Dviratininkų sėkmės talismanas

Rugsėjo 11 d. buvęs ilgametis Lietuvos dviračių sporto federacijos (LDSF) prezidentas Gediminas Gruodis švenčia 70 metų jubiliejų. Šią sukaktį jis mini Italijoje.

Apie savo gimtadienį G. Gruodis nebuvo linkęs daug kalbėti. „Tai – liūdna diena, nes man jau daug metų...“ – tarė. Italijoje su žmona Aušrele praleis savaitę, o spalio mėnesį vyks į Bahamas, kur paprastai praleidžia visas žiemas, nes jam nepatinka šaltas, drėgnas oras.

Dar ir šiandien daug kas sako, kad LDSF neturės tokio prezidento, koks buvo G. Gruodis. Jis LDSF vadovavo 1998–2004 m., o vėliau pats šių pareigų atsisakė. Su juo susietos svarbiausios mūsų šalies dviratininkų pergalės. Todėl Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentas Artūras Poviliūnas yra pasakęs, kad lengviau laimėti „Aukso puodą“, nei rasti tokį žmogų kaip G. Gruodis, tokie vadovai kaip jis – mūsų laimingas loterijos bilietas.

TALISMANAS. Jubiliatas buvo vadinamas dviratininkų talismanu. Jis buvo tarsi LDSF simbolis – sėkmingai vadovavo federacijai ir užtikrindavo mūsų dviratininkių, garsėjusių visame pasaulyje, pasirengimą svarbiausioms metų varžyboms.

Viskas prasidėjo 1998 m., kai Diana Žiliūtė Valkenburge (Olandija) tapo pasaulio čempione, o LDSF prezidentas matė jos auksinį finišą. Po įspūdingos pergalės jis apkabino mūsų dviratininkę ir iš džiaugsmo... apsiverkė. „Buvo nepakartojamos akimirkos, daug emocijų! Tai buvo pirmasis pasaulio dviračių sporto čempionatas, kurį stebėjau“, – prisimena jubiliatas.

Po šios pergalės G. Gruodžio iniciatyva Olandijoje viename iš restoranų buvo surengtas vakaras. Čia Lietuvos dviratininkų šeima, stebėjusi čempionatą, kartu pasidžiaugė aukso medaliu. LDSF prezidentas buvo taip sužavėtas D. Žiliūtės pergale, kad padovanojo jai 2 tūkst. JAV dolerių iš savo kišenės.

Nuo tol bendrovės „Omnitel“ prezidentas G. Gruodis visada rasdavo laiko ir važiuodavo į pasaulio čempionatus, kur sėkmingai lenktyniaudavo Lietuvos dviratininkai, ir jiems teikdavo savo asmenines premijas. Baigiantis metams federacijos prezidentas visą dviratininkų šeimą pakviesdavo į restoraną, o pačius geriausius sportininkus bei jų trenerius apdovanodavo.

„Tai buvo mano naujas gyvenimo tarpsnis, su dviračių sportu, atrodo, ilgam susidraugavau. Man buvo be galo didelė garbė vadovauti tokiai šauniai sporto federacijai. Be to, man labai pasisekė, kad man dirbant buvo daug gerų dviratininkų, jie daug pasiekė. Tai laimės dalykas, kad atėjau būtent tuo momentu. Stengiausi iš visų jėgų. Viską dariau 100 proc., iš visos širdies.

Buvo malonu ir linksma, kad taip gerai visiems sekėsi. Į šią sporto šaką žiūrėjau ir kaip verslininkas – dėl sporto visas pasaulis ir Europa apie Lietuvą vis daugiau sužinodavo ir ją pripažindavo. Mano kabineto durys visada buvo atviros visiems. Niekada nesislapsčiau nuo žmonių, ateidavusių pasišnekėti rūpimais klausimais. Visada juos išklausydavau, tik ne visada galėdavau padėti. Aš federacijoje, kaip ir darbe, neatlieku pagrindinio vaidmens. Viską darė žmonės“, – prisimena G. Gruodis.

Jubiliatas pripažįsta, kad dviračių sportas jo gyvenime atliko didelį vaidmenį, tai buvo nepakartojamas laikotarpis. Su dviračių sportu jubiliatas nesiskiria ir dabar, veikia jo klubas. Jaunieji dviratininkai aprengti komandos „Gediminas Gruodis“ apranga, o merginos – „Aušra Gruodis“.

Ar ilgai klubas gyvuos, jubiliatas negali pasakyti, bet tuojau pat priduria, kad gyvuos tol, kol Valentinas norės (Valentinas Rutkauskas – buvęs ilgametis LDSF generalinis sekretorius, dabar dirbantis „Aušra Gruodis“ klube – aut. past.).

Į Lietuvos moterų rinktinės vyriausiojo trenerio kėdę vėl atsisėdo Valerijus Konovalovas. Gal ir G. Gruodis norėtų sugrįžti ir vadovauti Lietuvos dviračių sporto federacijai? „Oi, ne, tikrai ne. Toks noras nekyla, apie tai net ir nepagalvojau“, – atsako.

AISTRA. Didelė G. Gruodžio aistra – olimpinės žaidynės. Jis stebėjo Nagano, Sidnėjaus, Turino, Atėnų, Pekino ir Londono vasaros bei žiemos olimpines žaidynes. „Žiūrint, kur jos vyksta, tada ir susirengiu kelionei. Bet į Sočį tikriausiai nevyksiu“, – šypteli.

Buvęs LDSF prezidentas apgailestavo, kad per Londono olimpines žaidynes nebuvo įmanoma gauti bilietų į dviračių treko varžybas. „Prašiau visų, bet niekas bilieto neturėjo“, – sako apgailestaudamas. Su žmona Aušrele jis matė žaidynių atidarymą ir uždarymą, stebėjo krepšinio, lengvosios atletikos (matė, kaip Virgilijus Alekna mėtė diską ir užėmė ketvirtąją vietą), sinchroninio plaukimo, kitas varžybas.

„Olimpinės žaidynės buvo gražios, bet Londone buvo per daug žmonių – ir gatvėse, ir sporto bazėse, ir restoranuose, ir metro. Aušrytė sakė, kad vien dėl to ji čia nenorėtų gyventi“, – sako jubiliatas. Jis pastaraisiais metais visas vasaras leidžia Lietuvoje, savaitgaliais mėgsta nuvažiuoti į savo sodybą Vievio apylinkėse.

G. Gruodis save vadina labai laimingu žmogumi. „Matyt, yra mane laiminanti ir prižiūrinti ranka. Turėjau labai gerą, dabar jau šviesaus atminimo žmoną. Ji man užaugino du vaikus, dabar turiu keturis vaikaičius. Mano antroji žmona Aušrytė taip pat labai puiki, manimi nuoširdžiai rūpinasi. Šeima puiki, o ko man daugiau reikia?“ – sako jubiliatas.

Pagrindinis G. Gruodžio gyvenimo principas – gerbti žmogų. Tokia buvo jo filosofija dirbant, tokia yra ir dabar, kai sau laimingai gyvena, išėjęs į užtarnautą poilsį.

Gyvenimo etapai
G. Gruodis gimė 1942 m. rugsėjo 11 d. Kaune, tačiau čia nedaug tegyveno. Prabėgus dvejiems metams su šeima pasitraukė į Vakarus. Penkerius metus praleido Vokietijoje ir 1949 m. išvyko gyventi į Ameriką. 1962 m. baigė Konektikuto valstijos universitetą, įgijo elektriko-inžinieriaus specialybę.
1972 m. baigė „Electrical Engineering Union“ koledžą. 1965–1967 m. – „Central Maine Power Co“ inžinierius, 1967–1980 m. – „IBM“ kontrolierius, įgijo magistro laipsnį, 1980–1991 m. – „Lustrelon“ prezidentas.

Į Lietuvą G. Gruodis atvyko 1991 metais. Kai buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė, su savo dėde, gerai žinomu Amerikoje žmogumi daktaru Juozu Kazicku ilgai diskutavo, kuo galėtų būti naudingi savo gimtam kraštui. Nusprendė, kad reikia sukurti įmonę, kurioje būtų daug darbo vietų, pagerėtų ekonomika. Pasirinko savo mėgtą ryšių sistemą, sukūrė bendrovę „Omnitel“, pritraukė stambią bendrovę „Motorola“ ir ši tapo jų partnere.

1991–2000 m. – UAB „Omnitel“ prezidentas, 2000–2004 m. – Direktorių valdybos narys. 1998–2004 m. – Lietuvos dviračių sporto federacijos prezidentas. Niekada aktyviai nesportavo, tačiau mėgėjiškai žaidė golfą. Besimokydamas Amerikos gimnazijoje, buvo neabejingas beisbolui, kėgliams, kiek vėliau – tenisui. Bet, pradėjus skaudėti kelius, su teniso rakete teko atsisveikinti.