Į olimpinę viršunę - su treneriu anglu

Londono olimpiniame baseine 15-metė Rūta Meilutytė vakar nebūtų iškovojusi aukso, jei jos pastaruosius trejetą metų Didžiojoje Britanijoje nebūtų globojęs plaukimo specialistas Jonathanas Ruddas.

Kai olimpiniame baseine pirmadienį R.Meilutytė stojo į 100 metrų krūtine finalo startą, ji jau buvo tapusi žvaigžde.

Vakar finale triumfavusi lietuvė tarsi iš niekur išplaukė į pasaulio elitą, kartu išgarsindama ir savo trenerį J.Ruddą.

42-ejų britas pastaruosius trejus metus dirbo su Anglijoje įsikūrusia ir Plimute besimokančia R.Meilutyte. Jis geriau negu kas nors kitas žino, ką jau dabar gali ir ką ateityje galės kylanti plaukimo žvaigždė.

Londono žaidynėse R.Meilutytė gerino ir Lietuvos, ir Europos rekordus, pasiekusi geriausią rezultatą pateko į rungties finalą.

Tarsi netikėdama, kas vyksta, šviesiaplaukė lietuvė greitai lipdavo iš baseino ir skubėdavo į rūbinę. Ten, kur buvo galima pasislėpti nuo staiga užgriuvusio dėmesio.

„Rūta – paprasta, kukli ir nelaiko savęs žvaigžde.

Ji tvirtai stovi ant žemės abiem kojomis”, – sakė J.Ruddas.

Londono olimpiniame kaimelyje su Lietuvos delegacija įsikūręs galingo stoto treneris, užgrūdintas ne tik plaukimo, bet ir regbio varžybose, „Lietuvos rytui” papasakojo apie ne pagal metus brandų R.Meilutytės požiūrį į gyvenimą, užsispyrimą ir aukojimąsi dėl tikslo.

Treneri, ar Rūta – gera auklėtinė?
Puiki. Labai profesionali. Ji ne tik nepaprastai talentinga, bet ir itin atsakingai žiūri į sportą ir save.

Kruopščiai atsirenka, ką valgyti, aukoja pramogas dėl to, kad gerai pailsėtų. Turi nuostabų humoro jausmą. Sakyčiau, ji – beveik visapusiškai tobula.

Manau, Rūta, supranta, kad yra apdovanota gamtos, ir turi atitinkamą laiko tarpą pamatyti, ką su tokia dovana galima nuveikti. Būtent todėl ji atsakingai elgiasi, kad pasiektų kiek įmanoma daugiau.

Rūta labai dėkinga už paramą, kurios sulaukia iš įvairių pasaulio kraštų – Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, Plaukimo federacijos, Plimuto koledžo, kuriame mokosi, „Plymouth Leander” plaukimo klubo.

Visi įdeda savo dalį į jos pasirengimą ir sėkmę baseine.

Ar prieš olimpiadą tikėjotės tokių rezultatų?
Mūsų tikslas buvo patekti į finalą.
Prieš žaidynes Rūta pasaulio reitinge savo rungtyje užėmė dešimtąją vietą, todėl patekti tarp aštuonių stipriausiųjų būtų buvęs geras rezultatas. Viską, kas yra aukščiau to, galima vadinti premija.
Maniau, kad olimpiadoje ji pagerins asmeninį rekordą. Bet tokie rezultatai turbūt geresni, nei mes abu tikėjomės.
Atrankos plaukime pirmąkart pagerinusi Lietuvos rekordą R.Meilutytė pati atrodė apstulbusi.

Kaip paskui pavyko susidoroti su užplūdusiomis emocijomis?
Atėjo palengvėjimas: aš nuplaukiau gerai. Tai buvo pirmasis startas pirmojoje jos gyvenimo olimpiadoje.
Rūta tiesiog norėjo gerai pasirodyti – dėl savęs ir dėl tų, kurie jai padeda. Tai pavyko, ir emocijos buvo suvaldytos, nes į svarbiausią klausimą – „Ar aš plauksiu gerai?” – jau buvo atsakyta.
Tada vėl susitelkėme į pasirengimą kitam startui: maistą, poilsį, apšilimą prieš įšokant į baseiną. Žodžiu, visos mintys buvo nukreiptos į patį procesą, o ne į rezultatą. Jokio galvojimo apie medalius, konkurentes.
Rūta nemėgsta galvoti apie kitas varžybų dalyves ir ką jos gali. Ji man sako: tik patark, kaip galėčiau greičiau plaukti.
Tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl Londone jai taip sekėsi.
Rūta sugeba nukreipti mintis tik į savo plaukimo takelį. Juk ji negali kontroliuoti, kas vyksta gretimuos takeliuose, sugriebti varžovės.
Plaukimas – tai ne komandinis sportas, kur tu gali atlikti tikslesnį perdavimą ar geriau gintis, kad įveiktum priešininką.
Plaukime varžovės daro savo darbą, o Rūta susitelkia tik į save. Tai puiku.

Ar ji visada atsižvelgia į tai, ką jūs sakote?
Taip. Mūsų ryšys labai stiprus. Sportininko ir trenerio tarpusavio santykiai pirmiausia grindžiami pasitikėjimu: aš privalau pasitikėti Rūta, ji – manimi. Jau treji metai viskas puiku.
Jeigu pasakau, kad reikia padaryti viena ar kita, Rūta žino, kad taip kalbu dėl to, kad ji tobulėtų.
Kita vertus, nors Rūta – tik penkiolikametė, jos požiūris – labai brandus. Todėl ir aš jos klausau. Ji pasako, kaip jaučiasi, ką galvoja.
Į jos norus visada atsižvelgiu planuodamas treniruotes: kuriuo laiku Rūta nori valgyti, kiek poilsio pageidauja ir t.t.

Ar nesibaiminate, kad po sėkmingos olimpiados jūsų auklėtinę užklups žvaigždžių liga?
Ne. Ji negalvoja apie tokius dalykus – yra paprasta, kukli ir nelaiko savęs žvaigžde.
Pakartosiu – Rūta tvirtai stovi ant žemės abiem kojomis.

Kiek laiko per savaitę juodu praleisdavote baseine rengdamiesi olimpiadai?
18–20 valandų. Plius 3–4 valandas sportuodavome salėje. Dar kelios valandos buvo skiriamos fizioterapijai, masažui.
Iš viso pasirengimui išeidavo apie 25 valandas per savaitę.
Dar turėjo likti laiko ir mokslams, taip pat kitiems dalykams. Rūta turi būti puikiai organizuota, kad viską spėtų.

Lietuva nėra turtinga šalis ir negali užtikrinti didelio atlygio aukščiausio lygio sportininkams. Ar neatsitiks taip, kad ateityje R.Meilutytė priims kitą pilietybę?
Nemanau. Ji nekart sakė man, kad yra įsimylėjusi Lietuvą. Ji didžiuojasi savo šalimi ir galimybe atstovauti Lietuvai.
Lietuvos žmonės neturėtų nerimauti dėl Rūtos pasirinkimo. Ji pasiilgsta gimtinės ir džiaugiasi, kai į ją parvyksta.
Pernai mes kartu lankėmės Lietuvoje, ir ji labai džiaugėsi galėdama parodyti man savo šalį.

O kaip jūs jaučiatės būdamas Lietuvos delegacijos narys per olimpiadą, kuri vyksta jūsų gimtinėje?
Mane visi šiltai priima. Jaučiuosi pamalonintas, kad žmonės supranta: nors aš – britas, esu svarbi Rūtos sėkmės dalis. Dirbdama su manimi ji pasiekė geriausių rezultatų.
Aš taip pat didžiuojuosi būdamas Lietuvos olimpinėje rinktinėje. Tai profesionalių žmonių komanda, turinti puikią struktūrą ir dirbanti drauge dėl įvairių sporto šakų sėkmės.

Kokie jūsų santykiai su Rūtos šeima?
Daug bendrauju su Rūtos tėvu Sauliumi.
Dažnai susitinkame pasitarti, kuo jis galėtų mums padėti. Tėvas irgi labai svarbus „Team Rūta” komandos narys.
Itin artimas ryšys Rūtą sieja su močiute, kuri specialiai atskrido iš Lietuvos pažiūrėti plaukimo. Tai buvo pirmoji jos kelionė lėktuvu.

Kokią ateitį pranašaujate R.Meilutytei?
Planuojame žingsnį po žingsnio ir atitinkamu metu galvojame tik apie vienas varžybas.
Kai baigsis olimpiada, rengsimės pasaulio čempionatui Barselonoje. Paskui – Europos pirmenybėms.
Mūsų strategija – pailsėti ir specialiai rengtis tik svarbiausioms sezono varžyboms. Prieš eilinius startus nemažiname treniruočių krūvių.
Apskritai Rūtos karjerai įtakos turės daug veiksnių. Viskas, ką galiu padaryti aš su komanda, – toliau suteikti jai geriausia, kas įmanoma.

Vienas jūsų pomėgių – regbis. Dar žaidžiate?
Anksčiau aktyviai žaidžiau regbio komandoje. Tai kietas vyrų sportas.
Turėdamas progą visada einu pažiūrėti rungtynių.

Vadinasi, regbis jums antra sporto šaka po plaukimo?
Man patinka daug sporto šakų. Baigęs universitetą dirbau fizinio lavinimo mokytoju.
Treniravau regbininkus, kriketo žaidėjus, krepšininkus...

Krepšininkus?
Taip, bet ne tokias geras komandas kaip Lietuvos. (Juokiasi.) Tik mokyklos ekipas.
Vis dėlto plaukimas visada buvo didžiausia mano aistra. Jaunystėje aš pirmiausia plaukiau, o tik paskui žaidžiau regbį.

Auksinis lietuvės finišas

Vakar 100 m plaukimo krūtine finale Rūta Meilutytė pirmavo nuo starto iki finišo. Įveikus pusę distancijos ji turėjo 0,29 sek. persvarą prieš artimiausią varžovę, tačiau prieš finišą lietuvei teko atlaikyti galingą pasaulio čempionės Rebeccos Soni ataką.

Amerikietė artėjo, bet paskutiniu grybšniu auksą pagriebė lietuvė – 1 min. 5,47 sek. R.Soni atsiliko 0,08 sek. Trečia liko japonė Satomi Suzuki – 1 min. 6,46 sek.

Plaukimo finalą, kuris apie 10 minučių vėlavo dėl starto aparatūros gedimo, tribūnose stebėjo ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

1997 metų kovo 19 d. gimusi R.Meilutytė tapo jauniausia Lietuvos olimpine čempione. Iki šiol jauniausia buvo Lina Kačiušytė, kuri toje pačioje rungtyje 1980 m. Maskvos olimpiadoje triumfavo būdama 17-os.

Pagal galiojančią Lietuvos sportininkų premijavimo tvarką R.Meilutytei už olimpinį auksą bus skirta 400 tūkstančių litų premija.

„Dar nesuprantu, kas atsitiko, reikia dar suprasti. Stengiausi kiek įmanoma nusiraminti prieš finalą”, – po finišo sutrikusi ir sunkiai emocijas tvardydama sakė R.Meilutytė.

LRT studijoje Londone dukters pasirodymą stebėjęs sportininkės tėtis Saulius Meilutis nesulaikė ašarų: „Teks prie to priprasti. Kaip jaučiuosi? Laimingas.”

Specialiai iš Lietuvos atvykusi R.Meilutytės močiutė buvo baseino tribūnose. Ten Lietuvos plaukikę palaikė ir krepšininkai bei kitų sporto šakų atstovai.