Olimpinis stebuklas – penkiolikmetės auksas

Lietuvos plaukikė Rūta Meilutytė dvi dienas sprogdino auksines bombas Londono olimpiadoje. Atrankos varžybose, pusfinalyje ir finale visas konkurentes už nugaros palikusi 15-metė pirmą plaukimo aukso medalį nuo 1980 m. Maskvos olimpinių žaidynių, kur triumfavo Lina Kačiušytė ir Robertas Žulpa.
 

Greičiausiai starte į signalą sureagavusi lietuvė Londono olimpiniame baseine pirmavo nuo pirmo iki paskutinio distancijos metro. 100 m krūtine lietuvė įveikė per 1 min. 5,47 sek.. Antra finišavo amerikietė Rebecca Soni (1 min. 5,55 sek.), o trečia liko japonė Satomi Suzuki (1 min. 6,46 sek.).
 

Per apdovanojimą ašarų nesulaikiusi R. Meilutytė dar po kelių minučių jau buvo kiek sutramdžiusi emocijas ir atsakinėjo į žurnalistų klausimus.
 

Ar jau supratai, ką padarei?

Kol kas dar ne.

Per apdovanojimą negalėjai sulaukuti ašarų. Ką jautei?
Nežinau, visos emocijos tiesiog suėjo į vieną. Kojos linko, meldžiausi, kad nepargriūčiau.
 

Kam labiausiai esi dėkinga už pergalę?

Savo šeimai, draugams, treneriams.
 

Ar plaukdama jautei, kad tave vejasi Rebbeca Soni?

Mačiau. Bet stengiausi į nieką nežiūrėti.
 

Tribūnose sėdėjo ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, pasilikusi Londone specialiai dėl tavo finalo. Ką tau tai reiškia?

Labai didelė garbė, kad ji atėjo ir žiūrėjo mano plaukimą. Smagu, kad domisi, nes plaukimas ne itin populiari sporto šaka Lietuvoje. Tikėkimės, kad dabar labiau išpopuliarės.
 

Ar žinai, kokią premiją gausi už auksą?

Ne.
 

400 tūkstančių litų.

Gali būti.
 

Kur juos leisi?

Neleisiu.
 

Ką norėtum palinkėti gerbėjams, kurie tave palaikė?

Padėkoti, kad visą laiką palaikė ir tikėjo manimi.
 

Ar finalas vyko taip, kaip buvai numačiusi?

Taip. Žinoma, visąlaik yra kažkokių mažų klaidelių. Bet pažiūrėsiu įrašą ir bandysiu jas ištaisyti. Viskas, manau, ėjosi gerai.
 

Ką galvojai, kai jau pasiekei baseino sienelę?

Nieko. Tiesiog galvoje buvo pilna įvairiausių minčių.