Maža žuvelė virto auksine mergina

Kovą sulaukusi 15 metų Rūta Meilutytė atvyko į olimpines žaidynes išbandyti, ką reiškia plaukti su elitu. O ji ėmė ir aplenkė visas varžoves, laimėdama olimpinį auksą 100 m plaukimo krūtine rungtyje ir tapdama pirmąja plaukimo olimpine čempione iš nepriklausomos Lietuvos.

Kitą dieną po plaukimo, neatpažįstamai pakeitusio jos gyvenimą, Rūta vaikštinėjo su Westfieldo prekybos centro minia, lydima brito trenerio Jonathano Ruddo. Savo šviesius plaukus mergina slėpė po Lietuvos rinktinės aprangos gobtuvu – iš dalies dėl to, kad pasislėptų nuo dulksnos, bet pagrindinė to priežastis – kad išvengtų pasaulio dėmesio.

Ji tapo viena netikėčiausių olimpiados žvaigždžių.

„Naktį aš pagaliau baigiau vaikščioti ratu, stengdamasi viską surikiuoti savo galvoje. Tai iš tiesų buvo galvos skausmas. Buvau tiek šokiruota. Miegojau medalį įsidėjusi į pižamos kišenę... Kai prabudau – viskas buvo gerai“, – kalbėjo R. Meilutytė.

Kažin ar visos Rūtos varžovės buvo girdėjusios apie ją prieš savaitę. Lietuvė pasirodė greičiausiai atplaukusi atrankos varžybose, būdama greičiausia pusfinalyje ir finale palietusi sienelę anksčiau už favoritę – pasaulio čempionę iš JAV Rebeccą Soni.

„Man plaukėsi sunkiai, bet tai nėra taktika. Tai tiesiog mano plaukimo būdas. Esu daugiau sprinterė. Jaučiau, kad ji persekioja mane, bet susikoncentravau į savo plaukimą. Ir pati save nustebinau. Negalvojau apie medalį net baigusi plaukti. Neleidau išplisti savo mintims, nes, kai galvoju apie tokius dalykus kaip medaliai, neplaukiu taip gerai“, – pasakojo R. Meilutytė.

Rūta jau susitaikė su pergalės svaiguliu. Ji vaikštinėja po aukštos klasės kvepalų parduotuvę, išbandydama kai kuriuos gaminius.

Po mėnesius, metus trukusio susilaikymo pasaulis jai staiga atsivėrė. Ji vėl gali mėgautis paprastais dalykais.

„Mes su Johnu nuvažiavome papietauti ir aš pasilepinau ledais! Tai buvo pirmas kartas, kai aš valgiau ledus po labai ilgo laiko“, – kalbėjo olimpinė čempionė.

Nauja diena leido vėl susitikti šeimai. Praleidusi naktį viena R. Meilutytė pagaliau galėjo švęsti kartu su tėvu Sauliumi. Jis atidavė savo bilietą motinai, Rūtos senelei. Pirmą kartą senelė įsėdo į lėktuvą ir, pasirodo, tai padyti buvo verta.

Senelė vaikaitę palaikė kartu su aukščiausio lygio šalies vadove.

„Baseine buvo Lietuvos prezidentė. Girdėjau, kad namie visi šėlsta“, – sakė R. Meilutytė.

Jos gimtasis miestas Kaunas buvo apimtas šventinio ūžesio. Rūtos brolis Margiris sukosi pačiame jo įkarštyje. J. Ruddas mėgavosi pasakodamas apie tai: „Aną naktį jis nuėjo į barą ir aptiko kokteilį, pavadintą „Rūta“. Vaikinas praleido visą naktį gerdamas „Rūtas“. Manau, šįryt jam turėjo skaudėti galvą...“

Meilučių šeimynai Rūtos kilimas į viršukalnę pažymėtas tragedija.

2001-ųjų balandį Saulius dirbo Jungtinėse Valstijose, kai Vilniuje eidama per pėsčiųjų perėją po automobilio ratais žuvo Rūtos mama Ingrida. Senelei teko padėti Rūtai ir dviem jos vyresniems broliams Mindaugui su Margiriu.

Saulius grįžo į Lietuvą, kai Rūtai buvo aštuoneri. Tuo metu ji buvo pilna energijos laipiodama po medžius su broliais. 2008-aisiais vyras vėl išvyko – šįkart Anglijos link, kad pasistengtų uždirbti daugiau pinigų savo šeimai.

Grįžusi į Kauną Rūta dirbo namų ruošos darbus – net malkas kapojo ir sodą prižiūrėjo. Tačiau nuo to ji tapo tik aukštesnė, stipresnė ir, tėvo žodžiais tariant, – dvasingesnė. O 2010-ųjų vasarą mergaitė išvyko pas tėvą į Plimutą.

Pasak Sauliaus, jos idealūs plaukikei fiziniai duomenys paveldėti: „Ji paveldėjo šiuos bruožus iš Ingridos. Rūtos mama atrodė kaip modelis: buvo liekna ir turėjo ilgas kojas. Tačiau mergaitės charakteris panašesnis į mano. Ji – labai ryžtinga. Rūta turėjo gimti balandžio pradžioje po Avino ženklu.

Tačiau atėjo į pasaulį anksčiau, nei prognozavo gydytojai. Kovą – po Žuvų ženklu. Todėl aš ją vadinu savo mažąja žuvyte su avino būdu.“

Mergaitė įstojo į Plimuto klubą „Leander“ ir laimėjo Plimuto koledžo – privačios mokyklos, kurios specializacija – elitinių sportininkų lavinimas ir treniravimas – stipendiją.

Garsiausias koledžo mokinys – šuolininkas į vandenį, Londono olimpiadoje iškovojęs bronzą Tomasas Daley. Tačiau kiekvieną rytą mokykloje lankosi ir daug kitų pasaulinės klasės plaukikų ir šuolininkų į vandenį.

„Tai – labiausiai britų sporto saugoma paslaptis“, – sako J. Ruddas.

Galbūt T. Daley gali padėti jai susitvarkyti su netikėta šlove?

„Manau – taip, – sako Rūta. – Jis yra šiek tiek vyresnis už mane, bet aš kelis kartus kalbėjausi su juo apie tai. Mokykla yra puiki, čia puikiai žinoma, kaip ugdyti geriausius atletus.“

Klubas ir koledžas tapo partneriais 2001-aisiais. Ir Plimutas gali didžiuotis keturiais įvairių tautybių plaukikais, dalyvavusiais olimpinėse žaidynėse.
Mokykla turi 25 m baseiną ir visiškai naują 50 m baseiną netoliese.

„Iš pradžių buvo gana sunku priprasti prie čionykščio gyvenimo, – sako R. Meilutytė. – Mano tėtis atvyko čia, kad užsidirbtų daugiau pinigų. Treniruotis buvo daug sunkiau, nes plaukimas čia yra kur kas labiau išplėtotas negu Lietuvoje. Prireikė daug laiko, kad prie jo priprasčiau.

Kai pradėjau lankyti pamokas anglų kalba, buvau visai jauna. Vos atvykus čia, tai nebuvo linksma. Aš galėjau suprasti daug, bet nesugebėjau prisiversti kalbėti. Vis dėlto stengiausi ir per kurį laiką pripratau. Dabar Plimute pradėjau jaustis beveik kaip namie. Nors ne visiškai...

Jaučiu tėvynės ilgesį. Čia aš praradau daug dalykų, kuriuos turėjau Lietuvoje. Džiaugiuosi, kad po olimpiados vyksiu tenai, atsipalaiduosiu paplūdimyje ir pamatysiu daug savo draugų, giminaičių.“

Saulius retkarčiais leidžia dukrai pasimėgauti naminiais pusryčiais – silkėmis ar rūkyta šonine su svogūnais, bet daugiausia laiko reikia laikytis atleto angliavandenių dietos prieš darbą ir baltymų – po jo. Tai – negailestingo tvarkaraščio dalis.

„Ji nuplaukia 50–60 km per savaitę, – sako J. Ruddas. – Tai nėra daug, palyginti su kai kuriais plaukikais, bet tai gerai siekiant aukštos kvalifikacijos.

Plaukikams krūtine reikia įdėti daug darbo atsispyrimo galiai didinti, tad ji daug dirba treniruoklių salėje, stiprina kojas.

Fizinio parengimo trenerė Lindsey Dunn jai yra ypač svarbi. Rūtos programa alinanti, ją sudaro baseinas, treniruoklių salė ir fizioterapija. Be to, sprinteriui reikia kokybiško poilsio. Jis tiek pat svarbus, kiek kokybiškos treniruotės.“

Nuo10-ies metų jai geriausiai sekėsi menai, fizinė kultūra ir geografija. Bet Rūta ne visada ideali moksleivė.

„Esu gera mokinė, bet šiek tiek išdykusi, – pasakoja Rūta. – Buvau pagauta nedaranti namų darbų...“

Ji praleido gana daug laiko užsiimdama užklasine veikla. Ir, suprantama, tos veiklos ateityje bus dar daugiau.

„Aš tikrai noriu keliauti į Rio 2016-aisiais ginti savo titulo“, – sako auksinė Lietuvos žuvelė.

Tada ji jau bus pakankamai suaugusi, kad švęsdama galėtų išgerti „Rūtos“.