Pagrindinė kova vyksta galvoje

1980-ųjų olimpinėse žaidynėse Maskvoje Lina Kačiušytė auksą laimėjo plaukdama 200 m krūtine. Šių metų Londono olimpinį auksą Rūta Meilutytė taip pat laimėjo plaukdama krūtine. Tiesa, 100 metrų.

Yra ir kitų dviejų skirtingų kartų olimpinių čempionių panašumų. Abi jos su olimpine šlove susidūrė būdamos labai jaunos. L. Kačiušytei Maskvoje buvo 17-a, R. Meilutytei Londone – 15 metų.

Dabar L. Kačiušytė į olimpines žaidynes vyko su įvairių sporto šakų specialistų grupe. Lankėsi įvairiose varžybose. Tačiau, suprantama, mūsų pokalbis su 1980-ųjų olimpine čempione daugiausia sukosi apie plaukimą.

Buvote Londone. Ką gero matėte, kas įstrigo į atmintį?
Daug ką. Bakingamo rūmus, Didįjį Beną...

Įstrigo labiau nei pati olimpiada?
Ne. Buvau irklavimo varžybose – nepaprastai patiko. Sąlygos – labai geros. Lengvosios atletikos stadionas – dieviškas. Aš jau nekalbu apie baseiną. Net komentuoti nėra ką – viskas ten puiku.

Kaip įvertintumėte mūsų plaukikų startus?
Visi plaukė puikiai. Aišku, Rūtos rezultatas – iš viso fenomenalus. Maniau, kad ji savo 1 min. 7 sek. pagerins iki 1 min. 6 sek. ir bus finale. Gal užsikabins kokį nors medalį, gal ne. Bet ji nustebino visus. Manau, nei pati taip planavo, nei jos treneris. Tris kartus nuplaukti per 1 min. 5 sek. – labai šaunu. O Giedrius Titenis? Du kartus atstumą įveikė mažiau nei per minutę. Blogai? Juk jis vargšas tuose Anykščiuose – tai veikia baseinas, tai neveikia. Nors dabar jau ruošdamasis žaidynėms geresnėmis sąlygomis treniravosi – ir kalnuose stovykloje buvo. Vytautas Janušaitis – taip pat. Juk tiek žmonių plaukia kompleksiniu būdu. Jis pagerino savo rezultatą olimpinėse žaidynėse. Manau, jei žmogus pagerino savo rezultatą, jo plaukimą reikia vertinti gerai. Mindaugas Sadauskas – savo lygio. Juk jis visus metus studijavo, plaukė savo universitete JAV be trenerio, su juo per „Skype“ susirašinėdamas... Ir dar jo tokia distancija – 100 m laisvuoju stiliumi, kur konkurencija milžiniška, visi plaukia. O šiaip varžantis su tokiomis valstybėmis, turinčiomis puikias sąlygas plaukti, mums reikia būti trimis galvomis gabesniems, kad užimtumėme tokias vietas...

Iš jų visų to ir tikėjotės?
Na, gal iš G. Titenio galėjau tikėtis daugiau. Jis finale šiek tiek perdegė. Buvo matyti, kad nesusitvarkė su nervais. Juk didelė įtampą mums, iš balutės išlindusiems, pakliūti į tokio lygio baseiną su tokiais konkurentais. Suprantu – ne kiekvienas susitvarko su įtampa. Lengviau gal Rūtai buvo. Jai nėra autoritetų, ji dar nieko nepažįsta, nieko nežino – ji sau tyliai, ramiai ir aplenkė visas. Šaunuolė – nei labai nervinosi, nei ką.

Manote, kitus sportininkus slėgė varžovų autoritetai?
Tai priklauso nuo žmogaus. Kai žinai ir savo, ir priešininkų lygį – gerai, kita vertus – nelabai. Juo labiau, kad sportas – azartas. Kaip loterijoje – niekada tiksliai nežinai, kaip nuplauksi, kas laimės...

Ar plaukiant daug lemia sėkmės veiksnys?
Be abejo. Juk būna – liko du metrai, ir viskas – sustojo. Prisiminkime, kaip aš laimėjau Maskvoje 200 metrų. Svetlana Varganova jau per atrankos plaukimus turėjo būti čempionė. O pasirodė – ne čempionė, visko atsitinka. Vienas neištvėrė nervinės įtampos, kitam tai pasisekė geriau padaryti. Juk fiziškai visi būna daugmaž lygūs. Aš manau, kad laimi tas, kuris geriausiai susitvarko psichologiškai. Juk 100 m laisvuoju stiliumi – kiek plaukikų įveikia per vieną sekundę... Po dešimt, po dvidešimt. Tai lemia psichologiniai dalykai ir dar fortūna – kam pasiseks, kam ne. Kas šimtąja dalimi sekundės lėčiau prilietė sienelę, kas šimtąja greičiau.

Jūs olimpine čempione taip pat tapote jauna – ne ką vyresnė nei R. Meilutytė...
Maskvos olimpines žaidynes laimėjau 17-os. Pasaulio čempionatą – 15-os. Atrankos plaukimo metu pasiekiau pasaulio rekordą.

Ar tapusi olimpine čempione nepagalvojote – kam man sportas, jau nėra ko daugiau siekti? Ko tada liko siekti jums ir ko dabar siekti R. Meilutytei?
Na, jai tai tik 15-a. Dar nelaimėtas Europos čempionatas, nelaimėtos pasaulio pirmenybės, galima juk siekti pasaulio rekordo. Gali turėti daugybę tikslų. Nors patį aukščiausią laimėjimą ji jau pasiekė. Buvo man tokia mintis, laimėjus auksą. Aš juk tada įstojau į institutą, pradėjau mokytis. Dar dvejus metus tryniausi baseine, žiūriu – daug visokių skolų, nesugebu ir mokytis, ir treniruotis. Baigiau karjerą. Milžiniški mūsų krūviai būdavo. Po 20 km per dieną plaukdavome. Dabar kitaip treniruojasi – mažiau plaukia. O mes: nuo šešių ryto pradedi ir baigi aštuntą vakaro.

Dabartinis jaunimas mažiau treniruojasi, bet jūsų rezultatus lenkia...
Matyt, jie treniruojasi intensyviau, o gal dėl bendro fizinio pasirengimo.

Ar pasikeitė jūsų gyvenimas, kai tapote olimpine čempione?
Man asmeniškai – ne. Tai taip pat nuo žmogaus priklauso. O kas ten gali labai pasikeisti? Laimėjau, tai laimėjau. Sugrįžau – ir vėl viskas taip pat.

Bet šlovė... Ar lengva buvo, ir ar lengva dabar R. Meilutytei?
Pabadė pirštais porą metų ir tiek... O dėl R. Meilutytės – pamatysime. Kol kas jai patinka. Kai jai atsibos, jos nepritampys, kaip dabar. Išvažiuos, pradės mokytis, neturės tam nei laiko, nei noro. Prasidės treniruotės, pavargusi sugrįš iš jų, nesinorės nei filmuotis, nei kokių nors susitikimų.

Žavėjotės Londono baseinu. Lietuvoje nė iš tolo nėra panašios infrastruktūros. Kokia tokiomis sąlygomis gali būti mūsų plaukimo ateitis?
O ką mes turėjome mano laikais? Gražiai papuvusį atvirą baseiną. Bet plaukėme. Manau, jeigu žmogus yra talentingas, jis ir iš tokių sąlygų išplauks. Nors treniruodavomės mes taip pat ne čia: Rusijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Armėnijoje, Amerikoje. Aš kitaip galvoju. Štai Lietuvoje – krepšinio manija. Pristatė tų arenų. O ar daug rinktinės krepšininkų treniruojasi jose? Dauguma užsienio klubuose žaidžia. Ne dėl ateities sportinių laimėjimų blogai, kad neturime plaukimo infrastruktūros. Skęsta mūsų žmonės. Pasakau savo draugėms plaukikėms, kiek pas mus žmonių nuskęsta, griebiasi už galvų. Žmonių niekas nemoko plaukti, išmoksta plūduriuoti. Aš manau – tai labai didelė problema. Vaikus būtinai reikia mokyti plaukti. O čia nėra, kur jų mokyti. Tik prasideda ruduo – baseinai pilni vaikučių.