D. Gudzinevičiūtės rinkimų programos gairės

1. DIALOGAS, BENDRAVIMAS IR BENDRADARBIAVIMAS.
Reikia kalbėtis ir ieškoti kompromiso, o ne kariauti. Nepateisinu vykdomo sporto visuomenės supriešinimo ("senoji vadovybė" versus "gelbėtojas"), skaudu matyti KKSD ir LTOK priešpriešą. Turime veikti visi išvien sporto vardan! Metinės bei Olimpinio ciklo LTOK veiklos programos turi būti sudaromos aktyviai tariantis su LTOK nariais - sporto federacijomis ir kitomis sporto organizacijomis bei ekspertais. Reikia išsiaiškinti visų, net mažiausių federacijų, poreikius (ne tik finansinius) ir ieškoti kelių, kaip spręsti joms aktualius klausimus.
 

2. SKAIDRUMAS IR VIEŠUMAS.
Turi būti užtikrintas LTOK veiklos ir finansinis skaidrumas, atsakomybė ir atskaitomybė, teikiamos reguliarios ketvirtinės finansinės ir veiklos ataskaitos. Turi būti užtikrintas didesnis LTOK veiklos viešinimas (įtraukiant sporto federacijų atstovus) visuomenei, politikams, potencialiems rėmėjams, žiniasklaidai, sporto federacijoms ir kitoms suinteresuotoms grupėms. Negalime kalbėti apie sportui aktualius klausimus tik žaidynių laikotarpiu - aktualius klausimus privalome kelti ir spręsti kasdien.
 

3. DĖMESYS VISOMS SPORTO ŠAKOMS.
Numarinti kurią nors šaką lengva, atgaivinti - labai sunku. Nemanau, kad LTOK ateitį turi spręsti tik didieji: būtinas dialogas tarp visų sporto federacijų. Turime suvokti, kad populiariausios / didžiosios sporto šakos ir taip mėgaujasi išskirtiniu finansinių rėmėjų ir žiniasklaidos dėmesiu, tad, vedini olimpinės dvasios, privalome pagelbėti silpnesniems. Gyvename laikais, kai jauniems žmonėms ypač svarbios pasirinkimo galimybės, įvairios saviraiškos formos. Jei siekiame jaunimo atitraukimo nuo žalingų įpročių, geresnės jų sveikatos - negalime, remdamiesi stipriojo teise, pjautuvu pereiti per sporto šakas ir palikti tik didžiąsias.
 

4. ŽIEMOS SPORTO ŠAKŲ POTENCIALO PANAUDOJIMAS.
Turime suprasti, jog šalies klimatinės sąlygos lemia tai, kad, siekiant sveikatingumo, masinio sporto, turime didesnį dėmesį skirti ir žiemos sportui. Manau, jog bendradarbiavimas su Švietimo ir mokslo ministerija, skatinant aktyvesnį žiemos sporto šakų propagavimą mokyklose, užklasinėje veikloje, yra viena iš galimų efektyvių priemonių. Be to, sėkmingas bent kelių sportininkų pasirodymas žiemos Olimpinėse žaidynėse padėtų ir mūsų šalies prestižui, ir apskritai didesniam dėmesiui olimpiniam sportui. Didžiulis susidomėjimas dailiuoju čiuožimu bei augantis "Snaigės žygių" populiarumas įrodo, kad žiemos sportas mūsų šalyje potencialo turi.
 

5. ATSINAUJINIMAS - BALANSAS TARP PATIRTIES, AMBICIJOS IR NAUJŲ IDĖJŲ.
Manau, kad LTOK prezidentas turi būti komandos lyderis: energingas, entuziastingas ir idėjų turintis asmuo. Manau, kad prezidento komandą turėtų sudaryti patyrę, gerbiami ir veiklūs žmonės. Net ir pačios geriausios įmonės, net ir sėkmingai dirbdamos, periodiškai daro tam tikras permainas, kad pažadintų entuziazmą, norą dirbti ir kurti, norą daryti ne tik tai, kas įprasta, bet sugalvoti, kaip padaryt geriau, ką padaryti naujo, kad būtų geriau visiems. Tikiu, kad įvairialypis požiūris - vertybė. 
 

6. PROFESIONALIŲ SPORTININKŲ SOCIALINIŲ GARANTIJŲ KLAUSIMO SPRENDIMAS: sveikatos draudimo, draudimo nuo traumų bei socialinių garantijų senatvėje užtikrinimas.

DĖMESYS JAUNIEMS TALENTINGIEMS SPORTININKAMS: stipendijų jiems steigimas (įtraukiant privačius rėmėjus), vyresnių olimpiečių skatinimas dalintis savo partimi. 

DĖMESYS PRAKTINIAMS IR KASDIENINIAMS SPORTININKŲ GYVENIMO KLAUSIMAMS: kai kurias sportininkų problemas galima išspręsti tiek aktyvesniu LTOK darbu su rėmėjais, tiek kitais LTOK vidiniais resursais.
 

7. DĖMESYS NE TIK SPORTININKAMS, BET IR JIEMS PADEDANTIEMS ŽMONĖMS.
Itin aktualus sporto organizatorių (specialistų, darbuotojų) bei medikų, trenerių socialinių garantijų klausimas. Reikia matyti ne tik sportininką, bet ir visus, kurie jam padeda. Turi būti teisinga atlygio sistema.

Taip pat turime padėti rengti sporto darbuotojus, trenerius, medikus. Privalome padėti sportininkams pasirengti Olimpinėms žaidynėms ir svarbiausioms tarptautinėms varžyboms, kurios atitinka Olimpinio judėjimo siekius.

Turi būti sukurta visiems priimtina, LTOK finansines galimybes atitinkanti, skatinimo už pasiektus rezultatus sistema - gal tuomet nereikės ginčytis dėl automobilio markės ar modelio.

8. SPORTO BAZIŲ KLAUSIMO SPRENDIMAS.
Pastatyti naujas sporto bazes nėra LTOK finansinius išteklius atitinkantis uždavinys. Visgi, LTOK, turėdamas didelį moralinį autoritetą, vienydamas daug federacijų bei sportinių organizacijų, ir turėdamas didelį olimpiečių užnugarį, privalo aktyviai diskutuoti su valstybės ir savivaldos institucijomis, idant sporto srities finansavimas būtų didesnis. Pavyzdžiui, kodėl iš valstybės ir savivaldybių biudžeto išleisti keli šimtai milijonų litų sporto ir pramogų arenoms pastatyti, o nesugebama rasti kelių dešimčių milijonų litų reikalingų pabaigti šiuolaikiniam sportininkų rengimo centrui Druskininkuose? Juk jame galėtų treniruotis penkiakovininkai, plaukikai, boksininkai, imtynininkai, lengvaatlečiai, įvairių žaidimų sporto šakų atstovai – pradedant rankininkais, baigiant futbolininkais ir daugelis kitų. Trumpuoju laikotarpiu, lygiagrečiai reikia ieškoti operatyvių sprendimų: nuo kvietimo privačius sporto klubus tapti LTOK rėmėjais mainais į teisę sportininkams treniruotis juose nemokamai iki reabilitacinių mini centrų kūrimo.
 

9. PAPILDOMAS SPORTO FEDERACIJŲ FINANSAVIMAS.
Būtina padidinti federacijų finansavimą, optimizuojant olimpines programas, papildomai finansuojant federacijas, priklausomai nuo jų sportininkų pasiektų rezultatų bei šių rezultatų gerėjimo. Tuo tikslu būtina išlaikyti dabartinį LTOK finansavimo modelį bei ieškoti daugiau privačių rėmėjų, siūlydami jiems įvairias rėmimo galimybes (stipendijos, tikslinės lėšos konkretiems olimpiečiams ar komandai, lėšos LTOK veiklos stiprinimui ir t.t.).

10. DIDESNIS DĖMESYS SPORTUI VALSTYBĖS MASTU IR VISUOMENĖJE.
Manau, kad reikia pradėti aktyvų dialogą su bendruomenėmis, seniūnijomis, kuris įtrauktų ne tik Švietimo ir mokslo ministeriją bei Kūno kultūros ir sporto departamentą, bet ir Sveikatos apsaugos ministeriją ir formuotų valstybinę sveikos gyvensenos politiką. Valstybės aiškiai išsakyta mintis, jog sportas - geriausia sveikatos apsaugos priemonė, ženkliai pagerintų sporto situaciją. Sveikatos apsaugos ministerijos atliktos apklausos rezultatai rodo, kad laisvalaikiu sportuoja tik 27 proc. Lietuvos gyventojų, o 73 proc. neužsiima jokia fizine veikla. Tai labai liūdinantys skaičiai. Manau, turime dalyvauti, idant situacija pasikeistų - olimpinis švietimas, olimpiečių asociacija yra puikūs įrankiai. Atsiranda gal tik vienas olimpinis čempionas iš šimtų ar tūkstančių, tačiau likę žmonės atitraukiami nuo žalingų įpročių, gerėja jų sveikata, psichologinė būsena. Sieksiu, kad būtų tinkamai atstovaujami sportininkų ir sporto federacijų interesai.

11. PAGRINDINIS RESURSAS - MŪSŲ GALVOSE.
Sportuoju ne vieną dešimtį metų, dalyvavau penkiose Olimpinėse žaidynėse. Aiškiai matau ir suprantu, kad vienas svarbiausių dalykų, siekiant aukštų sportinių rezultatų ir medalių yra tinkamas psichologinis nusiteikimas. Lenkiu galvą prieš tuos, kurie iškovojo medalius, nepaisant sunkių treniruočių sąlygų - tai tik įrodo vidinio nusiteikimo svarbą. Turime formuoti laimėtojų mentalitetą, turėti profesionalių sporto psichologų, galbūt net gyvenimo trenerių komandą. Dėmesys sportininkams bei patriotinių jausmų skatinimas ne mažiau svarbus siekiant gerų rezultatų sporte.

12. GARBĘ MŪSŲ ŠALIAI DARANTIS ATSTOVAVIMAS TARPTAUTINIU LYGIU.
Neseniai populiari buvo mintis, kad "Lietuva - drąsi šalis". Manau, kad Lietuva gali būti sporto šalis. Jei jau dabar šalių įskaitoje pagal Londono Olimpinėse žaidynėse iškovotų medalių svarbą ir skaičių Lietuva yra 34-a, pagal medalius vienam žmogui - 14-a, o pagal aukso medalius vienam žmogui - 8-a, reiškia galime kelti ir dar ambicingesnius tikslus! Taip pat turime plėtoti LTOK tarptautinius ryšius, bendradarbiavimą su kitų šalių olimpiniais komitetais bei tarptautinėmis organizacijomis ir skatinti abipusį pasikeitimą gerąją patirtimi. Turime dalyvauti Tarptautinio olimpinio komiteto veikloje (programose, struktūrose, renginiuose) ir stiprinti LTOK autoritetą tarptautinėje erdvėje, rodyti iniciatyvą siekiant surengti TOK seminarus ar konferencijas.  

13. VADOVAVIMASIS OLIMPINE CHARTIJA KASDIENINĖJE LTOK VEIKLOJE.
Turime propaguoti pagrindinius olimpizmo principus ir vertybes bei stiprinti olimpinį judėjimą šalyje. Turime siekti, kad kiekvienas asmuo turėtų galimybę sportuoti nepatirdamas jokios diskriminacijos ir jausdamas olimpinę dvasią. Privalome nepamiršti, kad su olimpiniu sąjūdžiu nesuderinama jokia diskriminacijos forma šalies ar asmens atžvilgiu iš rasinių, religinių, politinių, lytinių ar kitokių paskatų. Turime skatinti ir remti moterų dalyvavimą visose ir visų lygių sporto struktūrose. Privalome skatinti sporto etikos laikymąsi, dėti pastangas, kad sporte vyrautų kilnaus elgesio dvasia, kovoti su dopingu sporte. Turime vadovautis olimpinio solidarumo principais, skatinti priemones, padedančias apsaugoti sportininkų sveikatą ir aplinką. Turime skatinti didelio meistriškumo sporto ir sporto visiems plėtotę bei sportu ugdyti jaunimą. Turime skirti deramą dėmesį parolimpiniam sportui. Galiausiai, privalome stiprinti olimpinio sąjūdžio vienybę ir apsaugoti jo nepriklausomybę, tuo tikslu išlaikydami Tarptautinio olimpinio komiteto reikšminga įvardijamą dabartinę LTOK finansavimo sistemą, kuri užtikrina LTOK savarankiškumą ir kartu Olimpinės chartijos 28.6 straipsnyje įtvirtintą pareigą Nacionaliniam olimpiniam komitetui „saugoti savo autonomiją ir priešintis bet kokiam spaudimui, įskaitant politinį, teisinį, religinį ar ekonominį, kuris gali kliudytis vadovautis Olimpine chartija“.