Taip kasmet prisideda po truputį. Pernai naujas turnyras buvo kaimo komandų tinklinio“, – kalbėjo LMSSC direktorė Ona Babonienė.

LMSSC vadovė renginiu džiaugėsi ir didžiavosi: „Labai gerai, kad mūsų varžybos vyksta visoje Lietuvoje. Todėl visa Lietuva kruta. Noriu pasidžiaugti – dalyvauti festivalyje nori daug žmonių. Susirenka ir daug žiūrovų. Vis dėlto jaučiamas didelis skirtumas tarp didmiesčių ir mažų miestelių. Kai finalai vyksta Vilniuje arba Kaune, tiek sirgalių nebūna, nes žmonės yra persisotinę dideliais renginiais. Kai varžybos vyksta Alytuje, Marijampolėje ar Kelmėje – susirenka pilnos salės žiūrovų: sportininkų tėvų, draugų. Mokiniai dar nemąsto taip – man neįdomu, nesmagu, aš neisiu.“

Yra kuo didžiuotis septynerius metus tęsiama mokinių sporto tradicija. Nemažai Londono olimpiečių anksčiau dalyvavo ir festivalio žaidynėse.

„Mūsų filtrą įveikė ir Jonas Valančiūnas. 2006 m. jis buvo mūsų geriausias mokinys. Taip pat ir Giedrius Titenis, Vilma Rimšaitė, Rytis Sakalauskas. Visi jie dalyvavo mokinių festivaliuose, o dabar džiugina savo laimėjimais“, – pasakojo O. Babonienė.

Šiemet LMSSC prizus pelniusioms komandoms įteikė 180 taurių. O geriausias mokyklas ketina apdovanoti rugsėjį. Tai – taip pat tradicija. Taurės joms, anot direktorės, jau nupirktos. Tiesa, ne už LMSSC pinigus. Jų parūpino Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK).

„Švietimo ir mokslo ministerija mums už pirmą pusmetį ir profesinių mokyklų varžyboms, ir kolegijų varžyboms, ir olimpiniam festivaliui skyrė tik 30 tūkst. litų. Anksčiau iš viso surinkdavome apie 800 tūkstančių“, – pasakojo O. Babonienė apie Olimpinio festivalio finansines bėdas.

Centro vadovė, jos komanda, savivaldybių sporto skyrių metodininkai sukosi kaip įmanydami.

„Maldavom teisėjų teisėjauti nemokamai, savivaldybių leisti naudotis jų bazėmis. Už teisėjavimą respublikiniu mastu pagal įstatymą turėtų būti mokama viena suma, rašiau kitą. Tiek, kiek turėjome. Teisėjauti prisiėjo ir patiems. Rajonai vežėsi ne tik savo komandą, trenerius, bet ir savo teisėjus. Vis dėlto plaukimo varžybų nesurengsi bet kur. Ir futbolui aikštė turi būti tinkama. Norint žaisti krepšinį, tinklinį ar tą patį kvadratą turi būti reikiamų matmenų aikštelės, užribiai, organizuojant lengvosios atletikos varžybas turi būti fotofinišas. Mūsų rezultatai juk kyla, gerėja, norime ir aukštesnės kokybės. Jeigu vaikai nesivaržys, nesieks rezultatų, vėliau nebus ir olimpiečių“, – įsitikinusi LMSSC direktorė.

Vis dėlto aštuntajam Lietuvos mokinių olimpiniam festivaliui iškilusi rimta grėsmė iš viso neįvykti. LMSSC laukia rimtos reformos.

„Kas bus su festivaliu, šiandien aš pasakyti negaliu. Tai jau spręs naujoji vadovybė. Mokinių ir studentų sporto centrą jungia su technikais, gamtininkais, turistų centru. Keturis centrus jungia į vieną. Aš labai apgailestauju dėl to, nes manau, kad kuo daugiau vaikų reikėtų įtraukti į sportą, plėsti sporto centro veiklą ir apskritai žodį sportas vartoti kuo dažniau. Sporto centras veikė 56 metus, atlaikė rusų blokadą, krizę, o dabar bus sujungtas su kitais į vieną – Neformalaus ugdymo centrą“, – piktinosi O. Babonienė.

Įsakymą dėl centrų sujungimo švietimo ministras Gintaras Steponavičius pasirašė jau birželio mėnesį.

„Niekas neklausė mūsų, nekvietė pasitarti, kaip taupyti lėšas. Sausį keturiais procentais sumažinom darbuotojų, kaip buvo liepta finansų ministrės, bet vis tiek esame jungiami“, – liejo nuoskaudą O. Babonienė.

Ji Švietimo ministerijai turėjo ir daugiau priekaištų: „Kasmet jau birželio mėnesį apdovanojame geriausiuosius, kaip kad buvo šiemet „Vingio“ stadione. Renginyje dalyvavo olimpiečių, sporto vadovų, LTOK prezidentas. O iš ministerijos nedalyvavo nieko. Nenori matyti ar nenori džiaugtis?“

O. Babonienė brandina idėją atkurti LMSSC savarankiškumą. Tai pasiekti ji tikisi politinėmis priemonėmis.

„Vis dėlto kandidatuosiu į Seimą. Manau, kad žmonės, neabejingi sportui, turėtų palaikyti mane. O iš ten su bendraminčiais bandysime paveikti naująją Vyriausybę“, – ryžtingai kalbėjo LMSSC vadovė.

Geriausios 2011–2012 m. festivalio mokyklos

Miestų grupė

1. Panevėžio 5-oji gimnazija

2. Šiaulių Vijolių gimnazija

3. Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija

Didžiųjų rajonų grupė

1. Kauno rajono Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija

2. Mažeikių rajono Viekšnių gimnazija

3. Kėdainių rajono Akademijos gimnazija

Mažųjų rajonų grupė

1. Širvintų „Atžalyno“ progimnazija

2. Šalčininkų Lietuvos 1000-mečio gimnazija

3. Biržų „Kaštonų“ pagrindinė mokykla

Kaimų mokyklos

1. Ukmergės rajono Taujėnų vidurinė mokykla

2. Kauno rajono Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija

3. Varėnos rajono Merkinės Vinco Krėvės gimnazija