Olimpinės čempionės nesutrikdė vapsvos dūris

Dvi savaitgalio dienas Vilniuje vyko “Žalgirio Didžiojo Prizo 2012“ šaudymo į skrendančius taikinius varžybos. Jose dalyvavo 61 šaulys iš Lietuvos, Baltarusijos, Latvijos, Rusijos, Lenkijos, Estijos, Suomijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos.

Susirinko tituluota kompanija

29 šauliai dalyvavo tranšėjinio šaudymo, 32 – šaudymo apvalioje aikštelėje rungtyse.

„Ne šiaip sau susirinkome ir pašaudėme, tai rimtos tarptautinės varžybos, kuriuose daug čempionų ir prizininkų,“ – vertino turnyrą Sidnėjaus olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė.

Ji buvo ne vienintelė, laimėjusi aukščiausią olimpinį apdovanojimą. Vilniaus varžybose dalyvavo ir Pekino žaidynių aukso laimėtoja suomė Satu Makela-Nummela. Tiesa, tituluotajai suomei sekėsi blogiau, nei lietuvei. Ji net nepateko į varžybų finalą.

Rusas Valerijus Šominas yra laimėjęs pasaulio pirmenybes, rusė Olga Panarina – daugkartinė pasaulio ir Europos pirmenybių prizininkė, baltarusis Sergejus Kovalenka – Londono olimpinių žaidynių dalyvis.

„Labai stipri komanda atvyko iš Rusijos. Ir moterys, ir vyrai jaučiasi, kaip žuvis vandenyje,“ – kalbėjo apie gausią rusų delegaciją varžybų vyriausiasis teisėjas Paulius Rakštys. Jis šias pareigas atlieka jau 15 metų. Tiek pat, kiek vyksta šis turnyras.

Turnyro dalyviai buvo suskirstyti į tris pajėgumo pogrupius, tam, kad būtų daugiau vietų, kurias užėmę šauliai būtų apdovanoti. Apdovanota buvo net po 6 geriausius kiekvienos grupės šaulius. Tiesa, medalius ir taures gavo tik pirmą, antrą ir trečią vietą pogrupiuose laimėję sportininkai.  Taip pat ir po tris taikliausias abiejų rungčių moteris.

Abiejų rungčių šauliai taikėsi į 200 taikinių. Finalininkams prisidėjo dar po 25 lėkšteles.

Taiklumu stebino rusas

Visus pagrindinius apvaliosios aikštelės prizus laimėjo rusai. Net penki Rusijos sportininkai pateko į šešių geriausiųjų finalą. Viena iš šešeto buvo ketvirtąją vietą užėmusi O. Panarina.

O laimėjo šį savotišką „Rusijos čempionatą“ V. Šominas. Jis stebino taiklumu visus susirinkusius. Iš 225 taikinių, rusas pataikė į 223.

Pats V. Šominas po finalo buvo ramus ir pasitikintis savimi. „Aš visada esu nusitaikęs į aukštą rezultatą,“ – kalbėjo Rusijos šaulys, paklaustas ar dažnai jam pasiseka šaudyti taip taikliai.

Maskvietis į „Žalgirio“ turnyrą atvyko pirmą kartą.

„Viskas čia puiku – labai geros varžybos. Mus čia pakvietė šių varžybų organizatorius Leonas Molotokas. Į jo kvietimą mes atsiliepėme su malonumu.  Ir nenusivylėme – viskas čia patinka,“ – kalbėjo rungties apvaliojoje aikštelėje nugalėtojas.

Antrą vietą užėmė V. Šomino tautietis Aleksejus Skorobogatovas, trečią – dar vienas rusas Antonas Astachovas.

D. Gudzinevičiūtę aplenkė estai

Tranšėjinėje aikštelėje vyko atkaklesnė kova. Prieš finalą po 184 kartus taiklūs buvo D. Gudiznevičiūtė ir estas Andresas Kullas. Finale lietuvė ne tik gerokai nusileido A. Kullui, bet ir leido su savimi susilyginti kitam estui, daugkartiniam „Žalgirio“ turnyro laimėtojui Urmasui Saalistei. Po ilgoko persišaudymo antroji vieta atiteko estui, trečioji – lietuvei.

Varžybų nugalėtojas A. Kullas neigė esąs sportininkas profesionalas. „Aš pinigus uždirbu apsaugos firmoje,“ – sakė estas.

Kaip ir rusui V. Šominui, A. Kullui „Žalgirio“ varžybos patiko. „Esu čia nebe pirmą kartą. Šiemet man patiko turnyras, jis kur kas geresnis negu pernai. Ir ne dėl to, kad šiemet tapau nugalėtoju,“ – kalbėjo Estijos šaulys.

„Man ne gėda dėl savęs. Pralaimėjau etatiniam šių varžybų laimėtojui po persišaudymo, o pirmą vietą laimėjo taip pat stiprus vaikinas. Todėl savo pasirodymą vertinu normaliai,“ – vos palikusi aikštelę kalbėjo D. Gudzinevičiūtė. Šaulė tvirtino, kad jos nuotaika yra gera: „Susirinko daug kolegų, pasidarėm sau šventę. O jeigu aš po kiekvienos nesėkmės raučiausi plaukus – jau būčiau plika.“

Po Londono olimpiados D. Gudzinevičiūtė nesitreniravo. Tik šeštadienį prieš varžybas paėmė į rankas šautuvą.

Vienintelė moteris 6 šaulių tranšėjinės aikštelės finale pripažino, kad moteriai varžytis su vyrais - sunku: „Vyrų šaudymas  – aukštesnio lygio. Ir retai su jais gali varžytis moteris.“

Sumažėjusį savo taiklumą finale D. Gudzinevičiūtė aiškino taip: „Finale šaudai vienu šūviu. Ir tai veikia ne tik mane, o visus.  Ir dar kas svarbu šaudant – nesistengti. O finale vis vien visi bando pasistengti. Ir tas stengimasis ne man vienai yra pakišęs koją. Ir dar. Moterų varžybose būna 75 taikiniai. O čia per dvi dienas – 225. Nors aš nesu trapuolė, bet vis vien jaučiasi krūvis. Prie to labiau pripratusiems vyrams galbūt kiek lengviau.“

Prieš finalą šauliai turėjo galimybę numušti tą patį taikinį dviem šūviais.

„Toks yra mūsų sportas. Jį iš tikrųjų yra labai sunku prognozuoti. Šiandien gali būti pirmas, o rytoj arba poryt tavo rezultatas gali būti visiškai kitoks. Tai vėjas ne ten papūs, tai dar kas. Man štai šiandien vapsva įgėlė į kaklą bešaudant,“ – prisipažino D. Gudzinevičiūtė. Ji nesakė, ką ruošiasi veikti toliau. Olimpinė čempionė šiuo metu svarsto ar nevertėtų atsisakyti sportininkės karjeros ir žiemą kandidatuoti į Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidento postą.

„Dabar yra apsisprendimo metas. Daug ką lems rinkimai. Todėl negaliu pasakyti nei taip, nei ne. Galbūt dar šaudysiu, o galbūt visiškai baigsiu,“ – kalbėjo D. Gudzinevičiūtė.

Lietus šventės nesugadino

„Visi dalyviai buvo patenkinti teisėjavimu, organizacija. O ir oras – puikus. Tad tikimės kitais metais sulaukti jau 100 dalyvių. Šios tradicijos, kurioms dabar yra 15 metų turėtų tęstis ir, manau, kad mes turėsim kam jas perduoti. Tikimės, kad Lietuvoje bus šios sporto šakos jaunimo. Nors dabar jo stinga,“ – tvirtino P. Rakštys.

Tiesa, turnyro vyr. teisėjas šiek tiek paskubėjo, kalbėdamas tai dar prieš finalus. Bent jau dėl oro. Apvaliosios aikštelės šauliams pavyko pašaudyti sausai, o per tranšėjininkų finalą ėmė lyti. Tiesa – nesmarkiai. Vargu ar tai labai įtakojo varžybas. Tik per apdovanojimus, vykusius gryname ore, dalyviams tik šiek tiek pašlapti. Tiesa, tie dalyviai, o ypač laimėtojai dėl to neatrodė ypač nusiminę.

Sporto draugijos „Žalgiris“ generalinis sekretorius Algis Vasiliauskas taip pat nebuvo liūdnas dėl to, kad jam teko lietui lyjant apdovanoti tokį būrį prizininkų. Jis teigė, kad draugija ir ateityje nežada atsisakyti ne tik masinio sporto renginių, bet ir varžybų organizavimo aukštos klasės sportininkams.

„Mes bendradarbiaujame su sporto federacijomis ir organizuojant aukšto sportinio meistriškumo varžybas. Tai yra senos mūsų bendradarbiavimo tradicijos, kurių mes nenutrauksime,“ – kalbėjo „Žalgirio“ generalinis sekretorius.