"Galėčiau visą dieną būti aikštėje"

„Jam ypač patinka dėti į krepšį. Visas jo žaidimas sukasi apie krepšį, jis tiesiog stengiasi sudraskyti lanką“, – taip JAV žiniasklaidai Joną Valančiūną pristatė komandos draugas Lietuvos rinktinėje Martynas Pocius.

Dėjimas yra mėgstamiausias J.Valančiūno žaidimo elementas. Jam patinka dėti ir atkovoti kamuolį – tokius dalykus įvardijo ir pats aukštaūgis, paklaustas apie mėgstamiausius krepšinio elementus, rašo „Yahoo Sports“.

Kuomet 2011 m. NBA naujokų biržoje Toronto „Raptors“ klubas penktuoju šaukimu pasirinko J.Valančiūną, komandos sirgaliai nežinojo, kaip reaguoti. Po keleto ypač nesėkmingų sezonų ir lyderio Chriso Bosho praradimo, sirgaliai norėjo gauti kažką ypatingo. Žaidėją, kuris būtų pažįstamas. Tačiau jie gavo europietį, apie kurį nežinojo nieko, tačiau visi žadėjo – jūs jį pamilsite.

Po metų, kuriuos J.Valančiūnas praleido „Lietuvos ryte“, tiek komandos žaidėjai, tiek personalas per pirmas dvi treniruočių stovyklos savaites pamatė, kad gavo nepaprastai talentingą žaidėją. Negana to, prie komandos prisijungė viena įdomiausių 2011 m. naujokų biržos asmenybių.

Tiek komanda, tiek sirgaliai lietuvį pamilo vos per dvi ikisezonines rungtynes.

Svetainė aiškina, kaip J.Valančiūnas myli krepšinį: myli ne „esu aukštas, todėl žaisiu krepšinį, nes daugiau nieko negaliu daryti“ būdu, o „tai viskas, ką moku ir noriu daryti, nes man patinka laimėti ir aš noriu būti geriausias“ būdu.

„Tai mano kraujyje“, – JAV žiniasklaidai, pirštu rodydamas į vietą krūtinėje, kur plaka širdis, sako J.Valančiūnas. „Aš buvau labai jaunas ir atėjau į krepšinio treniruotes. Nuo tada įsimylėjau krepšinį“.

Kanadoje laisvalaikio daugiau

„Yahoo sports“ svetainė amerikiečiams pasakoja visą Jono vaikystės istoriją: apie tai, kaip aukštaūgis nuo 14 metų gyveno vienas Vilniuje, apie Lietuvos žmonių meilę krepšiniui, apie J.Valančiūno ir mamos meilę. JAV žiniasklaidai įdomu viskas.

„Pirmieji metai gyvenant vienam buvo tikrai sunkūs. Tačiau po metų ar dvejų pripratau ir tapo lengviau. Dabar man lengva būti vienam, koks esu Toronte. Žinoma, turiu komandos draugus ir nesu vienišas, tačiau šeimos kartu su manimi čia nėra“, – šypsodamasis pasakoja J.Valančiūnas.

 JAV žurnalistai netruko „pasigauti“ ir Lietuvos krepšinio legendos Arvydo Sabonio atsiliepimų apie talentingąjį krepšininką. NBA šlovės muziejaus narys, kurį JAV vis dar puikiai atsimena, „Sports Illustrated“ straipsnyje cituojamas: „J.Valančiūnas yra mūsų šalies ateitis. Mes neturime kito tokio aukštaūgio kaip jis.“

„Man tai nesvarbu, nes dar turiu daug tobulėti. Žinoma, man patinka, kuomet toks žmogus apie mane gerai atsiliepia, tačiau turiu tai įrodyti – tai tiesiog žodžiai“, – nosies neužriečia J.Valančiūnas.

JAV žiniasklaidai patinka, kad J.Valančiūnas, nors ir turi begales talento, vis tiek mėgsta sunkiai dirbti ir demonstruoja pagarbą savo komandos draugams ir kitiems lygos žaidėjams.

„Visi NBA žaidėjai yra geri krepšininkai, o kiekvienas iš jų turi kažką ypatingo. Vienas puikiai kovoja dėl atšokusių kamuolių, kitas pasižymi atletiškumu. Kiekvienas yra ypatingas, o aš noriu pademonstruoti, kuo ypatingas esu aš. Krepšinis man, visų pirmą, yra pergalės. Jei žaidi krepšinį, turi norėti nugalėti, o aš tai mėgstu daryti nuo mažumės. Noriu būti pirmas, geriausias“, – teigia J.Valančiūnas.

Lietuvos krepšinio talento norą dirbti ir varžytis netruko pastebėti vienas „Raptors“ veteranų Amiras Johnsonas. Anot jo, J.Valančiūnas net treniruotėse veržiasi viską atlikti geriausiai ir pirmiausiai: „Sakau jam, jaunuoli, juk visur suspėsi“, – juokiasi A.Johnsonas.

„Europoje per dieną būdavo dvi treniruotės, o čia tik viena. Turiu daug papildomo laisvo laiko, tad stengiuosi jį išnaudoti sportui ir treniruotėms salėje. Ką mėgstu daryti be krepšinio? Nežinau, žaisti kompiuterinius žaidimus, tačiau visas mano gyvenimas sukasi apie krepšinį. Aikštėje praleidžiu labai daug laiko, tad dideliems pomėgiams jo nelieka. Galėčiau visą laiką būti aikštėje“, – JAV žiniasklaidą toliau stebina J.Valančiūnas.



Stebina humoro jausmu

Komandos draugai, aistruoliai ir žurnalistai netruko pastebėti ir dar vieną Jono savybę – linksmus plaučius.

„Jonas turi puikų humoro jausmą. Nežinojau, kad jis yra toks linksmas. Praėjusią dieną su juo kalbėjau, o tuo metu jo grotuve sukosi Gucci Mane muzika (JAV reperis). Tai mane labai nustebino. Negali būti, kad savo grotuve jis turi daugiau repo negu aš“, – juokėsi „Raptors“ puolėjas DeMaras DeRozanas.

Johnas Lucasas III, kuris yra J.Valančiūno „kaimynas“ drabužinėje, netruko tapti lietuvio pokštų auka. Po rungtynių su „Pistons“ vykusioje spaudos konferencijoje amerikietis pasisiūlė kitą rytą 7 val. nupirkti J.Valančiūnui pusryčius iš „McDonald`s“ ir atvežti į namus. Lietuvis nusišypsojo, palinko prie prieš jį sėdėjusių žurnalistų ir tarė: „Padėkite man vaikinai. Ar galite man padėti?“ – persirengimo kambarys mirė iš juoko.

Kuomet J. Lucasas III rengėsi palikti persirengimo kambarį, lietuvis parodė į ryškius aukso ir sidabro spalvos amerikiečio sportinius batelius ir tarė: „O čia tai grobis.“ Tinkamas žodžio pavartojimas buvo apdovanotas komandos draugų šypsenomis.

„Jis bus labai geras NBA žaidėjas, nes yra jaunas ir alkanas. Jis vis dar mokosi ir kaip kempinė traukia į save viską. Jei jam pasakai pastabą, Jonas visada supranta, o jei kažkas neaišku – ateina ir išsiaiškina. Po to stengiasi tai ištaisyti. Tokiam jaunam ir noru tobulėti trykštančiam žmogui nėra ribų – tik dangus“, – itin šiltai apie komandos draugą atsiliepė J.Lucasas III.

Tuo neabejoja ir „Raptors“ treneris Dwayne`as Casey, jau antrose lietuvio rungtynėse su „Pistons“ išleidęs krepšininką į starto penketą.

Abejose rungtynėse J.Valančiūnas pradžioje pasisveikindavo su arbitrais ir jiems prisistatydavo: „Labas, aš esu Jonas“. Tą patį jis daro ir susitikdamas su žurnalistais. J.Valančiūnas nesistengia pasislėpti nuo žurnalistų, kantriai atsakinėja į klausimus, tačiau pradžioje visada paklausia pirmas: „Kaip jums šiandien sekasi?“.

Vienintelis dalykas, kurio J.Valančiūnas dar nemoka, rašo JAV žurnalistai, tai kalba, o ypač slengas.

„Taip, prie slengo priprasti sunku. Ne kartą kalbantis su komandos draugais teko sakyti „Ką sakei?“, tačiau jie visada paaiškina ir aš mokausi. Komandoje visi vaikinai yra labai malonūs ir geri, nes supranta, kad esu kitoks – europietis. Jie ypač stengiasi padėti su kalba, įveikti jos barjerą, komandos nariai mane palaiko, tad esu laimingas“, – džiaugiasi J.Valančiūnas.

„Jam viskas sekasi puikiai. Jis niekada nesikuklina paklausti dar kartą, be to, jam padeda humoras. Jis „kietas“ vaikinas“, – juokauja D.DeRozanas.

Myli krepšinio sirgalius

Stebina jo ūgis ir puikus humoro jausmas, tačiau labiausia – jo žmogiškumas. Sunku patikėti, kad jam tik 20 metų, rašo „Yahoo Sports“. Jo asmenybė puiki, jis labai malonus ir visada būna savimi. J.Valančiūnas yra itin patenkintas ir sujaudintas galimybės išbandyti jėgas NBA lygoje.

„Tai geriausia pasaulio krepšinio lyga. Manau, kad kiekvienas krepšininkas nori čia rungtyniauti – to noriu ir aš“, – JAV spaudos žodžius patvirtina J.Valančiūnas.

Jis yra vaikas iš mažos šalies mažo miestelio, užaugęs su didžiulėmis krepšinio svajonėmis ir atvažiavęs čia jas išpildyti, gerų žodžių lietuviui nestokoja JAV žurnalistai.

„Esu toks, koks esu. Noriu būti savimi, noriu būti Jonas, noriu puikiai žaisti NBA lygoje. Tai yra mano svajonė ir tikiu, kad ji išsipildys. NBA sirgaliams noriu pasakyti, kad aš myliu sirgalius – aš myliu sirgalius, aš myliu krepšinio sirgalius. Namie aš visada bendraudavau su jais, man ne problema pasirašinėti autografus ar kartu nusifotografuoti. Tačiau labiausiai myliu krepšinį – galite tuo neabejoti“, – užbaigia J.Valančiūnas.