Svarbiausia – olimpiečių gerovė

Šiemet Londone Sidnėjaus ir Atėnų olimpinis čempionas Virgilijus Alekna liko per plauką nuo medalio – ketvirtas.

Dar prieš olimpines žaidynes Lietuvos lengvosios atletikos legenda tvirtino, kad po pagrindinio 2012-ųjų starto baigs profesionalaus sportininko karjerą. Tiesa, Londone V. Alekna sudvejojo: kalbėjo apie galimybę dalyvauti 2013-ųjų pasaulio čempionate.

Jeigu tam 40 metų disko metikas būtų ryžęsis, tai būtų jau dešimtosios jo pasaulio pirmenybės. Jas V. Alekna yra laimėjęs du kartus.

Vis dėlto lengvaatletis po Londono olimpiados galutinai apsisprendė baigti sportininko karjerą. V. Alekna pareiškė pretenduosiantis į Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidento postą.

Nevisus metus Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) sporto patarėju dirbęs lengvaatletis prisipažino, kad tapus LTOK prezidentu, jam tektų palikti darbą VRM.

Bet sporto V. Alekna neketina pamiršti. Tik po olimpiados galutinai apsisprendęs baigti profesionalo karjerą, jis žada iki gyvenimo pabaigos sportuoti savo malonumui.

Kandidatas į LTOK vadovus nemano imtis labai didelių permainų. Anot jo, komitetui trūksta viešumo su finansais susijusiose srityse, kitam LTOK darbui V. Alekna daug kritikos neturėjo.

Ką labiausiai, jūsų manymu, reikia keisti LTOK veikloje?
Iš esmės olimpinio komiteto veiklą apibrėžia Olimpinė chartija. Galima keisti tik tiek ir taip, kad nebūtų prasilenkta su ja. Aš manau, kad komiteto veiklai tikrai trūksta viešumo finansiniais klausimais. Manau, reikėtų įdiegti daugiau skaidrumo skirstant lėšas. Tai, mano galva, – pagrindiniai dalykai, ką galima pakeisti olimpinio komiteto veikloje.

Ar turite savo komandą nusišypsojus sėkmei? Ar daug olimpinio komiteto darbuotojų keistųsi?
Tikrai nesakau, kad ateisiu ir nieko neliks. Aš manau, kad pagrindinė prezidento veiklos dalis – darbas su rėmėjais, pritraukimas naujų pinigų į olimpinį sportą. Man atrodo, kad aš šioje srityje galėčiau pasiekti kur kas geresnių rezultatų. LTOK yra puikiai dirbančių žmonių, kurie galėtų ir toliau dirbti man laimėjus rinkimus.

Ar LTOK prezidento postas nėra daugiau reprezentacinis?
Be jokios abejonės, tai – daugiau reprezentacinis postas. Vis dėlto pagrindinis darbas yra generalinio sekretoriaus, direktorato.

Jūs – lengvaatletis. Ar nebus nuskriaustos kitos šakos, jums tapus prezidentu?
Jokiu būdu. Yra skirtingos sporto šakos ir jų poreikiai skiriasi. Vienų lėšų reikia krepšinio federacijai, kitų – nedidelei federacijai. Tikrai nebus taip, kad vienai federacijai bus skirti pinigai, o kitai – ne. Suprantama, kad turi būti išskirti prioritetai. Jie, aišku, teikiami toms federacijoms, kurios dalyvauja olimpinėse žaidynėse, kurių sportininkai rodo rezultatus. Didesnį dėmesį turėtume skirti joms. Nes tai yra medaliai, šlovė, garbė ir papildomas rėmėjų pritraukimas. Per sudėtinga būtų atrasti visoms federacijos pinigų pagal jų poreikius ar norus.

Prioritetas – rezultatai? Ne populiarumas, sportuojančiųjų skaičius? Tokiu atveju labai daug laimėtų, pavyzdžiui, penkiakovė. Ji nėra ypač populiari, bet jos atstovai pasiekė puikių rezultatų...
Šiuolaikinės penkiakovės poreikiai nėra tokie dideli, kad negalėtumėme jų patenkinti. Juolab kad, kaip ir sakote, – šios sporto šakos atstovai pasiekė labai gerų rezultatų. Atsižvelgdama į masiškumą, lėšų skirti turėtų valstybė. Olimpiniam komitetui turi rūpėti olimpiečiai, olimpiniai laimėjimai.

Ar užteks jums darbo patirties?
Dabar man būtų labai sunku į šį klausimą atsakyti. Kiek tos patirties reikia? Ar jos užtenka, ar jos per daug, ar jos per mažai, galėsiu pamatyti tik tada, jei mane išrinks prezidentu. Buvau sportininkas, esu dirbęs treneriu, dabar dirbu sporto valdininku. Ar to gana, galėsiu atsakyti tik dirbdamas.

Dabartinio darbo VRM reikėtų atsisakyti?
Taip. Be jokios abejonės.

Pasigirkite, ką spėjote nuveikti dabartiniame darbe per tuos metus.
Na, ar yra čia kuo girtis: visus darbus, kurie man pavedami, aš atlieku.



Jeigu taptumėte LTOK prezidentu, ar dar sportuotumėte?
Nėra skirtumo, ar tapčiau prezidentu, ar netapčiau. Klausimas – kaip sportuoti? Savo profesionalaus sportininko karjerą baigiau ir tikrai profesionaliu sportininku, siekiančiu rezultato, nebūsiu. Mano laikas jau praėjo. Aišku, fizine veikla savo malonumui teks užsiimti visą likusį gyvenimą. Tiek metų praleidus profesionalų sporte, kitaip neįmanoma. Štai šiandien atradau puikią akimirką pasitreniruoti. Pirmą kartą po daug laiko. Treniruotė – malonumas. Pasportuoji, o po to jauti malonų nuovargį. Tikiuosi, dar sudalyvauti ir Lietuvos čempionatuose. Tai nėra tokios sunkios varžybos, kokiose dalyvauti negalėčiau.

Ar jūsų šeima džiaugiasi, kad baigėte karjerą?
Atvirai pasakius, to dar niekas nepajuto. Ar esu baigęs karjerą, ar buvau nebaigęs, tokiu metu iki Naujųjų metų aš vis tiek leisdavau laiką su šeima namie. Tik po jų išvažiuodavau iš Lietuvos į stovyklas, o dabar liksiu čia ir būsime kartu kur kas ilgiau.

Kas labiausiai įstrigo per karjeros metus?
Auksas olimpiadose. Be abejonių.

Ar daug pažįstate garsių sportininkų, kurie dabar būtų nacionalinių olimpinių komitetų vadovai?
Iš mano pažįstamų – ukrainietis šuolininkas su kartimi Sergejus Bubka. Girdėjau, kad Serbijos olimpiniam komitetui vadovauja krepšininkas Vlade Divacas. Jei paieškotumėm Afrikos šalyse, tenai pamatytume daug sporto žvaigždžių, dabar vadovaujančių šalių olimpiniams komitetams.

Galbūt kalėjotės su S. Bubka? Klausėte patarimų?
Ne, nesame mes taip gerai pažįstami. Tiesiog ji matydavau daugelyje varžybų, kuriose pats dalyvavau.