V. Kvietkauskas: „Medalių tikrai bus“

Laikraštyje "Sportas" apie artėjančias žaidynes mintimis pasidalio Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas Vytautas Kvietkauskas:

„Lietuvos delegaciją per Londono parolimpines žaidynes sudarys 19 žmonių. Iš jų – 11 sportininkų. Keturi lengvaatlečiai, vienas plaukikas ir aklųjų riedulio komanda. Dar keturi treneriai, du gydytojai ir du komandos vadovai. Kalbant apie pasirengimą – viskas gerai. Mes dalyvavome tarptautinėse varžybose, neseniai vyko Europos čempionatas, per kurį galutinai paaiškėjo mūsų delegacijos sudėtis.

Medalių tikimės iš trijų lengvaatlečių ir aklųjų riedulio komandos. Ypač iš jos. Esu įsitikinęs, kad medalių tikrai bus.

Mūsų aklųjų riedulio komanda: Saulius Leonavičius, Genrikas Pavliukianecas, Marius Zibolis, Arvydas Juchna, Nerijus Montvydas, Mantas Panovas. Jie – pasaulio čempionai. Paprastai mūsų neįgalieji sportininkai turi problemų su treneriais. Jie arba trenerių neturi, arba jų treneriai dirba tik visuomeniniais pagrindais. O aklųjų riedulio žaidėjai – graži išimtis. Jie turi ir nuolatinį trenerį, ir treniruotėms specialiai įrengtą sporto salę.

Klaipėdietės Ramunės Adomaitienės rungtis – šuolis į tolį. Sportininkė turi judėjimo negalią. Į ją dedame nemažas viltis. Pernai pasaulio čempionate ji iškovojo auksą ir sidabrą. Dabar jos planuojamas rezultatas – 1–3 vietos.

Kaunietis Mindaugas Bilius turi judėjimo negalią. Jis stumia rutulį ir meta diską. Dabar Europos čempionate sportininkas laimėjo du aukso medalius.
Planuojame, kad jis taip pat užims prizinę vietą. Be Europos, yra stiprių sportininkų ir iš kitų žemynų.

Raseiniškė Irena Perminienė stumia rutulį. Europos čempionate ji užėmė antrąją vietą. Šiuo metu geresnį rezultatą už ją yra parodžiusi viena kinė.

Todėl pagal rezultatą, kurį ji pasiekė Europos pirmenybės, lietuvė būtų trečia pasaulyje.

Rolandas Urbonas turi regėjimo negalią. Jis stumia rutulį. Planuojame, kad sportininkas užims 4–5 vietą.

Kaunietis Kęstutis Skučas – su judėjimo negalia. Plaukikas. Jis plauks 50 m nugara. Jam planuojame 3–5 vietą. Sunku prognozuoti, kaip jam seksis.

Treniruojantis jam reikia 50-ies metrų baseino. Tokio, kuriame šiuo metu būtų vandens, Lietuvoje nėra. Arba vanduo išleistas, arba nešildomas.

Neįmanoma kelias valandas treniruotis nešildomame vandenyje. Teko prašyti papildomų lėšų – jų skyrė Kūno kultūros ir sporto departamentas. Dabar Kęstutis važiuos į Latviją, kur jam bus surengta treniruočių stovykla.

Donatas Dundzys važiuos į treniruočių stovyklą Lenkijoje kartu su sveikais sportininkais. Jis – labai progresuojantis sportininkas, tad iš jo tikimės daug.

Mūsų delegaciją sumažino vienu žmogumi. Jei sveikieji sportininkai įvykdo A normatyvą, juos visus Olimpinis komitetas veža į žaidynes. Parolimpiečiai, nepaisant to, įvykdė normatyvą ar ne, važiuoja į žaidynes tik tada, jei mūsų komanda gauna kvotą. Įvykdžiusiųjų parolimpinį normatyvą mes turime gerokai daugiau, negu važiuoja. Tačiau gavome kvotą tik keturiems lengvaatlečiams. Ir tai dar nurodyta: du vyrai ir dvi moterys. Be to, tik šešios vietos lydintiems asmenims, įskaitant misijos vadovą. Dabar turime keturis trenerius. Du jų priklauso aklųjų riedulio komandai. Tad keturiems lengvaatlečiams mes imame tik du trenerius. Nors R. Adomaitienė labai prašė paimti ir jos trenerę – mamą. Kad psichologiškai palaikytų, bet mes niekaip negalime to padaryti, nes neturime vietų. O sportininkui sunku išaiškinti, kad jo treneris negali važiuoti kartu. Važiuoja viena gydytoja visai komandai ir specialistas reabilitologas, kurio svarbiausia užduotis – padėti aklųjų riedulio komandai. Iš viso – 19 žmonių. O mes gavome 18 vietų.

Turėjome teisę nusipirkti vieną vietą. Sporto rėmimo fondas sumokėjo 10 tūkst. litų, todėl kartu galės važiuoti aklųjų riedulio komandos gydytojas. Vis dėlto tai – komandinis sportas, visada pasitaiko nedidelių traumų.

Misijos vadovas Parolimpinio komiteto generalinis sekretorius Gintaras Zavadskis gyvens sportininkų kaimelyje. Jis yra pats neįgalus, su vežimėliu. O aš, kaip prezidentas, esu delegacijos vadovas ir gyvensiu atskirai viešbutyje.

Pirmą kartą važiuosiu į Londono olimpines žaidynes. Esu Olimpinio komiteto pakviestas vykti su specialistų grupe.

Tenisininkai kreipėsi į mus, kad paprašytume jiems papildomos vietos – asmeninio kvietimo Aleksandrui Olechnovičiui. Mes nedelsdami tai padarėme, nors tenisininkai nėra neįgaliųjų federacijos nariai ir nori gyventi savarankiškai. Jiems sakėme – jeigu norės važiuoti į parolimpines žaidynes, vis vien turės gauti mūsų pritarimą. Mes raštu kreipėmės į Tarptautinį parolimpinį komitetą, į Tarptautinę teniso federaciją, tačiau kvietimo jie negavo. Negavome jokio atsakymo. Tačiau paskelbtame parolimpinio turnyro tenisininkų sąraše Lietuvos tenisininko nebuvo. Jei Lietuva būtų gavusi šį kvietimą, būtų labai gražu. Nors lygis ir labai skiriasi nuo kitų parolimpinio turnyro dalyvių.“