Ingvaras Butautas | 2012 m. spalio 1 d. 14:30 |
![]() ![]() |
Ištvermės išbandyme daugiausia - moterų
Jau penktą kartą surengtas Pasaulinei širdies dienai paminėti skirtas šiaurietiškojo ėjimo žygis Lietuvos pajūriu
Jau tradiciškai prieš paskutinį rugsėjo savaitgalį aktyvaus laisvalaikio mėgėjai renkasi prie Būtingės pasienio posto su Latvija ir per keturias dienas, pasispirdami šiaurietiškojo ėjimo lazdomis, nužingsniuoja iki Rusijos sienos Kuršių nerijoje.
"Viskas pavyko. Tik paskutinę dieną dėl vėjo teko eiti ne pajūriu, o dviračių taku. Bet nuo sienos iki sienos nuėjom," - sakė šiaurietiškojo ėjimo instruktorius, Širdies dienai skirto žygio iniciatorius Arūnas Milkus.
Atstumas pajūriu nuo sienos iki sienos - apie 100 km. A. Milkus sako, kad ėjikai visada nueina šiek tiek daugiau: "Jeigu dar skaičiuoti vaikščiojimus po miestus. Juk mes ateiname į miestą, tai paplūdimyje nemiegame: į nakvynės vietą irgi reikia eiti."
Šiemet eiti pasiryžo 45 žmonės. Visą atstumą įveikė 10. Anot A. Milkaus, dalyvių skaičius nuolat auga - pernai ėjikų buvo 40.
"Visada ką nors naujo atrandame. Jūros krantas nebūna vienodas. Vienoje vietoje - padidėjęs, kitoje - pamažėjęs. Tai ne autostrada, kuri visuomet tokia pati," - įspūdžiais dalijosi A. Milkus.
Širdies dienos ėjimas - ilgas renginys. Norinčiam eiti keturias dienas savaitgalio nepakanka."Žmonės individualiai sprendžia tą klausimą - kaip jiems būti laisviems tas dienas. Manau jie susitvarko su darbais taip, kad turėti trumpas atostogas. Juk visada žmonės randa laiko savo pomėgiams: kas dviračiu važiuoja, kas futbolą žaidžia. Taip ir čia", - sakė A. Milkus.
Ėjimo dalyviai nakvoja Palangoje, Klaipėdoje ir Juodkrantėje.
Daugiausia ėjimo nuo sienos iki sienos dalyvių - moterys. Pasak A. Milkaus, jos sudaro du trečdalius ėjikų.
Aiškindamas šį fenomeną, A. Milkus ir pajuokavo: "Mes juk vaikščiojame su lazdomis. Vyrams, matyt, atrodo, kad eiti su lazda - tik į "grabą". Tas šiaurietiškas ėjimas yra savotiška naujiena. Moterys greičiau priima naujienas negu vyrai."
Šiaurietiškojo ėjimo mėgėjai savo pomėgį tenkina visais metų laikais. "Tik žiemą nėra didelių renginių. Pajūriu vaikštome būtent rugsėjo paskutinį savaitgalį. Ir visada tokiu metu būna geras oras," - kalbėjo šiaurietiškojo ėjimo instruktorius.