Lietuvių jachtai Rusijos siena atsivėrė

Daugiau nei du dešimtmečius Rusijos Federacijai priklausanti Kuršių  marių dalis buvo uždara pramoginėms jachtoms su lietuviška trispalve. Dabar į kaimyninę šalį galima nuplaukti, bet krante tvarkomų formalumų dar daug.

Jachtų nuomos kompanija Gosail.lt spalio 27-28 dienomis jachta “Gosail.lt Audenis” (kapitonas Ruslanas Rokas Arbušauskas), vykdė bandomąjį plaukimą iš Nidos į Rybačij (Rasytė) žvejų kaimelį.

Pirmieji atplaukė rusai

Lietuvos Respublika ir Rusijos Federacija yra priėmusios susitarimą dėl laivybos Kuršių mariuose bei abiejų šalių vidaus vandenyse.

Tikrinant kaip veikia šio susitarimo nuostatos, Kaliningrado srities gubernatoriaus Nikolajus Cukanovo iniciatyva rugpjūtį ir rugsėjį  Lietuvoje jau lankėsi penkios jachtos iš Kaliningrado srities. Viena jachtų iš Rybačij į Nidą buvo atplaukęs ir pats gubernatorius.

Jachtų nuomos kompanija Gosail.lt ėmėsi privačios iniciatyvos atsakomajam vizitui. Be diplomatų pagalbos plaukimas į kaimyninę  šalį vis dar būtų sunkiai įgyvendinamas, todėl didelę paramą ruošiantis kelionei suteikė Lietuvos Respublikos generalinis konsulas Kaliningrado srityje Vaclavas Stankevičius ir Užsienio reikalų ministerijos Rytų kaimynystės politikos departamento Rusijos skyriaus trečiasis sekretorius Mindaugas Grigas.

Leidimus tvirtina Maskva

Nuo Nidos miestelis Rybačij nutolęs vos apie 22 kilometrus (vandens kaliu apie 12 jūrmylių), palankiu oru atstumas įveikiamas per kelias valandas. Bet joms pasiruošti reikėjo daugiau kaip dviejų savaičių.

Norint plaukti į Rusiją, reikėjo pateikti prašymus URM ir Generalinio konsulo Kaliningrado srityje vardu. Prašymuose nurodytos jachtos, plaukimo datos ir įgulos narių skaičiaus vėliau keisti negalima. Kaip paaiškino diplomatai, Kaliningrado srities pareigūnai ne viską gali priimti savarankiškai, todėl klausimą dėl sienos kirtimo užsienio laivui sprendė federalinė valdžia Maskvoje.

„Sienos kirtimo tvarka laivais dar nenusistovėjusi, labai trapi, todėl čia reikia ir konsulo darbo“, - sakė generalinis Lietuvos konsulatas Kaliningrado srityje V. Stankevičius. Pats buvęs jūrininkas, ėjęs kapitono pareigas dideliuose žvejybos laivuose, V. Stankevičius buvo vienas iš bandomųjų plaukimų Kuršių mariomis tarp valstybių iniciatorių. Jis aplankė jachtą „Gosail.lt Audenis“, atplaukusią į Rybačij kaimelį.

Visi įgulos nariai privalo turėti Rusijos vizas. Jas greičiau gauti padėjo Baltijsko miesto (Kaliningrado sritis) buriuotojų sąjunga ir generalinis konsulas.



Rusai patikrino gultus

Pasienio ir muitinės formalumai tiek Lietuvos, tiek Rusijos dalyje ilgai netruko. Tik Rusijos pareigūnų sutinkant ir išlydint laivą gerokai daugiau, nei Lietuvos. Per generalinį konsulą Rusijos pasieniečiai norėjo iš anksto žinoti,  kelintą valandą jachta atplauks ir jau laukė jos prisišvartuojant.

Abiejų šalių pareigūnams reikėjo pateikti įgulos sąrašą ir generalinę deklaraciją. Rusijos muitininkai dar prašė atskiros ranka rašytos pažymos prie generalinės deklaracijos ir pageidavo, kad ji būtų rašyta rusiškai. Išvykstant tokios pažymos nebereikėjo, užteko lietuviškai ir angliškai užpildytos generalinės deklaracijos.

Išvykstant Rusijos  pareigūnai dar patikrino laivo jachtos vidų, prašė parodyti ertmes po gultais. Prieš du dešimtmečius ir anksčiu tokios patikros vykdavo visuose Baltijos šalių uostuose, dabar ES šalių pareigūnai burines jachtas tikrina pasirinktinai.

Sugrįžus į Lietuvą pasienio formalumai buvo sutvarkyti naujai įrengtame pareigūnų kabinete buvusioje Nidos keleivių  prieplaukoje.

Atgal į praeitį

Jachtos Gosail.lt Audenis plaukimas vyko sklandžiai, vienintelis galimas navigacinis pavojus – žvejų tinklai. Jų kelis kartus daugiau, nei lietuviškoje Kuršių marių dalyje, bet tinklai tvarkingai sužymėti, laiku pastebėjus juos lengva aplenkti.

Lankantis Rybačyj atrodo, kad laikas čia sustojęs prieš dvidešimt ar daugiau metų. Skelbimų lentoje į diskoteką kviečia flomasterių pieštas plakatas, šalia – vietos gyventojų, dar nepasiskiepijusių nuo tuberkuliozės, sąrašas ir kvietimas tai greičiau atlikti. „Jūsų sveikata – jūsų rankose!“ - šratinuku parašytas raginimas.

Miestelyje daug apgriuvusių, aplestų pastatų, senų sovietinių  automobilių, bet yra čia ir ištaigingos iš toliau atvykstantiems turistams pritaikytos vilos. Buvusioje vokiškoje liuteronų bažnyčioje įrengta provoslavų cerkvė.

Vietos parduotuvėse yra ir lietuviškų prekių, bet miestelyje nėra bankomato, valiutos keityklos, parduotuvės nepriima banko kortelių. Jomis galima atsiskaityti tik vieninteliame ne sezono metu veikiančiame restorane.

Rybačij uostas nėra pats jaukiausias ir saugiausias jachtoms. Prisišvartuoti prie krantinės gali ir nemažos jachtos (grimzlės užtenka ir prie krantinės, ir plaukiant mariomis), bet krantinė neapsaugota nuo šiaurės, šiaurės rytų krypčių vėjų. Labiau apsaugotame žvejų uoste trūksta grimzlės.

Čia nėra elektros, vandens ir degalinės (tiesa, degalinės nėra ir Nidoje, o Klaipėdos Pilies uoste ji pradėjo veikti tik šių metų vasarą), - įprastų pramoginių uostų atributų. Bet yra, kaip gyrėsi patys pasieniečiai, nors ir nesutvarkyta, bet natūrali graži gamta.