Du mėnesius - be televizoriaus ir interneto

Dalis Hjustono „Rockets“ krepšinio komandos žaidėjų jau grįžo į „Toyota Center“ areną ir pradėjo ruoštis ateinančiam sezonui. Žurnalistas Jasonas Friedmanas kalbino puolėją iš Lietuvos Donatą Motiejūną.

Jau kelis mėnesius gyveni JAV. Su kokiais sunkumais susidūrei?
Po vasaros lygos parvykau tiesiai į gimtąjį miestą gauti vizos. Gavęs vizą galvojau, kad viskas suderinta.

Atvyksiu čia, gausiu butą ir viskas bus lengva ir paprasta. Tačiau atvykus paaiškėjo, kad viskas kur kas sudėtingiau. Norint įsigyti automobilį, reikia turėti socialinio draudimo numerį ir panašiai. Du mėnesius neturėjau nei televizoriaus, nei interneto, nes norint juos gauti reikia pasirašyti daugybę įvairiausių dokumentų. Na bet tai – nauja patirtis, tad viskas gerai.

Tavo tautietis Artūras Karnišovas („Rockets“ krepšinio operacijų direktorius) apie visa tai neįspėjo?
Jis turi šeimą, o aš nesu jo vaikas. Jis daug padeda – suvedė su žmonėmis, kurie gali padėti. Šiaip ar taip, daugelį dalykų mėgstu padaryti pats, kad įgyčiau patirties ir ateityje pats galėčiau viskuo pasirūpinti.

Du mėnesius nei televizoriaus, nei interneto. Daugelis dvidešimtmečių tikriausiai išeitų iš proto. Ką veikei pats vienas visą šį laiką?
Viskas buvo puiku, nes šiuo laikotarpiu galėjau visiškai atsidėti treniruotėms. Valgiau, miegojau ir treniravausi. Ir viskas. Visą dėmesį skyriau tobulėjimui. Dabar beveik viską turiu, esu įsikūręs. Na o tada irgi buvo gerai, nes galėjau skirti dėmesį tik krepšiniui.

Na bet tikriausiai buvo vakarų, kai sėdėdavai savo bute, neturėdamas ko veikti?
Na taip, bet gyvenu labai arti, man viskas prieinama. O būnant prie baseino esančio prie pastato, kuriame gyvenu, pažvelgus į viršų matosi tik dangus, tad atrodo, lyg atostogaučiau. Šaunu.

O ką manai apie kultūrinius pasikeitimus, kurie laukė, atvykus iš Europos į Hjustoną? Manau, kad daugeliui žmonių tai reikštų nemenkas permainas gyvenime.
Tiesą sakant, manęs tai per daug nepaveikė. Čia yra daug meksikietiško maisto užeigų – Europoje šito neturime. O tai gerai, nes maistas tikrai skanus.

Vadinasi, dažnai lankaisi „Tex-Mex“?
O taip. Man ten patinka.

Tik bėda, kad tau toks maistas nėra sveikas.
Taip, dabar turiu kur kas daugiau bėgioti.

Papasakok, kaip vyksta prisitaikymas aikštelėje? Puikiai pasirodei vasaros lygoje, dabar treniruojiesi su keliais patyrusiais žaidėjais. Ar dėl ko nors nustebai ir pagalvojai: „oho, šioje srityje reikia patobulėti, jei noriu įnešti savo indėlį (į komandos žaidimą)?“
Žinoma. Čia kiekvienas maksimaliai stengiasi. Įprastai treniruotės yra viena, o rungtynės – kas kita. Stengiuosi pagerinti žaidimą, turėti daugiau energijos, stengiuosi maksimaliai padidinti energijos lygį. Tačiau, kaip minėjau, rungtynės – kas kita. Kartais puikiai per treniruotes pasirodantys žaidėjai per rungtynes žaidžia prasčiau.

Mano tikslas – gerai žaisti rungtynėse. Žinoma, iš pradžių reikia parodyti treneriams, kad gerai žaidžiu per treniruotes. Bet jie jau žino, kad kiekvieną dieną liesiu prakaitą ir kad mano tikslas – pasiekti maksimalių rezultatų.

Pernai štai ką sužinojau apie trenerį McHale‘ą – jis nori, kad aikštelėje kiekvienas žaidėjas susikoncentruotų į kelis dalykus. Nes jei krepšininkas per daug dėmesio skiria daugeliui dalykų, jis ima per daug galvoti, užuot pasikliovęs nuojauta ir leidęs įsijungti raumenų atminčiai. Ar jau kalbėjotės šia tema?
Šiaip tai tiesa, bet dabar mes apimame viską, nes man reikia labai daug ko išmokti. Puolimas, gynyba, žaidimas vienas prieš vieną, du prieš du – viską tobuliname. Na bet taip, jis prašo, kad aikštelėje imtumėmės paprastesnės taktikos. Jis parodė man kelis paprastus judesius – šuolį sukantis ir gynybą iš visų pusių. Tai - paprasti dalykai, bet nuo jų ir reikia pradėti. Dabar – ne sezono metas, laikas viską šlifuoti, tai ir darome.

Ar davė naudos kasdienis žaidimas prieš tokį pajėgų gynėją, kaip Omeras Asikas?
Kai žaidi prieš tokį žaidėją, greitai suvoki savo pajėgumą ir supranti, kur dar reikia patobulėti. Jis jau užsitarnavęs reputaciją. Man reikia išmokti su tokiais žaidėjais, kadangi kasdien su jais susidursiu.

Na o ko jau išmokai?
Mano ginklas – greitis. Bet tai jau žinojau. Jis irgi greitas, tad turiu jį pergudrauti. Turiu žaisti nuosekliau, sumaniau. Atvykęs iš Europos kasdien sužinau ką nors naujo apie NBA, turiu sugalvoti, kaip tas žinias pritaikyti žaidžiant.

Ar turi kokį asmeninį tikslą ateinantiems metams?
D. Motiejūnas šaukia pro šalį einančiam „Rockets“ žaidėjų personalo skyriaus vadovui Gerssonui Rosui: „Gerssonai, koks mano tikslas šiems metams?“. G. Rosas atsako: „tavo tikslas – patobulėti visose žaidimo srityse, stiprinti kūną ir pabandyti patekti į sudėtį“.

Sukčiauji?
Ne. Puikus atsakymas. Štai ką kasdien girdžiu. Ir tam skiriu visą dėmesį.