Tarėsi, kaip padėti neįgaliųjų sportui

Kūno kultūros ir sporto departamento vadovų ir neįgaliųjų sportininkų, trenerių, neįgaliųjų sporto federacijų, parolimpinio komiteto vadovų susitikime aptarti aktualūs probleminiai klausimai neįgaliųjų sporte bei galimi jų sprendimo būdai. Kalbėta apie trenerių, padedančių neįgaliesiems sportininkams, darbo specifiką, krūvius, apmokėjimo tvarką, asistentų poreikį, neįgaliųjų sportininkų rengimo sistemą, sporto bazes, sporto medicinos centrų paslaugas.   
 

„Apsikeitėme informacija, aptarėme tikrai aktualius neįgaliųjų sportininkų trenerių trūkumo, profesionalių neįgaliųjų sportininkų rengimo vietos klausimus. Taip pat pirmą kartą iškeltas vadinamųjų lyderių, kai kuriose sporto šakose užduotis atliekančių kartu su neįgaliaisiais sportininkais, statuso klausimas“, – sakė Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Klemensas Rimšelis. Pasak jo, departamentas šiuo metu svarsto galimybes, kaip skatinti savivaldybes sporto mokymo įstaigose steigti neįgaliųjų sporto grupes.
 

Tiek departamento vadovo, tiek Parolimpinio komiteto prezidento Vytauto Kvietkausko nuomone, neįgaliųjų sportas pirmiausia yra socialinės integracijos priemonė. Tai atitinka ir Seime patvirtintos Valstybinės sporto strategijos kryptį skatinti gyventojų fizinį aktyvumą, tačiau profesionalių sportininkų pasiekimai reikalingi, siekiant įkvėpti ir paskatinti kitus sportuoti.      
 

Kalbant apie finansavimą, buvo pabrėžtas federacijų vaidmuo ir bendradarbiavimo būtinybė. Departamento vadovas, pažymėjo, kad valstybė finansuoja ne atskiras federacijas, o jų atstovaujamą sporto šaką ir jos plėtrą – įvairiose amžiaus ir socialinėse grupėse.
 

Departamento generalinis direktorius taip pat pabrėžė, kad ateityje keičiant sporto medicinos centrų funkcijas ir teikiamų paslaugų pobūdį bus atsižvelgta ir į neįgaliųjų sportininkų poreikius.