V. Čmilytė į šachmatų ateitį žiūri optimistiškai

Šiemet pasaulinė šachmatų olimpiada Lietuvos sportininkams pateikė naujovių bei uždavė ne vieną galvosūkį. Kodėl moterys - sėkmingesnės strategės nei vyrai ir kaip šalies didmeistriams sekasi auginti jaunąją kartą? Apie įspūdžius, parsivežtus iš šios olimpiados, kalbėjomės su Lietuvos šachmatų lydere Viktorija Čmilyte, Lietuvos vyrų rinktinės treneriu Jonu Sidabru bei didmeistriu, ruošusiu Irano moterų rinktinę, Aloyzu Kveiniu.

Olimpiada  - vienas svarbiausių šachmatų pasaulio renginių – rugsėjį tapo nemenku išbandymu tiek patyrusiems vilkams, tiek jauniesiems šalies sportininkams bei jų treneriams. Lietuvos šachmatininkams neįprasti rezultatai įgyja naują prasmę, analizuojant pokyčius, įvykusius šalies rinktinėje. Į olimpiadą pirmą kartą išvyko tokios jaunos sudėties rinktinė.

Jauniesiems šachmatininkams išbandymas - olimpiada

Daugelį metų šachmatais žaidžiantis profesionalus treneris J. Sidabras skuba pasidžiaugti vertingiausiu šių metų sprendimu – naujais principais suformuota komanda. Treneris neabejoja, jog talentingiems šachmatininkams buvo reikalinga ši išskirtinė patirtis, kuri ateityje dar labiau motyvuos entuziastingus sportininkus bei skatins sekti vyresniųjų žaidėjų pavyzdžiu. Kolegai antrina A. Kveinys, jo teigimu, vyresniosios kartos žaidėjai pamažu turi užleisti savo pozicijas bei padėti jauniems, perspektyviems sportininkams.

„Teko ruošti Irano moterų rinktinę šiai olimpiadai. Skirtumai tarp Rytų bei Vakarų šachmatų kultūros - akivaizdūs. Tai kūrybingas žaidimas, jis ugdo žmogų ir reikalauja įvairiapusiškų sprendimų. Laisvės interpretacijoms Azijoje labai mažai, tačiau Lietuvoje jos pakanka. Visgi kyla klausimas, kodėl mūsų jaunimas neturi pakankamai galimybių žaisti bei tobulėti? Lietuvoje vyksta nedaug turnyrų, ne visuomet yra galimybė keliauti į tarptautines varžybas. Taigi svarbu, kad Europos bei pasaulio čempionatuose mūsų kartos žaidėjus pakeistų jaunieji šachmatininkai. Šių metų olimpiada jiems tapo reikšminga patirtimi“, – apie pokyčius kalba A. Kveinys.

„Tai itin šaunūs ambicingi žmonės, kurie tiek savo kartos atstovams, tiek naujoms, ateinančioms kartoms mažų mažiausiai įrodė, jog savo darbu galima siekti vietos rinktinėje ir į ją patekti. Iki šiol buvo susiduriama su nuomone, jog šachmatų pasaulis yra uždaras naujiems vardams, į rinktinę gali patekti tik aukščiausius reitingus užimantys sportininkai, tačiau „auksinė karta“ atskleidė naujas, džiuginančias tendencijas“, - teigia pirmą kartą tokios sudėties rinktinę ruošęs J. Sidabras.

Gerų žodžių jaunoms kolegėms bei treneriui Vaidui Sakalauskui negaili ir moterų komandos lyderė, Lietuvos didmeistrė V. Čmilytė: „Man buvo labai malonu žaisti komandoje su mūsų jaunomis žaidėjomis Deimante Daulyte, Jovita Žiogaite, Vesta Kaspute, Gintare Paulauskaite. Kiekviena iš mūsų dėjome visas pastangas kad komandai gerai sektųsi, nestokojome kovingumo ir draugiškumo komandoje.“

Šalies didmeistrei ne kartą teko suvaldyti jaudulį, žaidžiant daugybėje itin atsakingų turnyrų, tačiau ji neslepia, jog komandinis žaidimas reikalauja dar didesnės atsakomybės, olimpiada įpareigoja siekti geriausio rezultato ne dėl savęs, tačiau dėl komandos, ir profesionalumas čia nebėra vienintelis rodiklis. Burtai lėmė, jog Lietuvos moterų komandai paskutiniame rate teko žaisti su itin pajėgia Vengrijos moterų rinktine.

Šachmatų pasauliui išbandymas valstybės abejingumu ir informacijos stygiumi

Galbūt susitikimai su pajėgiausiomis pasaulio komadomis netgi Lietuvos jaunių sportininkams būtų kur kas paprastesnis iššūkis, jei šachmatai taptų strategine sporto šaka šalyje, o visuomenę pasiektų daugiau informacijos apie svarbiausiusįvykius šioje srityje? Pašnekovai skubėjo pritarti, matydami užsienio valstybių pavyzdžius bei stebėdami situaciją Lietuvoje.



„Mokslininkai įrodė, jog vystosi vaikų, kurie žaidžia šachmatais, matematikos, filosofijos, psichologijos suvokimas. Pasaulyje šachmatai vis dažniau įtraukiami į mokyklines programas. Juk tam reikia tik šachmatų lentos ir figūrų. Nors čempionais gimsta ne visi, tačiau šachmatais gali žaisti ir tobulėti kiekvienas. Dėl šios priežasties norime, kad kuo daugiau žmonių susipažintų su šiuo žaidimu“, - apie šachmatus entuziastingai kalba A. Kveinys.

Trenerio nuomone, visuomenė stokoja informacijos ir dėl to gali skeptiškai vertinti šachmatų pasiekimus. „Lietuvos šachmatų pasaulyje gyvenimas aktyviai verda, netrūksta laimėjimų, tačiau ar visuomenė yra tinkamai informuota apie naujausius E. Rozentalio, V. Čmilytės ar jaunojo T. Laurušo rezultatus?“ – apie informacijos trūkumą kalba A. Kveinys.

„Pasaulio šachmatų reitinge Lietuva šiuo metu užima 46 vietą iš 153. Geresnių rezultatų galime tikėtis tik tuomet, jei šachmatai iš sporto šakų užribio pateks į prioritetų sąrašą. Daugelyje šalių labai vertinamas intelektualinis šachmatų žaidimo aspektas. Pavyzdžiui Turkijoje šachmatų žaidimas laikomas prestižiniu užsiėmimu. Tėvai nori, kad jų vaikai taptų stipriais šachmatininkais. Žaidimas dėstomas mokyklose. Gabūs vaikai gauna valstybinę paramą, stipendiją kas mėnesį. Į visas varžybas Turkijos federacija siunčia trenerius, kurie padeda žaidėjams varžybų metu“ – įspūdžiais apie Turkijos šachmatų politiką dalijosi V. Čmilytė.

Paramą šachmatininkams visu jų karjeros laikotarpiu pabrėžia ir J. Sidabras. Treneris neabejoja, jog jauniausieji Lietuvos sportininkai, kurie olimpiadoje stokojo profesionalumo bei patirties, būtų pasirodę dar sėkmingiau, jei šalyje veiktų sėkminga šachmatų sistema.

„Stengsimės sukurti naują sistemą, kurioje šachmatų profesionalai sieks padėti jaunimui. Turime pakelti šachmatų prestižą arba tiesiog susigrąžinti buvusį. Tuomet galėsime džiaugtis dar geresniais rezultatais“, – pabrėžia A. Kveinys.

„Lietuvos šachmatų sistemai, pirmiausia, trūksta ne valstybės paramos, o klubinės sistemos bei mąstymo. Tokioje sistemoje būtų paprasčiau ugdyti jaunuosius talentus, jie turėtų galimybę žaisti skirtinguose klubuose, lengviau įsitvirtintų šachmatų pasaulyje“, – priduria ilgametis šachmatų profesionalas.

Viena auksinė šachmatų  karta keičia kitą?

Pašnekovų nuomone, reikia ne tiek ir daug tam, kad „auksinė jaunųjų žaidėjų karta“  Lietuvos šachmatų pasauliui sugrąžintų buvusį prestižą bei sėkmingai pakeistų vyresniųjų žaidėjų kartą. Visi pritaria, jog talentingam jaunimui reikalingi šachmatų profesionalų patarimai bei palaikymas.

„Jauniai ne kartą pasiekė aukščiausių rezultatų įvairiuose turnyruose. Nepamirškime, jog savo pergales jie pelnė, vedini asmeninio entuziazmo. Visgi be išorinės paramos jie nėra pajėgūs siekti aukščiausių rezultatų. Ilgainiui šachmatai jauniems sportininkams virsta hobiu, kurį užgožia racionalūs pasirinkimai, būtini jų išgyvenimui – studijos, darbas. Taigi nuolatinės treniruotės, varžybos reikalauja dar ir nemenkų investicijų“, - apie finansinę paramą kalba J. Sidabras.

V. Čmilytė pabrėžia kompleksinio bendradarbiavimo perspektyvas: „Aš pakankamai optimistiškai žiūriu į  Lietuvos šachmatų ateitį, ir manau, kad, bendradarbiaujant federacijai, sportininkams, miestų sporto organizacijoms, rėmėjams, galima ženkliai pagerinti situaciją“. Talentinga sportininkė įkvėpimo ateities turnyrų bei olimpiadų dalyviams pataria ieškoti pačiuose šachmatuose, domėtis jais bei vertinti neįkainojamas trenerių pastangas bei patarimus.

Trenerio duonos Lietuvoje ir užsienyje ragavęs A. Kveinys yra pasiryžęs diegti svarbiausius šachmatų principus jauniesiems Lietuvos talentams. „Įdomu, jog jaunoji karta pripratusi prie kompiuterių, jie mėgina galynėtis su technologijomis, pasikliauja skaičiavimais. Svarbu jauniams atskleisti vyresniųjų kartų žaidimo principus, išmokyti loginės šio sporto strategijos. Minties galia itin didelė, o Olimpiada įrodė, jog pasaulio turnyrų durys atviros visiems“, - pokalbį baigia pašnekovas.