Rūta Meilutytė pralenkė pati save

Londono olimpines žaidynes specialistų grupėje stebėjusi Lietuvos plaukimo federacijos prezidentė kaunietė Ilona Zuozienė buvo viena tų, kuri matė fantastišką Rūtos Meilutytės plaukimą. LPF vadovė jaunystėje irgi sportavo, nuo antros klasės lankė plaukimo pratybas ir pamatyti olimpines žaidynes buvo jos didžiausia svajonė.

Su sportu I. Zuozienė susiejo savo gyvenimą – yra LKKA docentė, dėsto plaukimą. „Londone mano svajonė išsipildė su kaupu – buvau baseine ir mačiau, kaip aukso medalį laimėjo Rūta Meilutytė“, - sakė I. Zuozienė, kuri dar stebėjo ir badmintono, dziudo, bokso, krepšinio ir šuolių į vandenį varžybas.

Ji ypatingai žavėjosi dideliu, 10 takų stacionariu (dabar tokie Tarptautinės plaukimo federacijos reikalavimai, tačiau finalinės varžybos vyksta aštuoniuose takuose) plaukimo baseinu ir pačio aukščiausio lygio jo įranga.

„Mūsų plaukikams buvo sunkoka priprasti prie naujo modelio starto bokštelio. Tiktai prieš pat olimpines žaidynes jį LTOK nupirko, ir tas vienintelis bokštelis buvo pastatytas Anykščiuose, kad galėtų treniruotis Giedrius Titenis.

Tikiuosi, kad, rekonstruojant „Girstučio“ baseiną bus nupirkta ir daugiau naujo modelio bokštelių. Kreipėmės į Kauno miesto savivaldybės tarybą, kad būtų koreguojamas projektas ir kad najajame plaukimo baseine atsirastų ir nauji bokšteliai“, - sakė I. Zuozienė.

Lietuvos plaukimo federacijos prezidentė prakalbo ir apie apie stacionarinę elektroninę laiko fiksavimo sistemą, kurią turi tiktai alytiškiai. „Tačiau Lietuvoje varžybos vyksta ir kituose baseinuose, todėl federacija irgi turi vieną laiko matavimo sistemą, kuri yra transportuojama. Bet ta sistema labai sena, jai jau 30 metų.

„Kai pakabiname tablo, net nesimato skaičių, sistema yra techniškai susidėvėjusi. Dabar, kai Lietuvos plaukimas turi Londono olimpinę čempionę, manau, turėtų baigtis ir mūsų vargai“, - yra įsitikinusi LPF prezidentė.

Ar jūsų nenustebino Rūtos Meilutytės auksinis finišas?, - paklausėme I. Zuozienės
Nustebino, kaip gi ne. Tai be galo didžiulis talentas, sportininkė fiziškai stipri, turinti didžiulį potencialą. Be visų šių savybių, ji yra ir labai darbšti. Plimute, kur su tėčiu gyvena Rūta, pavasarį per mėnesio laiko pratybas su ja treniravosi ir kaunietė Jūratė Ščerbinskaitė bei šiaulietė Eva Gliožerytė.
Lietuvos plaukikės pasakojo, kad Rūta treniravosi labai dideliais krūviais ir mūsų sportininkėms buvo sunku prie jų adaptuotis. Dar per LTOK vieną iš sesijų kalbėjau, jog  Rūta Meilutytė progresuoja labai sparčiai. Tačiau tai, kad sportininkė nebuvo dalyvavusi nė viename pasaulio ir Europos čempionatuose, mums kėlė abejonių, kaip jinai psichologiškai perneš tą atmosferą.
Pati savo akimis mačiau, kad per olimpines žaidynes psichologinė atmosfera buvo labai įtempta. Tačiau Rūta su su tuo kuo pukiausiai susitvarkė. Sportininkės  visiškai netrikdė, kad šalia plaukia pasaulio čempionės. Ji paprasčiausiai dirbo savo darbą ir jį padarė geriausiai, pralenkė net pačią save.

Kai galite pasakyti apie „falšstartą“, ar jis nebuvo surežisuotas, kadangi finale rungtyniavo dvi JAV plaukikės, kurių vien anksčiau laiko įšoko į vandenį?
Labai retas atvejis, kai dėl elektronikos gedimo įvyksta „falšstartas“. Viena iš JAV sportininkių, nuskambėjus starto signalui, kaip mat įšoko į vandenį, o kitos liko savo vietose. Kilo sąmyšis ne tiktai tarp sportininkių, bet ir tarp žiūrovų.
Pradėjome netgi galvoti, kad gal specialiai buvo padaryta kažkokia diversija, jog  Rūta plauktų prasčiau ir laimėtų pasaulio čempionė amerikietė Rebecca Soni, kuri paskutiniuose metruose grėsmingai prisivijo mūsų sportininkę. Tačiau, pasiaiškinus vėliau, šitą mūsų versiją paneigė Rūtos treneris Jonathanas Ruddas, kuris patikino, kad tai iš tikrųjų buvo techninis elektronikos gedimas.
Sėdėjau tribūnose ir virpėjo mano širdis. Galvojau, o kaip į visa tai reaguos Rūta, nes geras kelias minutes reikėjo laukti, kol elektronika buvo pataisyta.

Kuo galėtumėte paaiškinti, kad visi trys mūsų olimpiniai čempionai Lina Kačiušytė, Robertas Žulpa ir Rūta Meilutytė plaukia krūtine?
Yra įvairių minčių, bet ar jos teisingos, - negalėčiau pasakyti. Gal lietuviai yra linkę plaukti krūtine, tęsia išpuoselėtas tradicijas. Stengiamės dėmesį skirti ir kitiems plaukimo būdams, bet mūsų plaukikai nepasiekia tokių rezultatų, kaip krūtine plaukiantys sportininkai.

Dabar, kai turite dar vieną olimpinę čempionę, gal Lietuvoje prasidės plaukimo bumas?
Mes džiaugiamės, kad pastaruoju metu Lietuvoje statomi plaukimo baseinai. Per pastaruosius metus rekonstruoti Klaipėdos, Kauno „Dainavos“ ir Masaičių, Pasvalio   plaukimo baseinai, naujas baseinas iškilo Šakiuose, dabar rekonstruojamas „Girstutis“, kuris dėl įvairių priežasčių be galo ilgai užsitęsė.
Labai rimtai apie naują baseiną kalba klaipėdiečiai, norėtųsi, kad tas baseinas gautų nacionalinį statusą. Varėnoje irgi planuojama baseino statyba. Tačiau kritiškos būklės yra sostinės baseinai. Tikrai galvoju, kad Rūtos olimpinis aukso medalis pabudins Vilniaus valdžią ir ji atkreips dėmesį į prastą savo baseinų būklę, pradės juos rekonstruoti, o gal netgi statys naują.
Vilnius, ko gero, yra vienintelė valstybė, kuri neturi normalios plaukimo bazės.  Labai viliuosi, kad Lietuvoje pavyks įkurti nacionalinį plaukimo centrą, kuris yra labai reikalingas. Be centro nematau tolesnio spartesnio Lietuvos plaukimo vystymosi. Rūta Meilutytė pradėjo plaukti Lietuvoje ir pasiekė pakankamai aukštų rezultatų, tačiau kai išvažiavo į Plimutą, - treniruojasi puikiame plaukimo centre, kuris turi puikią bazę.
Plaukikams reikia ne tiktai baseino, bet ir pratybų sporto salės su įvairiais treniruokliais, geros trenerių brigados. Į tokį centrą būtų galima sukelti gabiausius Lietuvos plaukikus, jiems užtikrinti mokslo, gyvenimo sąlygas, medikų ir mokslininkų paramą.
Jau dabar nematome vaikų, norinčių lankyti plaukimo pratybas, stygiaus. Tėvai suvokia, kad plaukimas – sveika sporto šaka, gerai įtakoja viso organizmo funkcinį ir fizinį vystymąsi. Kita vertus, visi vaikai turi mokėti plaukti. Tas tėvų suvokimas įtakoja, jog Lietuvoje daug vaikų ateina į plaukimo grupes.
Kituose etapuose, kada jau reikia pradėti dirbti, nubyrėjimas atsiranda, tačiau vis dėlto vaikų turime nemažai. Kitas klausimas, kodėl plaukime jų neišlieka, kai sportininkai baigia vidurines mokyklas. Atsakymas vienas: nėra sąlygų.